From Wikipedia, the free encyclopedia
Naidželas Deividas Šortas (angl. Nigel David Short; g. 1965 m. birželio 1 d.) – Anglijos šachmatininkas. Devyniolikos metų tapo didmeistriu (1984 m.).[2] Laikomas stipriausiu XX a. Anglijos žaidėju. Nuo 1988 m. liepos iki 1989 m. liepos mėn. – 3-ias pasaulyje.[3] Tris kartus žaidė Kandidatų mačuose 1993 m. pretendentas į pasaulio čempionus (1993 m.). Žaidė mačą su G. Kasparovu dėl pasaulio čempiono vardo, bet pralaimėjo. Šachmatų žurnalistas, komentatorius, treneris.
Nigel Short | |
Naidželas Šortas ketvirtajame ES atvirajame šachmatų čempionate | |
Pilnas vardas | Nigel David Short |
---|---|
Šalis | Anglija |
Gimė | 1965 m. birželio 1 d. Li, Anglija |
Titulas | Didmeistris (1984 m.) |
FIDE reitingas | st. 2652, greitųjų - 2723, žaibo - 2631 (2016 m. liepa)[1] |
Aukščiausias reitingas | st. 2712 (2004 m. balandis) |
N. Šortas gimė 1965 m. birželio 1 d. Leige (Didysis Mančesteris) Su šachmatais susipažino būdamas šešerių, kai stebėjo tėvą, rodantį dvejais metais vyresniam broliui Martynui, kaip žaisti šachmatais. Baigus tėvui mokyti brolį, Naidželas paprašė sužaisti partiją ir su juo. Tėvas buvo nustebintas, kaip jis stebėdamas iš šono viską įsidėmėjo ir nieko papildomai aiškinti nebereikėjo. Nuo to laiko Naidželas labai susižavėjo šachmatais: kviesdavo visus: senelius, dėdes, tetas su juo žaisti, jei kas nemokėdavo – siūlydavosi išmokyti. Būdamas septynerių sekė britų spaudą, kurioje buvo aprašinėjamas B. Spaskio ir R. Fišerio mačas ir dėliodavo šachmatų lentoje didmeistrių ėjimus. Kai motina iš bibliotekos parnešė A. Aliochino knygą apie šachmatus jis skaitė ją visą dieną, net ir pietaudamas, ar vakarieniaudamas. Tuo metu šeima persikėlė į greta Leigo esantį Atertoną. Kadangi Naidželas negalėjo rasti partnerio, su kuriuo galėtų žaisti šachmatais, motina išsiaiškino, kad gretimame Boltone yra šachmatų klubas. Deja, paskambinus į klubą jis nebuvo priimtas dėl per jauno amžiaus. Bet paieška vis dėlto baigėsi sėkmingai – padėjo gretimos mokyklos mokytojas Ričardas Furnesas, kuris buvo Golborno šachmatų klubo narys, pasižiūrėjęs į berniuko žaidimą pasakė, kad pagal amžių žaidžia nuostabiai, rekomendavo priimti į Golborno šachmatų klubą. Taip ir prasidėjo N. Šorto šachmatų karjera.
