Gegužės 15
data From Wikipedia, the free encyclopedia
Gegužės 15 yra 135-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 136-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 230 dienų.
| Bal – Gegužė – Birž | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
| 2024 | ||||||
Šventės
- Tarptautinė šeimos diena;
- Šv. Izidoriaus, Sėjos pabaiga;
- Lietuva – Steigiamojo seimo diena.
Vardadieniai
Izidorius – Sofija – Algedas – Jaunutė – Zofija
Įvykiai
- 1622 – Alytaus gaisras nuniokojo visą miestą;
- 1832 – Rusijos caras Nikolajus I pasirašė įsaką dėl Vilniaus universiteto uždarymo;
- 1920 – Kaune, Valstybės teatro rūmuose, susirinko Lietuvos Steigiamasis Seimas. Lietuvos Valstybė paskelbta respublika. Intensyvaus Lietuvos valstybės institucijų kūrimo ir reformų vykdymo laikotarpio pradžia;
- 1928 – prezidentas Antanas Smetona priėmė antrąją Lietuvos Valstybės Konstituciją;
- 1928 – Kauno Karo muziejaus sodelyje atidengtas Juozo Zikaro Lietuvos Laisvės paminklas.
Gimimo dienos
- 1821 m. – Artūras Severinas Grosas, Lietuvos 1863 m. sukilimo dalyvis (m. 1870 m.).
- 1845 m. – Jonas Čerskis, lietuvių bajorų kilmės keliautojas ir atradėjas, geologas, speleologas, paleontologas ir geografas, tyrinėjęs Sibirą (m. 1892 m.).
- 1871 m. – Placidas Šarkauskas, kunigas, knygnešys (m. 1919 m.).
- 1886 m. – Konstantinas Nekvedavičius, Lietuvos gydytojas, politikos ir visuomenės veikėjas, trečiasis Kauno miesto ir apskrities viršininkas, Žemdirbių Sąjungos organizatorius ir Lietuvių tautininkų sąjungos narys (m. 1967 m.).
- 1893 m. – Vladas Rekašius, poetas, žurnalistas, vertėjas (m. 1920 m.).
- 1895 m. – Rojus Mizara, JAV lietuvių rašytojas, publicistas, dramaturgas, redaktorius, visuomenės veikėjas (m. 1967 m.).
- 1900 m. – Leiba (Liolia) Hofmekleris, Lietuvos dirigentas, pianistas (m. 1941 m.).
- 1904 m. – Vladas Jonas Jakubėnas, lietuvių kompozitorius, pianistas, koncertmeisteris, publicistas, muzikos kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas (m. 1976 m.).
- 1913 m. – Mamertas Karbauskas, vargonininkas ir chorvedys.
- 1915 m. – Emilija Černeckienė, Lietuvos tautodailininkė audėja (m. 2012 m.).
- 1922 m. – Augustinas Armonas, Lietuvos fleitininkas, dirigentas.
- 1925 m. – Liuda Kadžytė-Kuzavinienė, Lietuvos kalbininkė, mokytojas ekspertė, socialinių mokslų daktarė.
- 1927 m.:
- Kazimieras Kuzavinis, kalbininkas, žymus lotynų kalbos specialistas (m. 2006 m.).
- Vladislovas Raugelė, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- 1935 m. – Jonas Antanas Januška, Lietuvos agronomas, kolekcionierius, verslo ir politinis veikėjas (m. 2007 m.).
- 1939 m.:
- Antanas Goštautas, Lietuvos gydytojas psichologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Leonardas Grudzinskas, Lietuvos žurnalistas-gamtininkas, rašytojas (m. 2006 m.).
- 1942 m. – Jadvyga Zofija Jasevičiūtė, Lietuvos fizikė, fizinių mokslų daktarė.
- 1943 m. – Zenonas Namavičius, teisininkas, teisėtyrininkas, teisės istorikas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto (VU TF) docentas, buvęs diplomatas.
- 1944 m. – Juozas Švedas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- 1946 m. – Asta Bagdanavičienė, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1948 m.:
- Ona Radzevičienė-Butkutė, choro dirigentė ir pedagogė.
- Robertas Mokrikas, Lietuvos inžinierius geologas, hidrogeologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Vladimir Jarmolenko, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- Česlovas Urbonavičius, lietuvių futbolo treneris.
- 1949 m. – Juozas Vabuolas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m. – Alfonsas Vanagas, Lietuvos ir Šilutės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1952 m. – Valdemaras Anužis, gydytojas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Rimantas Ražanskas, teisininkas, Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras (m. 2008 m.).
- 1954 m. – Vytautas Bikulčius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, vertėjas, vienas geriausių kelionių po Prancūziją gidų.
- 1956 m. – Arvydas Bajoras, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Gediminas Černiauskas, politikas, buvęs sveikatos apsaugos ministras.
- 1960 m. – Rimas Kurtinaitis, vienas žymiausių Lietuvos krepšininkų, krepšinio treneris. Ūgis – 197 cm.
