Nigeris

Nigerio Respublika (Nigeris) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru ir Libija šiaurėje, Čadu rytuose, Nigerija ir Beninu pietuose, Burkina Fasu ir Maliu vakaruose.

Nigerio Respublika pranc. République du Niger
Vėliava Herbas
Himnas: „Tėvynės garbė“
Nigeris žemėlapyje
Valstybinė kalba	prancūzų
Sostinė	Niamėjus
Didžiausias miestas	Niamėjus
Valstybės vadovai  • CNSP Prezidentas  • Premjeras  • -	Abdourahamane Tchiani Ali Lamine Zeine -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	1 267 000 km2 (21) 0,02 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	21 563 607 (57) 9,89 žm./km2 (172)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2006 (progn.) 12,23 mlrd. $ (133) 1 000 $ (175)
Valiuta	CFA frankas
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +1 netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Prancūzijos 1960 m. rugpjūčio 3 d.
Interneto kodas	.ne
Šalies tel. kodas	227

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Nigerio istorija.

Nigerio tautų istorija prasidėjo I mūsų eros tūkst., plečiantis transsacharinei prekybai, kurios keliai sujungė Viduržemio jūros pietines pakrantes su į pietus nuo Sacharos buvusiomis tautomis. Pirmaisiais mūsų eros amžiais buvo apgyvendintas Ayras, Nigeryje suklestėjo garsūs prekybos miestai (pvz., Agadesas ir Tahua).

Dabartinės Nigerio teritorijos pietinė dalis priklausė Sahelio civilizacijai, ir ruože tarp Nigerio upės ir Čado ežero apie VIII a. aukštą kultūrą sukūrė hausai (jų teritorijos apėmė ir dab. Nigerijos šiaurinę teritoriją). Hausų valstybės (Gobiras, Kacina, Kanas, Zamfara) ir kitos apėmė tiek šiaurės Nigerijos, tiek pietų Nigerio teritorijas. XI-XIV a. hausų teritorijoje įsitvirtino islamas, suklestėjo savitas menas ir kultūra. Hausai kontroliavo pelningą prekybą.

Tuo pat metu vakarinė Nigerio dalis priklausė Malio, vėliau Songajaus valstybėms. Rytinėje dalyje prie Čado ežero susikūrė Kanemo ir Bornu valstybės.

XVIII a. pabaigoje pietinio Nigerio teritorijoje prasidėjo fulbių džihadas ir fulbiai čia įkūrė Sokoto kalifatą, apėmusį taip pat ir šiaurės Nigeriją.

XIX ir XX a. sandūroje fulbių emyratai, sudarę kalifatą, buvo pasidalinti Prancūzijos Vakarų Afrikos ir Britų Šiaurės Nigerijos, tokiu būdu įtvirtinant dabartinę pietinę Nigerio sieną. Visos kitos valstybės sienos atsirado vėliau, padalijus Prancūzijos koloniją į administracines sritis. Viena tų sričių ir tapo Nigeris. 1960 m. jis išsikovojo nepriklausomybę nuo Prancūzijos.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Nigerio politinė sistema.

Dabartinis Nigerio prezidentas Mahamadou Issoufou

Pirmuoju šalies prezidentu atgavus nepriklausomybę nuo Prancūzijos 1960 m. tapo Hamanis Dioris. 1974 m. po ginkluoto perversmo prezidento režimas buvo nuverstas. Tam įtakos turėjo šalyje susiklosčiusi įtempta situacija dėl prezidento, įtariamo korupcija. Po prezidento nuvertimo į valdžią atėjo pulkininkas Seinis Kunče, kuris, padedamas nedidelių karinių grupuočių, šalį valdė iki savo mirties 1987 metais.

Po jo mirties valstybės valdymą perėmė pulkininkas Ali Saibo, jis išlaisvino politinius kalinius, liberalizavo Nigerio įstatymus ir paskelbė naują konstituciją. Tačiau Saibo reformos žlugo, studentams bei įvairioms organizacijoms ėmus reikalauti naujos santvarkos ir daugiapartinės valdymo sistemos. Saibo režimas galiausiai pasidavė šalies reikalavimams ir 1990 m. žlugo. Buvo išleista nauja konstitucija, rengiami atviri rinkimai, kuriamos naujos institucijos bei nepriklausomi laikraščiai.

