Plungė

Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 27 km į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės. Plungės rajono savivaldybės centras, Plungės miesto seniūnija. Miesto šiauriniu pakraščiu eina Šiaulių–Klaipėdos geležinkelis, yra Plungės geležinkelio stotis. Šalia yra Plungės centrinis stadionas, Plungės Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės parkas (gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas). Veikia „Vičiūnų grupės“ gamybos įmonės.

Kitos reikšmės – Plungė (reikšmės).

Plungė
Fontanas miesto centrinėje aikštėje
Plungė 55°54′50″š. pl. 21°51′11″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Plungės rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	17 385
Plotas	11,78 km²
Tankumas (2023)	1 476 žm./km²
Pašto kodas	LT-90001
Vikiteka	Plungė
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Plùngė Kilmininkas: Plùngės Naudininkas: Plùngei Galininkas: Plùngę Įnagininkas: Plùnge Vietininkas: Plùngėje
rus. Плунгяны[2][3]

Centre – Senamiesčio aikštė, Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1933 m.) su varpine (1850 m.; architektūros paminklas), link rytų – senosios kapinės su Plungės Visų Šventųjų koplyčia (1858 m., architektūros paminklas), Plungės Lurdas, Gondingos HE tvenkinys, pačiuose pietuose – rajono centrinė ligoninė. Mieste yra kultūros centras, paštas (LT-90001), senelių namai (priklauso parapijai), trejos kapinės. Stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (nuo 1928 m.), šv. Florijono paminklas (nuo 1894 m., autorius – knygnešys Kazys Barzdys).

Per miestą tekančio Babrungo slenkstis

Etimologija

Šv. Florijono skulptūra

Kalbininkų spėjama, kad Plungės vardas gali būti asmenvardinis vietovardis – miestui pradžią galimai davė sodyba, kurios savininkas buvo Plungė.^[4] Tačiau miesto vardo kilmė nėra visiškai aiški. 1894 m. liepą kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu padarytame Plungės žemėlapyje matyti per miestą vingiuojanti, iš Narvilo ežero ištekanti, į Babrungą įtekanti upelė, kuri rusiškomis raidėmis (kaip ir visi kiti žemėlapyje pažymėti objektai) įvardyta kaip Paplunga. Žemėlapis darytas po 1894 m. birželio 24 d. per Šv. Jono atlaidus kilusio gaisro, kuris nusiaubė visą Plungės miestelį. Žemėlapyje pažymėta, kurie pastatai sudegė, kurie liko.

Pasak istoriko J. Drungilo, yra trys Plungės miesto vardo kilmės versijos: liaudies, antroponiminė ir hidroniminė. Pagal liaudies etimologiją Plungės vietovardis siejamas su veiksmažodžiu „plunktis“, kuris reiškia apipešioti – muštis (palyginimui – „Neik į Plungę, nes ten plunkiasi“. Taip esą sakydavo telšiškiai). Antroponiminės versijos autoriai miesto pavadinimą linkę kildinti iš pavardės Plungė, kuri, beje, buvo labiau paplitusi Pakruojo, Panevėžio, Radviliškio ir Utenos rajonuose, o Šeduvoje vienu metu gyveno net 45 Plungės. Tačiau patikrinus ankstyviausius, dar XVI amžiaus pradžios, Žemaitijos valdovo valstiečių surašymus ir išlikusius Plungės miesto inventorius, istorikai tokios pavardės nerado. Todėl pati įtikinamiausia ir yra hidroniminė versija, kad Plungės vardas kilęs iš upelio, tekėjusio per miestelį, pavadinimo. Šią versiją paremia topografiniai, kalbiniai ir archeologiniai duomenys.

Paplungės upelis pradėtas kanalizuoti po II pasaulinio karo. Paplungos ištakos iš Narvilo ežero ir dabar dar matyti, tačiau už keliolikos metrų upelė prasmenga po Ežero gatve. Po žemėmis ji srovena skersai Laisvės gatvę lygiagrečiai su M. K. Čiurlionio gatve pro UAB „Žemaitijos suvenyras“ ir Senamiesčio mokyklos teritorijas, toliau teka į Palankės gatvės tvenkinius, o jau iš jų grioviu palei Paprūdžio gatvę nuteka į Plungės jūrą.^[5]

Geografija

Miestas įsikūręs vakarinės Žemaičių aukštumos plynaukštės šlaituose, todėl kritulių kiekis bene didžiausias šalyje (<800 mm). Per miestą teką viena upė (Babrungo upė ) ir keletas upelių. Į vakarus nuo Plungės Babrungo upė užtvenkta. Susidarė Gondingos hidroelektrinės tvenkinys, dažnai vadinamas – Plungės jūra. Reljefas nelygus, daug įdubų ir kalvų. Priemiestinės gyvenvietės – Varkaliai, Jovaišiškė, Babrungas, Kaušėnai, Noriškiai. Šalia miesto eina keliai  A11  Šiauliai–Palanga  ( E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda ),  164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė ,  166  Plungė–Vėžaičiai ,  169  Skuodas–Plungė . Yra Plungės geležinkelio stotis.