Šachmatų vunderkindas: N. Šortas patraukė visuomenės dėmesį nuostabiais gabumais, kai būdamas 10-ies, simultane įveikė Viktorą Korčnojų. 1977 m., likus trims dienoms iki 12-ojo gimtadienio, tapo jauniausiu, kada nors dalyvavusiu, Britanijos šachmatų čempionato žaidėju. O po dvejų metų 1979 m. Česteryje vykusiame Britanijos čempionate, būdamas keturiolikos, pasidalijo pirmąją vietą su Džonu Nanu ir Robertu Belinu ir pirmą kartą įvykdė tarptautinio meistro normatyvą. Netrukus, žaisdamas Heistingso 1979/1980 m. tarptautiniame turnyre, surinko 8 taškus iš 15 galimų ir, pagerinęs R. Fišerio pasiekimą (1958), tapo iki to laiko jauniausiu istorijoje tarptautiniu šachmatų meistru. 1984, 1987 ir 1998 m. tapo Britanijos, o 1991 m. - Anglijos šachmatų čempionu.[4]
Dalyvavo pasaulio jaunimo šachmatų čempionatuose. 1977 m. 12-metis Naidželas Šortas J17 amžiaus grupėje buvo 10-as.[5] 1978 m. Sas van gente J17 amžiaus grupėje, kartu su kubiečiu Huergo Silvero Jose' Ramonu, surinkęs po 8 taškus iš 11 galimų, užėmė 3-iąją vietą [6] Geriausias pasiekimas – 1979 m. Belforte, kai J17 amžiaus grupėje, surinkęs kartu su argentiniečiu Tempone Marcela po 8,5 taško iš 11 galimų, buvo 2-as.[7]
Dalyvaudamas pasaulio jaunimo (J20) šachmatų čempionatuose (1980–1983 m.) pasižymėjo iš pirmo karto: 1980 m. Dortmunde 15-metis Naidželas Šortas buvo antras (po G. Kasparovo).[2][8] 1981 m. Sita del Mesico (Meksika) J20 grupėje su 9 taškais iš 11 buvo 3-ias.[9],
1982 m. Kopenhagoje surinko 8,5 taško iš 13-kos, kas buvo 3-7 rezultatas, bet dėl prastesnių papildomų rodiklių liko 6-as,[10],
1983 m. Belforte su 8,5 iš 13-kos pasiekė 4-5 rezultatą, bet dėl papildomų rodiklių buvo 5-as.[11] Didmeistriu tapo 1984 m. – jauniausiu to laikotarpio didmeistriu pasaulyje.
Pasaulio šachmatų čempionato varžybose pradėjo dalyvauti 1984 m.
1984 m. gruodžio 12–20 d, Braitono zoniniame turnyre pasidalijo 1–2 vietas su J. Spilmenu (po 6½ taško iš 9 galimų)[12] ir pateko į Bylio tarpzoninį turnyrą.
Rimti N. Šorto ketinimai matėsi 1985 m. Bylio tarpzoniniame turnyre, kuriame, surinkęs 10½ taško iš 17 galimų, kartu su John van der Viliu ir Eugeniju Tore pasidalijo 4–5 vietas. Dėl 4-tos vietos, suteikiančios vietą Monpeljės kandidatų turnyre, 1985 m. liepos 29 d. - rugpjūčio 6 d. Bylyje, tarp dalyvių užėmusių 4-6 vietas, buvo surengtas papildomas turnyras, kuriame buvo žaidžiama po tris partijas. Turnyrui pasibaigus, N. Šortas ir Dž. van der Vilis buvo surinkę daugiausiai - po 3.5 taško, bet N. Šortui, dėl geresnių papildomų rodiklių tarpzoniniame turnyre, atiteko 4-oji vieta, kuri atvėrė jam kelią į 1985 m. Kandidatų turnyrą.[13]
Deja, 1985 m. Monpeljėje vykusiame Kandidatų turnyre, jis surinko 7 taškus iš 15 galimų ir, pasidalijęs 10-12 vietas, į tolesnes varžybas nepateko.[14]
Tačiau sekančiame pasaulio čempionato cikle, žaisdamas 1987 m. Suboticos tarpzoniniame turnyre, su G. Saksu ir J. Spilmenu pasidalijo 1-3 vietas ir pateko į 1989/90 m. kandidatų mačus.[15]
