From Wikipedia, the free encyclopedia
Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra (angl. self-inflammation temperature, autoignition temperature, kindling point) – minimali medžiagos temperatūra, kuriai esant medžiagos užsiliepsnoja be uždegimo šaltinio (liepsnos ar kibirkšties) poveikio.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dujoms tai mažiausia jų temperatūra, kurioje jų molekulės gauna pakankamai energijos, kad imtų reaguoti su deguonimi be uždegimo šaltinio poveikio.
Esant šiai temperatūrai nedujinė medžiaga išskiria degius garus ir dujas, ir šių molekulių temperatūra (šiluminė energija) pakankama, kad molekulės imtų reaguoti su oro deguonimi išskirdamos šilumą.
Popieriaus savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra, lygi +233 °C, o Farenheito skalėje – 451 °F, gerai žinoma iš populiaraus Rėjaus Bredberio romano „451º Farenheito“ pavadinimo, nors iš tikrųjų popieriaus užsiliepsnojimo temperatūra priklauso nuo popieriaus gamyboje panaudotų žaliavų, popieriaus storio ir kai kurių kitų savybių.
Dujų mišinio temperatūra, kurioje jis savaime užsiliepsnoja, mažesnė esant didesniam slėgiui arba deguonies koncentracijai.
Medžiaga | Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra |
---|---|
trietilboranas | -20 °C |
baltasis fosforas | 34 °C |
anglies disulfidas | 100 °C |
popierius | ~ 233 °C |
benzinas | 257 °C |
magnis | 473 °C |
butanas | 500 °C |
vandenilis | 571 °C |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.