Žymesni tiltai: Birutės gatvės tiltas, Plungės geležinkelio tiltas.

Nuo 2009 m. miestas suskirstytas į 13 seniūnaitijų:^[6]

• Birutės-Stoties
• Dariaus ir Girėno
• A. Jucio 1-oji
• A. Jucio 2-oji
• Laisvės
• V. Mačernio 1-oji
• V. Mačernio 2-oji
• S. Nėries
• Vytauto
• Senamiesčio
• Gandingos
• Žemaitės
• Lankos

Istorija

Manoma, dabartinės Plungės vietoje žmonės gyveno dar V–I a. pr. m. e. Po 1422 m. Melno taikos žemaičių giriose ėmė rastis gyventojų sodybos. Nuo XIV iki XVI a. 2-osios pusės Plungė įėjo į Gandingos valsčių kaip eilinė gyvenvietė. Vėliau Plungė ėmė augti sparčiau ir pralenkė Gandingą. 1567 m. minima kaip miestelis. 1575 m. kovo 24 d. Gandingos valsčiaus žemės matavimo ir ūkių sukeitimo aktai pasirašyti jau Plungėje. XVI a. Plungė buvo seniūnija, kurią Žygimantas Augustas 1570 m. liepos 10 d. pavedė stalininkui Mikalojui Aleknavičiui. 1674 m. pastatyta trečioji Plungės bažnyčia.^[7]

1792 m. sausio 13 d. Plungė gavo Magdeburgo teises. 1806–1873 m. Plungė priklausė Zubovams, o vėliau – grafams Oginskiams, kurie 1879 m. čia pastatė rūmus. XIX a. pabaigoje Plungė – Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[8][9]

1925 m. įsteigta gimnazija. 1931 m. Plungės gaisras nusiaubė trečdalį miestelio. 1932 m. nutiestas geležinkelis, atidaryta geležinkelio stotis.^[10] Pirmoji privati ligoninė Plungės mieste buvo pastatyta 1939 m. Nuo to laiko Plungėje pradėjo veikti gimdymo, chirurgijos skyriai, operacinė.

Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos, Šatrijos partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė „Lino“ gamybinio susivienijimo fabrikas „Linų audiniai“, dirbtinių odų gamykla, šienainio bokštų statybos ir montavimo trestas, kombinuotųjų pašarų gamykla, „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmonė. 1987 m. įkurta žemės ūkio mokykla, veikė statybos technikumas, muzikos mokykla.

1997 m. patvirtintas dabartinis Plungės herbas. 2009 m. Plungė buvo Lietuvos kultūros sostinė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a. – XVI a. 2-oji pusė	seniūnijos centras, Gandingos valsčius (nuo 1658 m. jo centras)	Žemaitijos seniūnija
1862–1915 m.	Plungės valsčiaus centras	Telšių apskritis
1915 m.		Plungės apskrities centras
1915–1919 m.		?
1919–1947 m.		Telšių apskritis
1947–1950 m.		Plungės apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Plungės rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
1995–	Plungės miesto seniūnija	Plungės rajono savivaldybės centras	Telšių apskritis

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• jaunimo mokykla
• „Saulės“ gimnazija
• Plungės specialioji mokykla
• Plungės technologijų ir verslo mokykla
• 5 pagrindinės mokyklos:
  • „Babrungo“
  • „Senamiesčio“
  • „Ryto“
  • „Akademiko Adolfo Jucio“
  • vyskupo Motiejaus Valančiaus katalikiškoji
• Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m.	1868 m.*[3]	1897 m.sur.	1898 m.*[2]	1923 m.sur.[11]	1939 m.	1959 m.sur.[12]	1967 m.	1970 m.sur.[12]
1 400	3 593	4 500	3 583	4 236	5 200	8 700	12 200	13 826
1976 m.[13]	1979 m.sur.[14]	1989 m.sur.[15]	2001 m.sur.[16]	2010 m.	2011 m.sur.[17]	2017 m.	2021 m.sur.[18]	-
18 300	18 829	22 535	24 436	23 055	20 041	18 042	17 543	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Dauguma gyventojų lietuviai (žemaičiai), taip pat yra šiek tiek rusų. Kaip ir daugumoje Lietuvos miestų gyventojų skaičius iš lėto mažėja nuo 1990 m. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mieste gyveno daug žydų.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 20 041 žmonės:[19] Lietuviai – 98,34 % (19709); Rusai – 0,62 % (124); Ukrainiečiai – 0,16 % (32); Baltarusiai – 0,09 % (18); Kiti – 0,78 % (158).