1990 m. Manilos tarpzoniniame turnyre, kuris vyko šveicariškąja sistema (64 dalyviai), laimėjęs paskutiniame rate prieš Michailą Gurevičių, kartu su V. Anandu pasidalijo 3–4 vietas ir trečią kartą pateko į kandidatų mačus. [16]
1988/90 m. Kandidatų mačuose sausio–vasario mėn. Sent Džone (Kanada) aštuntfinalyje įveikė G. Saksą – 3½:1½ (+2=3),[17] bet Londone 1988 m. liepos mėn. netikėtai 1½:3½ (-2 =3) pralaimėjo J. Spilmenui.[18]
1991/93 m. Kandidatų mačuose, 1991 m. sausio–vasario mėn. Londone vykusiame aštuntfinalyje, laimėjęs greitųjų šachmatų papildomą mačą - 1½:½, [19] įveikė J. Spilmeną bendru rezultatu - 5½:4½ (pagrindinis 8 partijų mačas baigėsi lygiosiomis 4:4 (+2−2=2)[20]. 1991 m. liepos mėn. Briuselyje ketvirtfinalio mače nugalėjo B. Gelfandą 5:3 (+4 −2 =2).[21] Pusfinalio, kuris vyko 1992 m. balandžio mėn. Linarese, 10-ies partijų mače su A. Karpovu, nors ir pralaimėjęs pirmą partiją, žaidė sėkmingai: laimėjo mačą 6:4 (+4−2=4)[22] ir prasimušė į finalą. 1993 m. sausio mėn. finaliniame 14 partijų mače, vykusiame San Lorenzo del Escoriale, įveikė J. Timaną 7½:5½ (+5−3=5) ir iškovojo teisę žaisti mačą su tuometiniu pasaulio čempionu G. Kasparovu.[23]
N. Šorto ir G. Kasparovo manymu, FIDE prezidentas Florencijus Kampomanesas paskyrė mačo vietą – Mančesterį ir piniginį prizą nepasikonsultavęs su mačo dalyviais ir taip pažeidė FIDE taisykles. Atsakydami į tai, N. Šortas ir G. Kasparovas įkūrė priešišką FIDE organizaciją – Profesionalių šachmatų asociaciją (PŠA).
Finalinį mačą, kuris vyko 1993 m. rugsėjo ir spalio mėn. Londone, jau globojo PŠA, finansavo – „The Times“ laikraštis. Mačas N. Šortui prasidėjo nesėkmingai: turėdamas lygią padėtį 1-ojoje partijoje pralaimėjo, nespėjęs padaryti kontrolinio 40-ojo ėjimo. Nors toliau vyko atkakli ir įdomi kova, bet po lygiųjų 2-ojoje, G. Kasparovas, laimėjęs dar ir trečiąją bei ketvirtąją partijas, įgijo 3 taškų persvarą ir laimėjo mačą dideliu skirtumu 12½:7½ (+6 −1 =13).[24] Tai buvo didžiausias skirtumas pasaulio čempionato mačuose po to, kai 1961 m. M. Botvinikas nugalėjo M. Talį.
Toliau bandė jėgas PŠA organizuojamame pasaulio čempionate. Į 1994/95 m. PŠA Kandidatų mačus pateko tiesiogiai, kaip pasaulio čempionato mačą pralaimėjęs žaidėjas. Ketvirtfinalio aštuonių partijų mačą, kuris vyko 1994 m. liepos mėn. Niujorke N. Šortas baigė lygiosiomis 4-4 (+1 =6 -1).[25] Nugalėtojo išaiškinimui buvo žaidžiamas papildomas greitųjų šachmatų dviejų partijų mačas, kuris baigėsi lygiosiomis 1:1 (=2). Antrąjį papildomą mačą laimėjo N. Šortas 1½:½ (+1 =1) ir bendras mačo rezultatas tapo jo naudai - 6½:5½.[26]
Tačiau 10-ies partijų pusfinalio mačas su Gata Kamskiu, vykęs 1994 m. rugsėjo mėn Linarese, jam buvo nesėkmingas: pralaimėjo pirmąsias tris partijas ir nors ketvirtąją laimėjo, vėl sekė du pralaimėjimai iš eilės, tad mačas baigėsi anksčiau nesužaidus visų 10-ies partijų – 1½:5½ (+1 =1 -5)[27] ir į finalą nepateko.
