Deguonis – cheminis elementas, dažnas ne tik Žemėje, bet ir visoje Visatoje. Skystas ir kietas molekulinis deguonis (O2) yra šviesiai žydros spalvos, skystas ar kietas ozonas (O3) yra sodresnės mėlynos spalvos. Ozono sluoksnis Žemės atmosferoje saugo planetos paviršių nuo radiacijos. Ozonas susidaro iš deguonies (O2) veikiant saulės spinduliams ar elektros iškrovai. Jis oksiduoja beveik visus metalus ir daugumą kitų elementų.
|
Deguonis (O) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė |
nemetalas |
| Atomo numeris | 8 |
| Išvaizda |
Bespalvės dujos |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
15,9994 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
60 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
1313,95() kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[He]2s²2p4 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
73 pm |
| Jono spindulys |
N/A pm |
| Elektroneigiamumas |
3,44 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
0 |
| Oksidacijos laipsniai |
−2,−1 (neutral) |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
0,001429 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
920 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
0,02674 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
50,35 K |
| Lydymosi šiluma |
0,22259 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
90,18 K |
| Garavimo šiluma |
3,4099 kJ/mol |
| Molinis tūris |
17,36 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
kubinė |
| Gardelės periodas |
N/A Å |
Egzistuoja dar viena deguonies alotropinė atmaina - O8. Šis junginys raudonos spalvos. O8 gaunamas kambario temperatūroje presuojant paprastą deguonį (O2) su G10 jėgos presu.
Gamtoje yra randami trys deguonies izotopai: 16O (99,759 %), 17O (0,037 %) ir 18O (0,204 %).[1]
Lietuvišką atitikmenį terminui oxygenium sugalvojo Jonas Jablonskis,[2] motyvuodamas tuo, kad esminė šio elemento savybė yra dalyvavimas degimo reakcijoje. Kiti tuo metu siūlyti terminai akcentavo tai, kad deguonis įeina į rūgščių sudėtį, todėl buvo siūlomi variantai rūgštygamis, rūgštadaris (su rūgštimi siejamas pavadinimas daugelyje Europos kalbų: vok. Sauerstoff ← sauer; gr. oxygeno ← oxys; rus. kislorod ← kislyj ir kt.).
Deguonį 1769 m. išskyrė ir aprašė švedų mokslininkas K. Šelė ir nepriklausomai nuo jo 1774 m. anglų mokslininkas Dž. Pristlis. Prancūzų mokslininkas A. Lavuazjė nustatė, kad degimas – tai medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija. Buvo manoma, kad deguonis yra būtina visų rūgščių sudedamoji dalis, todėl šis elementas buvo pavadintas oxygenium (lot.) – „sudarančiu rūgštį“.
- Medicinoje
- Sprogstamųjų medžiagų gamyboje
- Metalų suvirinime ir pjaustyme
- Metalurgijoje
- Aviacijoje
- Medžiagų deginimui
O2 – vienas iš augalų atliekamos fotosintezės produktų, kuris yra būtinas aerobinių organizmų gyvybinei veiklai. Iš O2 susidaro gyvybę nuo kenksmingų saulės UV spindulių saugantis O3 sluoksnis.
Fotosintezė ir kvėpavimas
Gamtoje laisvasis deguonis susidaro fotolizės reakcijos metu dėl fotosintezės.
Kiekis kūne
Laisvojo deguonies dalinis slėgis stuburinių organizmų kūnuose yra didžiausias kvėpavimo sistemoje ir mažėja einant per arterinę sistemą, periferinius audinius ir venines sistemas. Dalinis slėgis yra toks slėgis, kurį deguonis galėtų turėti, jeigu užimtų tūrį.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
