Gimtadieniai
- Vasario 27 d. – Tadas Daugirdas, archeologas, dailininkas. 1885 m. Lenkų mokslų akademijos Krokuvoje narys korespondentas (m. 1919 m.).
- Balandžio 12 d. – Jurgis Rėžaitis, mokytojas, visuomenės veikėjas, lietuvių tautosakos rinkėjas.
- Liepos 13 d. – Adomas Ladukas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (m. 1930 m.).
- Rugpjūčio 15 d. – Kristupas Jurkšaitis, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas, tautosakininkas, kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas (m. 1915 m.).
- Spalio 6 d. – Brunonas Abakanovičius, lietuvių ir prancūzų matematikas, fizikas, elektrotechnikas, išradėjas, konstruktorius (m. 1900 m.).
- Spalio 11 d. – Vladislovas Paliukaitis, Romos katalikų kunigas Lietuvoje ir Lenkijoje, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (m. 1929 m.).
- Lapkričio 2 d. – Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1916 m.).
- Gruodžio 11 d. – Benediktas Henrikas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1935 m.).
- Gruodžio 17 d. – Mikalojus Katkus, prozininkas, etnografas, draudžiamos spaudos platintojas, visuomenės veikėjas, pirmasis diplomuotas Lietuvos agronomas (m. 1944 m.).
Nedatuota
- Aleksandras Antonovičius, architektas, karo inžinierius (m. 1936 m.).
- Andrius Bielinis, Bieliakas, knygnešys (m. 1897 m.).
- Jonas Leonas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą (m. 1901 m.).
- Juozas Karabinas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (m. 1936 m.).
- Juozas Milašiūnas, Lietuvos knygnešys (m. 1943 m.).
Mirtys
Nedatuota
- Endrikis Budrius, poetas, lietuvių tautosakos rinkėjas (g. 1783 m.).
- Jonas Vaitkus-Raudonkrūtinis, pusiau legendinis žemaičių plėšikas veikęs XIX a. viduryje Žemaitijoje ir Prūsijoje. Duomenys apie Raudonkrūtinio veiklą yra prieštaringi, datos nesutampa. Spėjama, kad prisidengę Raudonkrūtinio vardu galėjo plėšikauti paskiri asmenys. Oficialus Kauno gubernijos laikraštis „Kovenskije gubernskije vedomosti“ tokio plėšiko ir jam įvykdytos bausmės nemini, nors turėjęs būti žinomas, tačiau žmonių atmintyje pasakojimai apie Raudonkrūtinį yra išlikę. Tikrai žinoma, kad lankėsi Prūsijoje. Pravardė kilo nuo nešiotos raudonos liemenės.
Gimtadieniai
- Sausio 27 d. – Aleksandras Dogelis, lietuvių kilmės Rusijos histologas (m. 1922 m.).
- Balandžio 24 d. – Viktoras Adleris, gydytojas, Austrijos visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1918 m.).
- Gegužės 1 d. – Santiago Ramón y Cajal, 1906 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1934 m.).
- Birželio 15 d. – Daniel Burley Woolfall, antrasis FIFA prezidentas ėjęs pareigas nuo 1906 m. iki 1918 m (m. 1918 m.).
- Birželio 25 d. – Antoni Gaudí i Cornet, ispanų architektas. Garsiausi darbai: Sagrada Familia, Casa Milà, Casa Batlló (m. 1926 m.).
- Liepos 12 d. – Ipolitas Irigojenas, Argentinos prezidentas (1916 – 1922 m. ir 1928 – 1930 m.) (m. 1933 m.).
- Rugsėjo 4 d. – Janko Kersnikas, slovėnų rašytojas ir politikas (m. 1897 m.).
- Spalio 1 d. – Eduardas Robertas Flegelis, buvo iš Lietuvos kilęs vokiečių keliautojas ir Afrikos tyrinėtojas (m. 1886 m.).
- Spalio 2 d. – William Ramsay, 1904 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1916 m.).
- Spalio 9 d. – Hermann Emil Fischer, 1902 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1919 m.).
- Lapkričio 3 d. – Imperatorius Meiji, 122-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1867–1912 (m. 1912 m.).
- Gruodžio 15 d. – Antuanas Anri Bekerelis, prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas (m. 1908 m.).
Nedatuota