1997 m. gruodžio mėn. N. Šortas grįžo į FIDE pasaulio čempionatą Groningene, kuris turėjo atrinkti varžovą A. Karpovui. Tai buvo trumpų mačų atkrentamosios varžybos. N. Šortas buvo įtrauktas į varžybas nuo 2-ojo rato, kuriame įveikė V. Korčnojų – 3½:2½. Trečiajame rate įveikė A. Sokolovą – 2:0, ketvirtajame – Aleksandrą Beliavskį – 3:1 ir ketvirtfinalyje – M. Krasenkovą – 2:0, tačiau pusfinalyje pralaimėjo – 3:4 M. Adamsui. Mačas vyko atkakliai: pagrindinis mačas – lygiosiomis, o per per papildomus greitųjų šachmatų du mačus – vėl lygiosios. Mačo rezultatą nulėmė paskutinė žaibo partija, kurią N. Šortas pralaimėjo.[28]
1999 m. liepos – rugpjūčio mėn. Las Vegase vykusiame 1999 m. FIDE pasaulio čempionate vėl žaidimą pradėjo nuo 2-ojo rato, kuriame jis 1½:½ įveikė D. Fridmaną, trečiajame rate – A. Beliavskį – 1½:½, bet ketvirtajame rate suklupo prieš A. Širovą – ½:1½.[29]
2000 m. lapkričio – gruodžio mėn. Delyje vykusiame 2000 m. FIDE pasaulio čempionate netikėtai 2-jame rate, nuo kurio vėl pradėjo varžybas, sužaidęs 1:1 pagrindiniame mače, po papildomų greitųjų šachmatų mačų pralaimėjo prancūzui Igor Alexandre Natafui bendru rezultatu 2½:3½.[30]
2002 m. FIDE pasaulio čempionate, kuris vyko 2001 m. lapkričio 27–gruodžio 13 d. Maskvoje, o finalinis mačas 2002 m. sausio 16–sausio 24, N. Šortas patyrė nesėkmę, netikėtai pralaimėjus Argentinos didmeistriui Danieliui Kamporai ½:1½,[31]teko po pirmojo rato trauktis iš varžybų.
2004 m. birželio mėn., dalyvaudamas Tripolyje surengtame 2004 m. FIDE pasaulio čempionato 1-ame rate 2:0 įveikė tarptautinį meistrą iš Jemeno Hameed Mansour Ali Kadhi, bet 2-ame rate pralaimėjo didmeistriui iš Lenkijos - M. Krasenkovui ½:1½.[32]
N. Šortas nedalyvavo 2005 m. pasaulio šachmatų taurėje, bet žaidė 2007 m. pasaulio taurės varžybose Chanty Mansijske, kur jau pirmajame rate, per 2-ą papildomą greitųjų partijų mačą, jį nugalėjo didmeistris iš Vokietijos Davidas Baramidzė.[33]
Tai buvo paskutinis pasaulio čempionato ciklas, kuriame N. Šortas dalyvavo.
Triskart tapo Tautų Sandraugos čempionu žaisdamas Mumbajuje (2004[34] ir 2006 m.[35]) ir Nagpure 2008 m.[36]
Liverpulyje laimėjo 2006 m. atvirąjį Europos Sąjungos šachmatų čempionatą.[37]
Daugelyje kitų tarptautinių šachmatų turnyrų laimėjo pirmąją, ar dalijosi pirmąja vieta. Štai šie turnyrai: Ženeva (1979), BBC meistrų turnyras (1981), Amsterdamas OHRA (1982),[38] Baku (1983),[39] Esbjergas (1984),[40] Veik an Zėjė (1986[41], 1987),[42] Reikjavikas (1987),[43] Amsterdamas (1988[44], 1992,[45] 1993[46]), Heistingsas (1987/1988,[47] 1988/1989[48]), Piarnu (1996)[49], Groningenas (1996),[50] Talinas/Piarnu (1998)[51], Meno sala (1998), Daka (1999),[52] Šymkentas (1999), Pamplona (1999/2000)[53], Tan Chin Nam Taurė Pekinas (2000),[54] Sigemanas ir Co. varžybos Malmėje (2002[55] ir 2009[56]), Gibraltaro šachmatų festivalis (2003, 2004 ir 2012)[57], Budapeštas (2003)[58], Sambos Taurė, Skanderborgas (2003),[59] Tajuanas (2004), [60] Bazna (2008),[61] Stauntono atminimo turnyras (2009),[62] Bankokas (2011[63], 2012[64] ir 2015 m.[65]) ir Luanda (2011).[66][67] Geriausias pasirodymas – 1991 m. M. Euvės atminimo turnyre Amsterdame, kur aplenkė G. Kasparovą bei A. Karpovą ir, kartu su G. Salovu, pasidalijo pirmąją vietą.[68]
