From Wikipedia, the free encyclopedia
Augalai, augalų karalystė (Plantae) – didelė gyvųjų organizmų grupė, kuriai priklauso tokie plačiai paplitę organizmai kaip medžiai, krūmai, puskrūmiai, krūmokšniai, lianos, žolės, dažnai turintys žiedą, vadinamą gėle. Augalai yra eukariotai, t. y. turintys tikrąjį branduolį organizmai.
| Plantae | ||||
|---|---|---|---|---|
_version_2.png) Įvairių grupių ir jų klasių augalų rūšys | ||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||
| ||||
| Binomas | ||||
| Plantae Haeckel, 1866 | ||||
| Sinonimai | ||||
| ||||
| Augalų grupės[1][2] | ||||
|
Šis straipsnis apie gyvųjų organizmų grupę. Apie kaimą Vilkaviškio rajone skaitykite straipsnyje Augalai (Didvyžiai).Augalus tiria daug mokslų: bendrosios botanikos, augalų anatomijos, augalų fiziologijos, augalų sistematikos. Yra specialieji mokslai skirti tik vienai augalų grupei tirti, pavyzdžiui, dendrologija tiria tik sumedėjusius augalus (medžius, krūmus), briologija – samanas ir kt.
Augalų karalystės dalimi anksčiau buvo laikyti grybai (Fungi), kuriuos mokslo pasaulis 1970 m. išskyrė į atskirą grybų karalystę.
Ilgą laiką, kol Žemėje dar nebuvo deguonies ir ozono sluoksnio, pirmykščiai organizmai galėjo vystytis tik gilesniame jūrų vandenyje, storo vandens sluoksnio saugomi nuo kenksmingos kosminės spinduliuotės. Kai kurie organizmai įgavo žalio chlorofilo ir ėmė vykdyti fotosintezę. Tai buvo labai reikšmingas įvykis, nes atmosferoje ėmė kauptis deguonis, pradėjo formuotis ir ozono sluoksnis.
Susidarė sąlygos aukščiau išnirti ir jūrų organizmams. Apgyvenę seklias pakrantes, organizmai pamažu kėlėsi į sausumą. Prieš 470 milijonų metų[3] į sausumą išsikėlę daugialąsčiai dumbliai davė pradžią dar belapiams stuomeniniams augalams – psilofitams. Tai buvo nedideli žalieji augalai, dar neturintys lapų, šaknų ir buvo tarsi išsišakojusios ašys, tačiau savo sandara labiau išsivystę nei dumbliai. Buvo išsivystęs jų dengiamasis audinys – odelė ir apytakiniai audiniai – mediena bei karniena. Psilofitai dauginosi sporomis.
Prieš 300 mln. metų iš psilofitų atsirado sporiniai induočiai, kurie jau turėjo stiebus, lapus ir šaknis. Šiltas ir drėgnas klimatas buvo palankus augti ir daugintis paparčiams, asiūkliams bei pataisams. Vėliau Žemėje pasidarė sausiau ir šalčiau, sporiniai induočiai ėmė nykti, atsirado primityvių plikasėklių augalų. Kai klimatas pasidarė dar atšiauresnis, senieji plikasėkliai pamažu išnyko, juos pakeitė tobulesni augalai – senoviniai spygliuočiai. Paskui vietoje jų atsirado dabartiniai plikasėkliai – pušys, eglės, kėniai. Galiausiai atsirado gaubtasėkliai (žiediniai) augalai. Jie – labiausiai prisitaikę gyventi sausumoje augalai. Šie augalai greitai paplito visoje Žemėje ir auga jau daugiau kaip 60 mln. metų.
Šiuo metu augalai yra esminis vandens apytakos ir kitų biogeocheminių ciklų elementas.
Augalų įvairovę sąlygoja skirtingos gyvenamosios vietos, prie kurių kiekvienas augalas yra pripratęs. Jų protėviai tūkstančius metų buvo priklausomi nuo kurios nors vietos ir turėjo pakankamai laiko prie jos prisiderinti ir taip ištobulinti gyvenimo ritmą, trukmę, formą, kad galėtų sėkmingai daugintis. Augalai turi jo rūšiai būdingą genetinę programą, lemiančią jo amžių, dydį, išvaizdą. Savo gimtinėje iki kelių metrų aukščio išaugantys medžiai ar krūmai, patekę į visai skirtingą aplinką, tampa visai mažučiai, beveik nebrandina vaisių.
Augalų amžius yra labai įvairus. Būna vienamečiai, dvimečiai, daugiamečiai. Išlieka žoliniai arba sumedėja (medžiai, krūmai, puskrūmiai).
Skirtingi mokslo šaltiniai skelbia skirtingus augalų (Plantae) karalystės rūšių skaičius, bet manoma kad vien tik augančių sausumoje, pasaulyje yra daugiau nei 450 000 rūšių[4]
Anot Karališkųjų botanikos sodų, induočių (Tracheophyta) grupėje yra žinoma apie 391 000 rūšių, iš kurių apie 369 000 rūšių arba 94 procentai sudaro magnolijūnai (Magnoliophyta). Panašius skaičius skelbia Encyclopædia Britannica – 390 900 rūšių yra žinomos[5].
Tarptautinė raudonoji knyga skelbia, kad 2014 m. duomenimis, buvo identifikuotos 307 674 rūšys, o žemiau augalų rūšių kiekis pagal pagrindines augalų grupes:[6]
Tarp 1750 ir 2000 metų arba 250 metų laikotarpyje, išnyko 571 augalų rūšis – tai dvigubai daugiau rūšių, nei per šį laikotarpį kartu paėmus išnykusias varliagyvių, paukščių, žinduolių rūšis[7][8][9][10]. Per metus atrandama ir aprašoma apie 2 000 naujų rūšių, bet dažnai jos jau yra netoli išnykimo ribos[11]
Aristotelis visus gyvus organizmus skirstė į:
Karlo Linėjaus sistemoje šios grupės tapo:
Šiuo metu augalai skirstomi į dvi pagrindines grupes:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
