From Wikipedia, the free encyclopedia
Dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, miglinių (Poaceae) šeimos, Sorghum genties augalas. Sorgo grūdai yra vieni labiausiai paplitusių javų pasaulyje, naudojami maistui, pašarui ir bioetanolio gamybai. Augalas kilęs iš Afrikos, tačiau plačiai sėjamas atogrąžų ir subtropiniuose regionuose. Dvispalvis sorgas yra penkti pagal suvartojimą grūdai pasaulyje po ryžių, kviečių, kukurūzų ir miežių. 2018 m. buvo užauginta 59,34 milijonų tonų.[1]
Dvispalvis sorgas | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Buityje plačiai naudojami ne tik sorgo grūdai (kruopos, miltai), bet ir sultys (iš saldžiojo sorgo), iš kurios daromas sirupas. Šiaudai naudojami statyboje. Iš sorgų stiebų gaminama šluotos, šepečiai. Manoma, kad sorgas išplito iš Etiopijos. Apie sorgus žinota dar Senovės Romoje — jie I a. minėti dabartinės Italijos teritorijoje gyvenusio Plinijaus vyresniojo. Jie taip pat paminėti 401 m. pr. m. e. Kilikijoje (dabartinėje Turkijoje) gyvenusio Ksenofonto.
Afrikoje jis naudojamas gaminti kuskusui, košėms, melasai.
Indijoje (marathų kalba jis vadinamas jowar) iš jo kepama duona bhakri (भाक्री).
Kinijoje jis vadinamas 高梁 gaoliang ir yra vienas svarbesnių javų. Iš jo gaminama daug alkoholinių gėrimų: maotai ir gaoliang.
Augalas taip pat gali būti naudojamas pašarams, silosui ir biokurui. Auginamas ir Lietuvoje.[2]
100 gramų žalių sorgų grūdų suteikia 329 kalorijas, yra 72,1 g angliavandenių, 3,5 g riebalų, 10,6 g baltymų.
Vitaminų kiekis 100 g žalių sorgų grūdų: tiamino (vitamino B1) 0,33 mg, riboflavino (vitamino B2) 0,1 mg, Niacino (vitamino B3) 3,7 mg, pantoteno rūgšties (vitamino B5) 0,4 mg, vitamino B6 0,44 mg, folio rūgšties (vitamino B9) 20 μg.
Mineralinių medžiagų kiekis 100 g žalių sorgų grūdų: kalcio 13 mg, geležies 3,4 mg, magnio 165 mg, mangano 1,6 mg, fosforo 289 mg, kalio 363 mg, natrio 2 mg, cinko 1,7 mg.
Tarp sorgų maistingų medžiagų nėra glitimo, tad iš jų grūdų tinkama gaminti maistą sergantiems celiakija[3].
Didžiausi ariamos žemės plotai, apsėti sorgais, yra Afrikoje ir Azijoje (daugiausiai Indijoje). Vakarų valstybėse išauginama apie 40% sorgų derliaus, plačiausiai naudojamų gyvūnų pašarui.
Valstybė | Produkcija (2014 m.) (milijonais tonų) |
Produkcijos dalis (%) | |
---|---|---|---|
1 | JAV | 10,988 | 16,2 |
2 | Meksika | 8,394 | 12,4 |
3 | Sudanas | 7,271 | 10,7 |
4 | Nigerija | 6,741 | 9,9 |
5 | Indija | 5,390 | 7,9 |
6 | Etiopija | 4,339 | 6,4 |
7 | Argentina | 3,466 | 5,1 |
8 | Kinija | 2,961 | 4,4 |
9 | Brazilija | 2,279 | 3,4 |
10 | Burkina Fasas | 1,708 | 2,5 |
11 | Nigeris | 1,426 | 2,1 |
12 | Australija | 1,282 | 1,9 |
13 | Malis | 1,272 | 1,9 |
14 | Kamerūnas | 1,150 | 1,7 |
15 | Čadas | 0,897 | 1,3 |
Viso pasaulyje | 67,871 | 100 % |
Sorghum bicolor rūšis pirmąkart buvo aprašyta vokiečių botaniko Konrado Moencho 1794 m. publikacijoje pavadinimu Methodus Plantas Horti Botanici et Agri Marburgensis: a staminum situ describendi[4]. Pieš tai Karlas Linėjus apie sorgą rašė savo 1753 m. publikacijoje Species plantarum, kurioje paminėjo tris rūšis: Holcus sorghum, Holcus saccaratus ir Holcus bicolor[5]. 1794 m. Moenchas sukūrė Sorghum genties pavadinimą, atskyręs ją nuo Holcus genties, Sorghum bicolor rūšiai priskirdamas visas auginamas sorgo rūšis.[6].
Dvispalvio sorgo genomas buvo nuskaitytas tarp 2005 m. ir 2007 m.[7][8] Augalo ląstelių ploidiškumas nėra iki galo ištirtas. Nors laikoma, kad augalas turi 20 diploidinių chromosomų rinkinį[9], kai kurių tyrimų rezultatai teigia dvispalvio sorgo ląsteles esant tetraploidines[10]. Genomo dydis – maždaug 800 Mbp.[11]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.