- 1961 m. – Gintaras Kleiza, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. – Audrius Klišonis, farmacininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1969 m. – Šarūnas Liekis, Lietuvos istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras.
- 1977 m. – Eglė Visockaitė, Lotynų Amerikos šokių šokėja, daugkartinė Lietuvos jaunimo standartinių ir Lotynų Amerikos šokių čempionė (1993–1995 m.), daugkartinė Lietuvos suaugusiųjų dešimties šokių čempionė (1996–1999 m.), daugkartinė Lietuvos suaugusiųjų Lotynų Amerikos šokių čempionė (1997, 1998, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007 m.), pasaulio Lotynų Amerikos šokių taurės laimėtoja (2001–2002 m.), Europos Sąjungos šalių Lotynų Amerikos šokių čempionė (2005, 2006 m.).
Neaprašyti
- 1872 – Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė, viena iš seserų rašytojų, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu (m. 1957 m.).
Mirtys
- 1674 m. – Kazimieras Florijonas Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, valstybės ir katalikų bažnyčios veikėjas, Gniezno arkivyskupas, Lenkijos primas (g. 1620 m.).
- 1965 m. – Jonas Paukštys, SJ, Romos katalikų vienuolis jėzuitas, pedagogas (g. 1899 m.).
- 1971 m. – Dzidorius Budrys, ekonomistas, mokslininkas, politinis veikėjas (g. 1903 m.).
- 1980 m. – Balys Tarvydas, istorikas, archeologas, pedagogas, muziejininkas (g. 1897 m.).
- 1995 m.:
- Ona Sauleckaitė, aktorė (g. 1906 m.).
- Petras Katilius, Lietuvos matematikas, daktaras (g. 1903 m.).
- 2000 m. – Bronislovas Krūminis, Lietuvos architektas (g. 1929 m.).
- 2015 m. – Petras Juodelė, Lietuvos birbynininkas, dirigentas, pedagogas (g. 1924 m.).
- 2009 m. – Vladas Butėnas, Lietuvos žurnalistas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1940 m.).
- 2019 m. – Vytautas Karalius, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1931 m.).
- 2023 m. – Vidas Kavaliauskas, Lietuvos kalbininkas (g. 1965 m.).[1]
Įvykiai
- 1905 – Nevados valstijoje įkurtas Las Vegas, vėliau tapęs neoficialia pasaulio azartinių lošimų sostine;
- 1928 – ekranuose pasirodė animacinis herojus Peliukas Mikis;
- 1932 – paskelbtas Stalino pasirašytas dekretas, kuriuo siekiama, kad iki 1937 metų gegužės 1 dienos „Dievo vardas būtų pamirštas visoje šalies teritorijoje”;
- 1934 – po perversmo Latvijoje prezidentu tapo Karlis Ulmanis;
- 1948 – kitą dieną po Izraelio valstybės paskelbimo, prasidėjo pirmasis arabų ir Izraelio karas;
- 1955 – Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV, SSRS ir Austrija pasirašė valstybinę sutartį dėl nepriklausomos ir neutralios Austrijos atkūrimo, įsigaliojusią liepos 27 d.
Gimimo dienos
- 1567 m. – Klaudijus Monteverdis, vienas žymiausių italų kompozitorių, kurio kūryba jau peržengia Renesanso ribą (m. 1643 m.).
- 1773 m. – Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas, Austrijos diplomatas ir politikas (m. 1859 m.).
- 1792 m. – Jakob Mayer Rothschild, prancūzų bankininkas, Rotšildų (Rothschild) šeimos atstovas (m. 1868 m.).
- 1856 m. – Laimanas Frankas Baumas, JAV rašytojas, poetas, dramaturgas, aktorius ir nepriklausomas kino filmų kūrėjas (m. 1919 m.).
- 1859 m. – Pjeras Kiuri, prancūzų fizikas, vienas radioaktyvumo mokslo kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1906 m.).
- 1862 m. – Arturas Šnicleris, austrų gydytojas, psichologas, rašytojas (m. 1931 m.).
- 1885 m. – Marianas Kukelis, Lenkijos karinis veikėjas, karo istorikas, habilituotas daktaras, generolas leitenantas (m. 1973 m.).
- 1890 m. – Ho Ši Minas, Vietnamo revoliucionierius, valstybės veikėjas, Vietnamo Demokratinės Respublikos prezidentas 1946–1969 m (m. 1969 m.).
- 1891 m.:
- Jela Lepman, Vokietijos vaikų rašytoja (m. 1970 m.).
- Michailas Afanisijevičius Bulgakovas, rusų rašytojas, scenaristas (m. 1940 m.).
- 1905 m. – Delesio Antonio Berni, italų kilmės Argentinos tapytojas, grafikas; neorealizmo Argentinos dailėje pradininkas (m. 1981 m.).
- 1911 m. – Max Frisch, šveicarų architektas, rašytojas, dramaturgas (m. 1991 m.).
- 1932 m. – Winfried Pinger, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas civilprocesualistas, advokatas, politikas (CDU).