2004 m. buvo perrinktas prezidentas Mamadou Tandžia, o Hama Amadou dar kartą paskirtas ministru pirmininku. Mahameinas Ousmanas buvo perrinktas į Nacionalinės Asamblėjos (Nigerio parlamento) prezidento postą.

2010 m. vasario 19 d. įvykdytas valstybės perversmas, kurio metu buvo nuverstas prezidentas Mamadou Tandžia. Valdžią užėmė Aukščiausioji demokratijos atkūrimo taryba.

2011 m. kovo 12 d. įvykusius šalies prezidento rinkimus laimėjo iki tol buvusios opozicijos lyderis, buvęs šalies ministras pirmininkas Mahamadou Issoufou

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Nigerio departamentai.

Nigeris suskirstytas į 7 departamentus ir vieną sostinės rajoną. Departamentai suskirstyti į 36 rajonus, kurie dar sudalinti į 129 komunas.

Departamentai ir sostinės rajonas:

• Agadeso departamentas
• Difos departamentas
• Doso departamentas
• Maradžio departamentas
• Tahua departamentas
• Tilaberio departamentas
• Zindero departamentas
• Niamėjus (sostinės rajonas)

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Nigerio geografija.

Nigerio vaizdas iš kosmoso.

Nigeris yra Vakarų Afrikos valstybė, neturinti išėjimo prie vandenyno. Nigerio teritorija driekiasi palei ribą, skiriančią Saharos dykumą ir Afrikos į pietus nuo Saharos regioną. Geografinės šalies koordinatės yra 16 laipsnių šiaurės ilgumos ir 8 laipsniai rytų platumos. Šalies plotas – 1 267 000 kvadratinių kilometrų. Vanduo užima 300 kvadratinių kilometrų plotą. Pagal plotą, Nigeris yra beveik 20 kartų didesnis už Lietuvą ir užima 22-ą vietą pasaulyje. Nigerio plotas panašus į Angolos.

Nigeris ribojasi su septyniomis valstybėmis, jo valstybinės sienos ilgis – 5 697 kilometrų. Ilgiausia yra pietinė siena su Nigerija (1 497 km), paskui eina rytinė siena su Čadu (1 175 km), šiaurinė bei šiaurės vakarų siena su Alžyru (956 km) ir Maliu (821 km). Nigeris taip pat ribojasi su Burkina Fasu (628 km) ir Beninu (266 km) pietvakariuose bei Libija (354 km) šiaurėje ir šiaurės rytuose.

Nigerio subtropinis klimatas daugiausia labai šiltas ir sausas. Didelę dalį šalies ploto užima dykuma. Piečiausiuose šalies regionuose, Nigerio upės baseino pakraštyje, vyrauja atogrąžų klimatas. Reljefas daugiausia sudarytas iš dykumos lygumų bei smėlio kopų. Pietuose plyti savana, o šiaurėje iškilusios kalvos.

Žemiausias taškas yra Nigerio upė, ji pakilusi 200 metrų virš jūros lygio. Aukščiausia viršukalnė – Monts Bagzane, jos aukštis yra 2 022 metrai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Nigerio ekonomika.

Niamėjus – Nigerio sostinė ir ekonomikos centras.

Nigeris yra skurdžiausia pasaulio valstybė, užimanti paskutinę vietą Jungtinių Tautų vystymo programos žmogaus socialinės raidos indeksų sąraše. Nigeris – Afrikos į pietus nuo Saharos šalis, neturinti prieigos prie jūros. Pagrindinės šalies ūkio šakos yra natūrinė žemdirbystė, gyvulininkystė ir vienų didžiausių pasaulyje urano klodų naudojimas. Nigerio ekonomikai neigiamą įtaką daro besikartojančios sausros, žemės virtimas dykuma, žmonių skaičiaus augimas (2,9 proc.) ir sumažėjusi urano paklausa tarptautinėje rinkoje.

Nigeris priklauso Vakarų Afrikos pinigų sąjungai, visos aštuonios šios sąjungos valstybės naudojasi bendra valiuta, CFA franku, ir vienu Vakarų Afrikos valstybių centriniu banku (BCEAO).