N. Šortas – nuolatinis Anglijos šachmatų komandos narys. Septyniolikos metų pradėjo atstovauti Anglijai 1983 m. Plovdivo Europos komandiniame čempionate. Geriausi pasiekimai: komandiniai sidabro medaliai šachmatų olimpiadose Salonikuose (1984) ir Dubajuje (1986), kur jis už individualų pasirodymą prie trečios lentos iškovojo aukso medalį. Taip pat gavo komandinį bronzos medalį Novi Sado šachmatų olimpiadoje (1990). Be to, žaidė Anglijos komandoje 1994 ir 1996 m., kai ši užėmė ketvirtąsias vietas. Jis vedė Anglijos komandą į pergalę 1997 m. Europos komandiniame čempionate Puloje. 1992 metais – žaidė už Anglijos komandą laimėjusią komandinius bronzos medalius. Žaidė ir kai komanda užėmė 4-ąją vietą Europos čempionate 1983 ir 2001 m. Anglijos komandos narys trijuose pasaulio komandiniuose čempionatuose ir iškovojo du komandinius bronzos medalius (1985 ir 1989) (1997 m. komanda buvo ketvirta).
Naidželas Šortas už Anglijos rinktinę žaidė nuo 1984 m. ir iki 2012 m. dalyvavo 15 olimpiadų. Per šį laikotarpį laimėjo tris komandinius sidabro ir vieną bronzos medalį, o už individualų žaidimą prie 3-os lentos (10 iš 13; +8 =4 -1) – aukso medalį. Iš viso olimpiadose sužaidė 158 partijas ir surinko 97½ tašką (+56 =83 -19), o tai sudaro 61,7 % galimų taškų.[69]
N. Šortas yra aukštojo mokslo Boltono instituto garbės darys (1993 m.). 2010 m. jam suteiktas Boltono universiteto Garbės daktaro vardas. Už pasiekimus šachmatų srityje 1999 m. apdovanotas Britų imperijos kavalieriaus ordinu. 2005 m. išrinktas Tautų Sandraugos šachmatų asociacijos Generaliniu sekretoriumi. 2006–2008 m. buvo šios asociacijos prezidentu.
Jis individualiai treniravo jaunuosius šachmatų talentus Pendyala Harikrishną, Sergejų Karjakiną, Deividą Hauvelą and Parimarjan Negį. Dirbo Irano šachmatų rinktinės treneriu (2006–2007). Jo vadovaujami Irano šachmatininkai netikėtai 2006 m. Dohoje, Azijos žaidynėse, laimėjo komandinį bronzos medalį. 2007 m. Azijos uždarų patalpų žaidynėse Makao Iranas šachmatų varžybose laimėjo sidabro ir du bronzos medalius.
Dirbo žurnalistu: vedė šachmatų skyrelius ir rašė šachmatų knygų apžvalgas Jungtinės Karalystės laikraščiuose „Sunday Times“, „Daily Telegraph“, „Daily Mail“ ir „Spectator“. Dešimt metų rašė laikraščiams „Sunday Telegraph“ ir „Guardian“. 2005–2006 komentavo FIDE pasaulio čempionato eigą Chesbase. Nuo 2011 m. „New in Chess“ žurnale pradėjo naują skyrelį: "Trumpos istorijos".[67]
N. Šortas gyvena Atėnuose ir yra vedęs meno terapeutę Rhea Argyro Karageorgiou, su kuria turi du vaikus.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.