- 1937 m. – Madlena Korbel Olbrait, Jungtinių Valstijų politikė, diplomatė, pirmoji moteris tapusi JAV valstybės sekretore (m. 2022 m.).
- 1939 m. – Wataru Aso, Japonijos politikas, nuo 1995 m. einantis Fukuokos prefektūros gubernatoriaus pareigas.
- 1948 m.:
- Brian Eno, muzikantas, muzikos teoristas ir įrašų prodiuseris. Dirbo su įvairiomis grupėmis, kaip U2, Coldplay, David Bowie, Talking Heads, bet labiausiai žinomas kaip modernios ambientinės muzikos tėvas. 1971–73 m. grojo gupėje Roxy Music. 2009 m. gruodžio 29 d. koncertavo Vilniuje: Vilniaus oro uoste gyvai atliko savo kompoziciją „Music for airports“. Tai buvo projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ baigiamojo koncerto dalis.
- Gary Thain, boso gitaristas, žinomas kaip Jungtinės Karalystės roko grupės Uriah Heep narys (m. 1975 m.).
- 1961 m. – Solveig Dommartin, prancūzų – vokiečių aktorė, režisierė (m. 2007 m.).
- 1971 m. – Kasparas Balodis, latvių teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, Latvijos universiteto (LU) dekanas, Latvijos Konstitucinio Teismo teisėjas.
- 1976 m. – Jacekas Kšynuvekas, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir SV Hannover 96 klubo saugas.
- 1980 m.:
- 1981 m.:
- Craig Ashley David, anglų dainininkas ir dainų kūrėjas. Daugkartinis MTV Europos muzikos apdovanojimų, Grammy ir Brit Award nominantas ir laimėtojas.
- Patrisas Latyras Evra, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Manchester United klubo gynėjas.
- 1982 m.:
- Jessica Lynn Sutta, JAV dainininkė, šokėja, ir aktorė, geriausiai žinoma kaip sėkmingos Pop/R&B grupės Pussycat Dolls narė.
- Segundo Castillo, futbolininkas, Ekvadoro rinktinės ir Deportivo Quito klubo saugas.
- Veronica Campbell-Brown, Jamaikos sprinterė, daugkartinė olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionatų prizininkė. Rungtyniauja 100 ir 200 m sprinto bei 4x100 m estafečių rungtyse.
- 1986 m. – Matías Ariel Fernández Fernández, futbolininkas, Čilės rinktinės ir Sporting CP klubo puolėjas.
- 1987 m.:
- Andis Marėjus, Škotijos tenisininkas, ketvirtoji pasaulio raketė.
- Ersan Ilyasova, turkų krepšininkas[4].
Neaprašyti
- 1930 – Jasper Johns, amerikiečių dailininkas;
- 1953 – Mike Oldfield, anglų kompozitorius;
- 1959 – Andrew Eldritch, dainininkas, grupės „Sisters of Mercy“ lyderis;
- 1972 – David Charvet, prancūzų aktorius.
Mirtys
- 1272 m. – Tomas Šantimprietis, XIII a. dominikonų vienuolis, rašytojas, teologas (g. 1201 m.).
- 1470 m. – Karolis VIII, 1448–1457 m., 1464–1465 m. ir 1467–1470 m. Švedijos karalius ir 1449–1450 m. Norvegijos karalius (g. 1408 m.).
- 1675 m. – Jacques Marquette, prancūzų jėzuitų misionierius. Kartu su Louis Jolliet buvo pirmieji europiečiai, ištyrę šiaurinę Misisipės dalį ir sudarę žemėlapius (g. 1637 m.).
- 1886 m. – Emilė Elizabetė Dikinson, JAV poetė. Gyveno uždarą gyvenimą. Kūryba (išskyrus keletą eilėraščių) buvo paskelbta po mirties. Emily Dickinson lyrika („Eilėraščiai“, 3 t. 1955 m.) filosofinė, jai būdinga polinkis į misticizmą, gamtos, meilės, mirties motyvai, intymios, kartais ironiškos intonacijos, paradoksai, novatoriškas eiliavimas.[5] (g. 1830 m.).
- 1925 m. – Geo Milevas, bulgarų poetas, vertėjas, politinis veikėjas (g. 1895 m.).
- 1935 m. – Kazimir Malevič, rusų tapytojas ir meno teoretikas, rusų avangardistas, vienas iš svarbiausių avangardo judėjimo atstovų, taip pat svarbiausias geometrinio abstrakcionizmo pionierius, suprematizmo pradininkas (g. 1878 m.).
- 1966 m. – Alfredas Amtmanis-Briedytis, latvių teatro aktorius, režisierius (g. 1885 m.).
- 2007 m. – Yolanda Denise King, pirmagimė Koretos Skot King ir pilietinių teisių lyderio Martino Liuterio Kingo dukra. Ji taip pat aktyviai dalyvavo pilietinių ir žmogaus teisių judėjime. Kaip ir jos motina, Jolanda buvo arši aktyvistė už gėjų teises (g. 1955 m.).
- 2022 m. – Robertas Kogojus, Belgijos dainininkas (g. 1939 m.).[6]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
