Ozonas (O3) – deguonies alotropinė forma, molekulė, kurią sudaro trys deguonies atomai, o ne du, kaip stabilesniame diatominiame O2. Normalioje temperatūroje ir slėgyje ozonas yra balkšvai melsvos, nuodingos dujos.[1]
| Ozonas | |
|---|---|
   | |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| CAS numeris | [10028-15-6] |
| Cheminė formulė | O3 |
| Molinė masė | 47,998 g·mol−1 |
| SMILES | [O-][O+]=O |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | balkšvai melsvos dujos |
| Lydymosi t° | −192,5 °C |
| Virimo t° | −111,9 °C |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | 0,105 g·100mL−1 (0 °C) |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
+142,3 kJ·mol−1 |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Daugiausiai ozono, apie 90 proc. yra stratosferoje,[2] žemutiniuose atmosferos sluoksniuose ozono dujų yra tik apie 4 × 10-6 % tūrio.[3]
Žemesnėje nei -112 °C temperatūroje virsta į tamsiai mėlyną skystį, o žemesnėje nei -193 °C temperatūroje – į tamsiai mėlyną kietą medžiagą. Ozonas yra stiprus oksidatorius. Ozonas chemiškai labai aktyvus, nes jo molekulės lengvai skyla; susidaręs atominis deguonis energingiau už molekulinį reaguoja su įvairiomis medžiagomis. Nestabilus, skaidosi į įprastinę deguonies formą:
Ši reakcija spartėja didėjant temperatūrai ir mažėjant slėgiui. Kaitinamas greitai skyla ir išskiria daug šilumos, todėl oro ir ozono mišinys, esant didelei ozono koncentracijai, sprogsta.
Nedidelės koncentracijos ozono yra visoje Žemės atmosferoje: pažemėje ozonas laikomas oro teršalu, kenkiančiu plaučiams, o aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (apie 20 km virš jūros lygio) ozonas trukdo kenksmingam ultravioletiniam spinduliavimui pasiekti Žemės paviršių.
Gamtoje ozonas susidaro perkūnijos metu arba oksiduojantis spygliuočių medžių sakams. Jis suteikia gaivų kvapą orui spygliuočių miškuose ir po perkūnijos. Ozonas gali susiformuoti iš O2 veikiant stiprioms elektros iškrovoms, pvz., žaibavimui. Tam tikra elektroninė įranga taip pat gali generuoti reikšmingus ozono kiekius.
Ozonas daug didesnis oksidatorius, nei deguonis. Ozonas oksiduoja beveik visus metalus ir daugumą kitų elementų. Leistina tik labai maža jo koncentracija, nes yra daug nuodingesnis už smalkes. Ozonui reaguojant su automobilių išmetamais teršalais susidaro smogas. Ozonas chemiškai daug aktyvesnis už deguonį. Kai kurios medžiagos (fosforas, alkoholis) ozone užsiliepsnoja, kaučiukas tampa labai trapus, o dažai, veikiami ozono, išblunka.
Ozonas gaunamas veikiant deguonį arba orą ultravioletiniais spinduliais, elektros išlydžiu, skaidant peroksidus. Ozonas naudojamas vaistams, sintetiniams tepalams gaminti, įvairioms medžiagoms šalinti iš nuotekų, oro ir vandens dezinfekavimui, balinimui.
Ozono terminą 1839 m. pirmasis pavartojo vokiečių chemikas Kristianas Fridrichas Šionbainas (1799–1868 m.). Jis žodį kildino iš gr. ozon -> ozein (kvepėti), dėl labai specifiško ozono kvapo lietaus metu ir ypač po lietaus.
Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad žmogaus sveikatai kyla pavojus, kai ozono koncentracija viršija 180 μg/m³ arba per aštuonias valandas yra 110 μg/m³.[4]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
