Šaukėnai (Tauragė)

Šaukėnai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, 3 km į vakarus nuo Mažonų, į pietvakarius nuo Sungailiškių karjero, kairiajame Jūros krante. Kaime stovi stogastulpis su šv. Florijono skulptūra. Kairiajame Jūros krante yra Šaukėnų atodanga, kurioje vyrauja smėlis ir molis. Per Jūros upę iš Šaukėnų į Matiškius veda sena brasta, prie kurios yra Matiškių piliakalnis. Kiek aukščiau upe seniau buvo pakabinamas lieptas. Kaime yra senos neveikiančios kapinaitės veikusios iki XX a. vidurio.

Šaukėnai
[[Vaizdas:ŠaukėnųStogastulpis.JPG|{{#if:|270px]] Stogastulpis su šv. Florijono skulptūra
Šaukėnai
55.320°š. pl. 22.250°r. ilg. / 55.320; 22.250 (Šaukėnai)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija	Mažonų seniūnija
Gyventojų (2021)	18
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Šáukėnai Kilmininkas: Šáukėnų Naudininkas: Šáukėnams Galininkas: Šáukėnus Įnagininkas: Šáukėnais Vietininkas: Šáukėnuose

Istorija

Tai viena seniausių rajono gyvenviečių, įsikūrusių Jūros upės slėnyje, jos kilpoje. Rašytiniuose šaltiniuose Šaukėnai minimi nuo 1571 metų, tada kaime buvo 10 sodybų, priklausė 14 valakų žemės. 1653 m. kaimas priklausė Tauragės valsčiui, Šemetos vaitijai, Šaukėnams priklausė 10 valakų žemės. 1840 metais į kaimą iš Visbutų atkeltos kelios valstiečių šeimos. 1938 metais prijungtas Lendrynų kaimas.

Šaukėnų kapinynas

Kad Šaukėnuose gyvenama nuo senų laikų įrodo čia esantis kapinynas. Jis datuojamas III–IV a., aptiktas 1977 metais eksploatuojant Selmoniškių – Šaukėnų karjerą (dabar – Sungailiškių karjerą). 1981 m. kapinyną pradėjo tirti Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto archeologas – J. Stankus, 1982-83 m. tyrinėjimus tęsė Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas E. Jovaiša. Ištirtas 855 m² plotas, tirti 56 nedeginti vyrų ir moterų kapai. Mirusieji palaidoti su III–IV a. įkapėmis – įmoviniais kirviais, ietigaliais, peiliais, gausiais papuošalais. Radiniai saugomi Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje, kiti atsitiktiniai radiniai – Kaune, Karo muziejuje.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2]	1923 m.sur.[3]	1959 m.sur.[4]	1970 m.sur.[5]	1979 m.sur.[6]	1987 m.[7]
135	128	110	93	33	21
1989 m.sur.[8]	2001 m.sur.[9]	2011 m.sur.[10]	2021 m.sur.[11]	-	-
19	19	17	18	-	-

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
5. Šaukėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 371 psl.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Šaukėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 162
8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
9. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.