2000 m. gruodį pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Sunkiai įsiskolinusių neturtingų šalių (HIPC) programą Nigeris įgijo teisę skolintis lengvesnėmis sąlygomis ir susitarė su Skurdo mažinimo ir augimo programos fondu (PRGF). Dėl sušvelnintos skolos mažinami Nigerio metinės skolos tvarkymo mokesčiai ir taip sudaryta lėšų pagrindinei sveikatos priežiūrai, pradiniam ugdymui, ŽIV ir AIDS prevencijai, kaimiškų vietovių infrastruktūrai ir kitoms priemonėms, kuriomis mažinamas skurdas. 2005 m. gruodį buvo paskelbta, jog Tarptautinis valiutos fondas sušvelnina Nigerio skolą 100 procentų. Nigeris buvo atleistas nuo 86 milijonų JAV dolerių skolos Tarptautinės valiutos fondui, be to, Nigeriui dar buvo suteikta finansinė parama pagal HIPC programą. Beveik pusę vyriausybės biudžeto pajamų sudaro parama iš užsienio. Šalies ūkis gali plėstis dėl naftos, aukso, anglies bei kitų mineralinių išteklių gavybos: per pastaruosius keletą metų nežymiai augo urano kainos. Dėl 2005 metų sausros ir skėrių antpuolio 2,5 milijono nigeriečių patyrė maisto nepriteklių.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Nigerio demografija.

Hausų etninė grupė yra didžiausia Nigeryje (65 %).

Daugiausiai Nigeryje hausų ir songajų etninių grupių atstovų. Hausai taip pat sudaro didelę dalį Nigerijos gyventojų, o sangajai dar įsikūrę ir Malio regionuose. Abi tautinės grupės, taip kaip ir gurmančiai, yra sėslūs ūkininkai, gyvenantys ariamuose plotuose šalies pietuose. Likusieji Nigerio žmonės priklauso gyvulius auginančioms klajoklių gentims: fulaniams, tuaregams, kanuriams, arabams bei tubu genčiai. Dėl greitai augančio gyventojų skaičiaus bei ribotų gamtos išteklių vis dažniau kyla konfliktų tarp gyvulių augintojų ir žemdirbių.

Didelis Nigerio kūdikių mirštamumas – šiam Afrikos regionui būdingas bruožas. Vis dėlto vaikų (nuo 1 iki 4 metų) mirštamumas čia nepalyginti aukštas – 248 iš 1000 gyventojų. To priežastis yra prasta sveikatos priežiūra ir maisto trūkumas. Organizacijos Gelbėkime vaikus duomenimis, Nigerio kūdikių mirštamumas – didžiausias pasaulyje. Tačiau Nigeryje taip pat gimsta daugiausia kūdikių: vienai moteriai tenka 7,2 vaiko. Tai reiškia, kad beveik pusė (49 %) Nigerio gyventojų yra jaunesni nei 15 metų. Nuo 1996 m. iki 2003 m. pradinę mokyklą lankė 30 % gyventojų – 36 % berniukų ir tik 25 % mergaičių. Ugdymas taip pat vyksta musulmoniškose mokyklose medresose.

Dauguma Nigerio gyventojų – musulmonai (80 %). Šalies gyventojai taip pat išpažįsta animizmą (15 %), protestantiškąją bei katalikiškąją krikščionybę (5 %). Šalyje auga ir Jehovos liudytojų gretos.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Nigerio kultūra.

Nigeris – Sahelio kultūrinio regiono dalis. Krašto kultūra glaudžiai susijusi su islamo tikėjimu, tačiau vis dar jaučiama prieš islamo įsivyravimą atsiradusių tradicijų įtaka. Po nepriklausomybės atkūrimo, daugiau dėmesio skiriama kultūriniam paveldui: tradicinei architektūrai, liaudies dirbiniams, šokiams bei muzikai. Padedant Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai, šalies sostinėje Niamėjuje įkurtas regioninis centras, jo tikslas – užrašyti žodžiu perduodamas tradicijas. Reikšmingiausias Nigerio kultūros centras – Nacionalinis Niamėjaus muziejus.

Kita informacija

• Nigerio ryšiai
• Nigerio transportas
• Nigerio karinės pajėgos
• Nigerio tarptautiniai santykiai
• Nigerio šventės

Nuorodos

Vikiteka: Nigeris – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Nigeris