Košė

Košė – Rytų Europos virtuvėje paplitęs patiekalas iš vandenyje (piene ar sultinyje) virtų kruopų, į kurį gali būti įdėta druskos, cukraus. Taip pat grūdama iš virtų bulvių. Košės gali būti skaninamos riebalais (sviestu, spirgais, grietine), saldžiais priedais (šviežiais ar džiovintais vaisiais, uogienėmis, medumi). Valgoma kaip atskiras patiekalas arba patiekiamas kaip garnyras.

Šis straipsnis apie Rytų Europos virtuvėje paplitusias košes. Apie pasaulio košių įvairovę skaitykite straipsnyje Košė (patiekalų tipas).

Grikių košė

Žodis kilęs iš slavų kalbų (lenk. kasza, bltr. каша)^[1] – šis kilęs iš slavų prokalbės *kāsi̯ā ('košti'; giminiškas liet. kóšti, kóšiu).^[2] lietuvių kalboje seniau buvo paplitęs finougriškos kilmės žodis putra (plg. suom. puuro, est. puder), kurį išstūmė slaviškos kilmės žodis.

Būdingas Rytų Europos šalių patiekalas. Košės labai paplitusios rusų virtuvėje^[3], bet taip pat ir baltarusių, ukrainiečių, lenkų, lietuvių virtuvėse. Rusijoje košės žinomos ir kaip kareiviškas patiekalas, kadangi jos kelis šimtus metų yra įprastinis patiekalas armijoje, ypač lauko sąlygomis. Dėl to armijos virėjai dar vadinami „košviriais“ (rus. кашевар).^[4] Tarp žydų košių valgymas buvo siejamas su skurdu, dėl to ilgainiui išeiviai iš Rytų Europos šalių JAV nustojo jas valgyti arba jas ruošdavo kaip šventinius patiekalus.^[5]

Lietuvoje košė valgoma su duona, rūgpieniu, kartais su lašiniais, sviestu, silke, Žemaitijoje – su mirkalu (papilu) iš spirgų, taukų ir kvietinių miltų.^[6] Anksčiau košes virdavo molinėse puodynėse krosnyse, dabar – puoduose ant viryklių ar specialiuose induose mikrobangėse krosnelėse.

Rūšys

Bulvių košė

Rytų Europoje paplitusių košių rūšys:

• grikių košė – didžiausias Rytų Europos košių tradicijos išskirtinumas. Dėl to anglų kalboje žodis kasha neretai naudojamas įvardinti tik šitą košės rūšį;
• kvietinė košė – verdama dažniausiai iš skaldytų kviečių kruopų;
• perlinė košė – verdama iš neskaldytų miežių kruopų;
• miežinė košė – verdama iš skaldytų miežių kruopų;
• avižinė košė – verdama dažniausiai iš avižinių dribsnių;
• žirnių košė – verdama iš žirnių;
• manų košė – verdama iš rupiai maltų kviečių krupų. Tradicija atkeliavusi iš Artimųjų Rytų šalių, dažniausiai tiekiama saldi;
• ryžių košė – dažniausiai verdama su pienu, saldi. Tradicija atkeliavusi iš rytų per pietų Europą;

ir kt.

Šaltiniai

1. Ernst Fraenkel. Litauiches Etymologysches Wörterbuch. I–II t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1962–1965. p. 284.
2. ка́ша, Фасмер Макс. Этимологический словарь русского языка. Тт. 1—4. М., 1964–1973.
3. Molokhovets, Elena (1998). Classic Russian Cooking. Indiana University Press. p. 331.
4. КАШЕВАР. Толковый словарь Ушакова. Д.Н. Ушаков. 1935–1940.
5. Helman, Anat (2015). Jews and Their Foodways. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-049359-2.
6. Košė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-05.