Elo reitingas

Elo reitingas – žaidėjų santykinio pajėgumo nustatymo sistema, kai kiekvienoje partijoje susitinka tik du žaidėjai. Pavadinimas kilęs iš išradėjo matematiko Arpad Elo pavardės.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

2008-2009 m. FIDE Didžiojo prizo dalyvių, nominuotų FIDE prezidento, reitingų kitimas 2007 m. liepą – 2008 m. rugpjūtį

Elo reitingų sistema buvo sukurta šachmatams, bet vėliau buvo imta naudoti ir kitose sporto šakose bei žaidimuose, pavyzdžiui, go.

Šioje sistemoje daroma prielaida, kad žaidėjo pajėgumas atskiroje partijoje yra atsitiktinis dydis, pasiskirstęs pagal normalinį dėsnį (vėliau ši prielaida buvo pakeista – pradėtas naudoti logistinis dėsnis). Ieškomas pajėgumas yra šio atsitiktinio dydžio vidurkis. Jei partija baigiasi vieno iš žaidėjų pergale, tai turėtų reikšti, kad jo pajėgumas šioje partijoje buvo didesnis. Lygiųjų atveju laikoma, kad žaidėjų pajėgumai partijoje yra artimi arba lygūs.

Elo reitingų sistemoje iš pradžių apskaičiuojama, kiek taškų žaidėjas turėtų partijoje surinkti vidutiniškai, jei žaidėjų reitingai būtų tikslūs:

${\displaystyle E_{A}={\frac {1}{1+10^{\frac {R_{B}-R_{A}}{400}}}}}$

Čia R_A – žaidėjo A reitingas, R_B – žaidėjo B reitingas, o E_A – vidutinis taškų, kuriuos turėtų susrinkti A, skaičius.

Po partijos apskaičiuojami nauji žaidėjų reitingai:

${\displaystyle R_{A}^{\prime }=R_{A}+K*(S_{A}-E_{A})}$

Čia K – koeficientas, nusakantis reitingo kitimo greitį, S_A – žaidėjo A faktiškai surinktų taškų skaičius, R'_A – naujas žaidėjo A reitingas.

Elo reitingų sistema buvo pradėta naudoti 1960 m. JAV šachmatų federacijos. 1970 m. ją ėmė naudoti ir FIDE.

Egzistuoja ir kitokios reitingų sistemos, pavyzdžiui, Glicko reitingų sistema.