2001 m. gyveno 23 436 žmonės:[20] Lietuviai – 98,35 % (23050); Rusai – 0,87 % (204); Ukrainiečiai – 0,26 % (61); Baltarusiai – 0,09 % (22); Kiti – 0,42 % (99).

1923 m. gyveno 4 236 žmonės:[21] Lietuviai – 55,78 % (2363); Žydai – 42,85 % (1815); Vokiečiai – 0,64 % (27); Lenkai – 0,38 % (16); Rusai – 0,24 % (10); Kiti – 0,11 % (5).

Plungės žydai

Žydų holokausto vieta Kaušėnuose (Plungės raj.)

Pagrindinis straipsnis – Plungės žydai.

Istoriškai žydai mieste sudarė ženklią gyventojų dalį – 1928 m. Plungėje gyveno 1815 žydų, o tai sudarė 44 % visų miestiečių. Iš 5 sinagogų komplekso išlikusios 3 sinagogos – viena medinė, kitos dvi baroko stiliaus, kurios 2007 m. buvo nugriautos. Išliko senovinių raudonų plytų pastatas – buvusi žydų gimnazija ir žydų biblioteka. Jakovas Bunka, kartu su kitais menininkais, 1986–1989 m. sukūrė Kaušėnų memorialą atminti Holokausto aukas.^[22]

Žymūs žmonės

• Plungėje 1909 m. gyveno dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (išlikęs namas). Vestuves jie atšventė pas dėdę, kuris buvo Plungės klebonas. 1889–1892 m. Čiurlionis mokėsi Plungės dvaro muzikos mokykloje.
• Yosef Yozel Horwitz (1847–1919) – rašytojas ir visuomenės veikėjas.
• Chaim Yitzchak Bloch Hacohen (1865–1948) – Lietuvos ir JAV rabinas.
• Lazarus Goldschmidt (1871–1950) – rašytojas ir vertėjas.
• Lippy Lipshitz (1903–1980), Lietuvos žydų kilmės Pietų Afrikos skulptorius ir dailininkas.
• Zenonas Ivinskis (1908–1971) – istorikas.
• Pranciškus Erelis (1919–2008) – gydytojas reumatologas, mokęsis Plungės kapucinų gimnazijoje.
• Vitalius Vladas Andriušaitis (1927–2006) – šachmatų treneris.
• Karolis Dapkus (1933–2020) – teatro ir kino aktorius.
• Bronislovas Lubys (1938–2011) – Lietuvos verslininkas, pramonininkas, LR Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, chemikas, KTU docentas, KTU ir Klaipėdos universiteto (KU) garbės daktaras, mecenatas, Plungės miesto ir Jonavos rajono garbės pilietis, didžiausios asocijuotos verslo struktūros Lietuvoje (LPK) vadovas, antro pagal dydį lietuviško kapitalo koncerno „Achemos grupė“ vadovas ir pagrindinis akcininkas (valdė ~51 % akcijų); ilgą laiką buvo laikomas turtingiausiu žmogumi Lietuvoje.
• Vanda Rutkevič (1943–1992) – viena žymiausių pasaulio alpinisčių.
• Giedrė Kaukaitė-Žebriūnienė (g. 1943 m.) – dainininkė, muzikos pedagogė, 2008 m. Plungės garbės pilietė.
• Petras Vyšniauskas (g. 1957 m.) – saksofonininkas.
• Rimantas Benetis (g. 1957 m.) – kardiologas.
• Olga Rajecka (g. 1962 m.) – Latvijos dainininkė.
• Žilvinas Kempinas (g. 1969 m.) – vizualaus meno kūrėjas.
• Jurgita Jurkutė (g. 1985 m.) – fotomodelis, konkurso „Mis Lietuva 2007“ nugalėtoja, aktorė, laidų vedėja.
• Mantas Stonkus (g. 1987 m.) – aktorius, laidų vedėjas ir humoristas.
• Tautvydas Gaudėšius (g. 1990 m.) – Lietuvos atlikėjas, dainų autorius, radijo laidos vedėjas.
• Mantas Armalis (g. 1992 m.) – ledo ritulininkas, fotomodelis.

