Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra

Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra (angl. self-inflammation temperature, autoignition temperature, kindling point) – minimali medžiagos temperatūra, kuriai esant medžiagos užsiliepsnoja be uždegimo šaltinio (liepsnos ar kibirkšties) poveikio.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Temperatūra (reikšmės).

Dujoms tai mažiausia jų temperatūra, kurioje jų molekulės gauna pakankamai energijos, kad imtų reaguoti su deguonimi be uždegimo šaltinio poveikio.

Esant šiai temperatūrai nedujinė medžiaga išskiria degius garus ir dujas, ir šių molekulių temperatūra (šiluminė energija) pakankama, kad molekulės imtų reaguoti su oro deguonimi išskirdamos šilumą.

Popieriaus savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra, lygi +233 °C, o Farenheito skalėje – 451 °F, gerai žinoma iš populiaraus Rėjaus Bredberio romano „451º Farenheito“ pavadinimo, nors iš tikrųjų popieriaus užsiliepsnojimo temperatūra priklauso nuo popieriaus gamyboje panaudotų žaliavų, popieriaus storio ir kai kurių kitų savybių.

Dujų mišinio temperatūra, kurioje jis savaime užsiliepsnoja, mažesnė esant didesniam slėgiui arba deguonies koncentracijai.

Kai kurių medžiagų savaiminio užsiliepsnojimo temperatūros

Medžiaga	Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra
trietilboranas	-20 °C
baltasis fosforas	34 °C
anglies disulfidas	100 °C
popierius	~ 233 °C
benzinas	257 °C
magnis	473 °C
butanas	500 °C
vandenilis	571 °C

Taip pat skaitykite

• Užsiliepsnojimo temperatūra
• Pliūpsnio temperatūra
• Savaiminis žmogaus užsidegimas