Sportas

• Plungės centrinis stadionas (rekonstruotas 2019 m.)
• Universalus sporto ir sveikatingumo kompleksas (projektuojamas)

Futbolas

• FK Babrungas Plungė
• SK Versmė Plungė

Turizmas

Plungė tampa vis patrauklesniu turizmo centru. VšĮ „Terra Publica“ 2013 m. sudarytame sąraše Plungė įvardinta kaip 20-a patraukliausia Lietuvos vieta vietiniam turizmui. Suteiktas BAB+ reitingas. Viena lankomiausių Plungės vietų – Plungės dvaro ir parko ansamblis.^[23]

Ties Plunge įrengta irklavimo bazė, kurioje kultivuojamas baidarių bei kanojų sportas. 2023 gegužės 31 d. pasirašyta Plungės irklavimo bazės rekonstravimo sutartis,^[24] o spalio 20 d. - pradėti darbai.^[25]

Miestų partnerystė

Miestai, su kuriais Plungė yra užmezgusi partnerystės ryšius:^[26]

• Bjerkreimas, Norvegija
• Boksholmas, Švedija
• Bruntalas, Čekija
• Goliubis-Dobžynis, Lenkija
• Konotopas, Ukraina
• Kvarelis, Gruzija
• Mendenas, Vokietija
• Viljandžio apskritis, Estija
• Tukumas, Latvija

Praeityje palaikė ryšius su (iki 2022 m.):

• Krasnogorskas, Rusija

Vokietijos mieste Mendene Peterio ir Ūlos Amslerių iniciatyva įsteigta veikia partnerystės draugija „MENDENAS-PLUNGĖ“ – PMP – Partnerschaftsverein Menden-Plunge e. V. - (vok. Hilfe für Plunge).^[27]

Galerija

• 
  Nepriklausomybės paminklas
• 
  Miesto centre esanti rekonstruota Laisvės alėja su netoliese matomu Nepriklausomybės paminklu
• 
  Oginskių rūmai
• 
  Paminklas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui Kunigaikščių Oginskių parke
• 
  Kunigaikščių Oginskių parkas
• 
  Paminklas tremtiniams
• 
  Plungės Lurdas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Плунгяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 23А (46) : Петропавловский — Поватажное. С.-Петербургъ, 1898., 932 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 130 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 160
5. „Iš ko kilęs gimtojo miesto vardas?“. pzinios.lt. 2009-07-09. Suarchyvuota iš originalo 2016-08-08. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
6. „Seniūnijos jau suskirstytos į seniūnaitijas“. Suarchyvuotas originalas 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2014-10-10.
7. „Atskleista turtinga Plungės bažnyčios istorija“. Žemaičio laikraštis. 2013-10-01. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-29. Nuoroda tikrinta 2016-04-29.
8. Płungiany (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 328 psl. (lenk.)
9. Płungiany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 462 psl. (lenk.)
10. Vaidas Petrulis. Plungės geležinkelio stotis. Archyvuota kopija 2021-10-26 iš Wayback Machine projekto. Autc.lt (tikrinta 2021-10-26).
11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
13. Algirdas Baliulis, Kazys Misius ir kt. Plungė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 401
14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
19. „2011 m. surašymo duomenys“. Suarchyvuotas originalas 2021-10-28. Nuoroda tikrinta 2013-05-31.
20. „2001 m. surašymo duomenys“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-06.
21. 1923 m. surašymo duomenys^{[neveikianti nuoroda]}
22. „Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas“. jbfund.lt. Suarchyvuotas originalas 2022-03-03. Nuoroda tikrinta 2022-03-30.
23. „Paskelbti 2013 metų vietinio turizmo reitingai“. Suarchyvuotas originalas 2014-10-16.
24. „Pasirašyta Plungės irklavimo bazės rekonstravimo sutartis - Plungės rajono savivaldybė“. Plungės rajono savivaldybė. 2023-06-22. Nuoroda tikrinta 2024-03-10.
25. „Irklavimo bazė jau kyla - Plungė - Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis“. Plungė - Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis. 2023-10-27. Nuoroda tikrinta March 10, 2024.
26. „Tarptautiniai ryšiai“. 2022-07-26.
27. http://www.hilfe-fuer-plunge.de/hfp-web/archiv0405/pr-kontakte-nach-litauen.htm Archyvuota kopija 2014-10-16 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

• Plungė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 67 psl.
• Senosios Plungės pėdsakais (sud. Stasys Stropus). – Vilnius: Mokslo aidai, 2004. – 372 p.: iliustr. – ISBN 9955-591-11-0
• Plungė: fotoalbumas (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-116-0
• Plungė ir plungiškiai (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006. – 192 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-160-8
• Plungės švietimo istorija: praeitis ir dabartis (sud. Danutė Ardavičienė). – Klaipėda: Eglės leidykla, 2011. – 256 p.: iliustr. – ISBN 978-609-432-023-1

Nuorodos

• Plungės krašto informacinis portalas PLUNGĖS.INFO
• Šiek tiek istorijos
• Plungiškių draugija