Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas – Lietuvos Respublikos Seimas, vykdęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir kitas aukščiausios valdžios funkcijas. Išrinktas 1990 m. vasario 24 d. (pakartotinis balsavimas – kovo 4, kovo 7, kovo 8, kovo 10 ir balandžio 7 d.). Pirmasis posėdis įvyko 1990 m. kovo 10 d., paskutinis – 1992 m. lapkričio 11 d.[1]
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
 įstaiga ar institucija | |
|---|---|
| Pavadinimas | Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas |
| Įkurta | 1990 |
| Vadovas | Vytautas Landsbergis |
| Adresas | Gedimino pr. 53, Vilnius |
1990 m. vasarį (ir papildomais balsavimais kovą bei balandį) vykusiuose visuotiniuose, lygiuose ir tiesioginiuose Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose konkuravo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir savarankiškoji Lietuvos komunistų partija. Sąjūdžio pagrindinis tikslas buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas, Lietuvos komunistų partija deklaravo Lietuvos suverenitetą TSRS atžvilgiu. Iki pirmosios Aukščiausiosios Tarybos sesijos buvo išrinkti 133 deputatai, iš jų 96 remiami Sąjūdžio. Sesija prasidėjo 1990 m. kovo 10 d., rinkimus laimėjusioms politinėms jėgoms iš anksto susitarus dėl svarbiausių siekių Aukščiausiojoje Taryboje.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų, kuria nuo tos pat dienos 17:15 pakeitė savo pavadinimą į „Lietuvos Aukščiausioji Taryba“ (iki tol vadinosi „Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba“) ir konstatavo, kad jos deputatams suteikta teisė atkurti Lietuvos valstybingumą. Po to (per tą patį posėdį) buvo priimtas įstatymas dėl valstybės pavadinimo ir herbo, kuriuo (be visa ko) Lietuvos Aukščiausioji Taryba vėl pakeitė pavadinimą ir tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba. Galiausiai 1996 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, kuria pakeitė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavadinimą į „Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas“.
Aukščiausiosios Tarybos pirmininku per visą jos darbo laiką buvo 1990 m. kovo 11 d. išrinktas Vytautas Landsbergis, rinkimuose nugalėjęs Algirdą Mykolą Brazauską (balsavimo rezultatai – Algirdas Brazauskas – už 38, prieš – 95, Vytautas Landsbergis – už 91, prieš – 42). Pirmininko pavaduotojais per visą Aukščiausiosios Tarybos darbo laiką išbuvo tuoj po pirmininko rinkimų išrinkti Bronius Kuzmickas, Kazimieras Motieka ir Česlovas Vytautas Stankevičius. Aukščiausiosios Tarybos sekretoriumi per visą jos darbo laiką išbuvo tuoj po jų išrinktas Liudvikas Sabutis.
Į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą pagal pareigas įėjo pirmininkas, jo pavaduotojai ir sekretorius. Be to, 1990 m. kovo 29 d. buvo išrinkti papildomi nariai:
- Egidijus Bičkauskas
- Vincas Ramutis Gudaitis
- Mečys Laurinkus
- Eugenijus Petrovas
- Aloyzas Sakalas
- Gediminas Vagnorius (atšauktas 1991 m. vasario 14 d., jo vietą nuo 1991 m. lapkričio 5 d. užėmė Aleksandras Ambrazevičius)
Aukščiausiosios Tarybos seniūnai buvo:
- Aurimas Taurantas (1991 m. balandžio 24 d. – 1991 m. rugsėjo 10 d.)
- Eugenijus Gentvilas (1991 m. rugsėjo 10 d. – 1992 m. rugsėjo 10 d.)
- Aurimas Taurantas (nuo 1992 m. rugsėjo 10 d.)
Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojai buvo:
- Klemas Inta (1991 m. balandžio 25 d. – 1991 m. rugsėjo 26 d.)
- Juozas Dringelis (1991 m. rugsėjo 26 d. – 1992 m. kovo 12 d.)
- Laima Liucija Andrikienė (nuo 1992 m. kovo 12 d.)
- Česlovas Juršėnas (nuo 1992 m. kovo 12 d.)
- Sąjūdžio centro frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1285.[2]
- Jungtinė Sąjūdžio frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1286.[3]
- Septintoji frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1287.[4] 1991 m. gruodžio 11 d. pakeitė pavadinimą ir tapo Nuosaikiųjų frakcija.
- Tautininkų frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1288.[5]
- Liberalų frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1289.[6]
- Kairiųjų frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1290.[7] Nuo 1992 m. vasario 26 d. pakeitė pavadinimą ir tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija (tai įregistruojantis Prezidiumo nutarimas nr. I-2358 priimtas 1992 m. vasario 28 d.).
- Lenkų frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 29 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1376.
- Reorganizuota tautininkų frakcija, įregistruota 1991 m. gruodžio 11 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-2103.[8] 1992 m. balandžio 29 d. pakeitė pavadinimą ir tapo Tautininkų frakcija.
- Tautos pažangos frakcija, įregistruota 1992 m. sausio 22 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-2230.[9]
- Sąjūdžio deputatų santaros frakcija, įregistruota 1992 m. vasario 6 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-2284.[10]
Vardas, pavardė – Mandato galiojimas
- Aleksandras Algirdas Abišala
- Stanislav Akanovič
- Povilas Aksomaitis
- Nijolė Ambrazaitytė
- Aleksandras Ambrazevičius
- Laima Liucija Andrikienė
- Vytenis Povilas Andriukaitis
- Irena Andriukaitienė
- Kazimieras Antanavičius
- Leonas Apšega
- Mykolas Arlauskas
- Rimantas Astrauskas
- Zbignev Balcevič
- Vilius Baldišis
- Julius Beinortas
- Vladimiras Beriozovas
- Egidijus Bičkauskas
- Algirdas Mykolas Brazauskas
- Audrius Butkevičius
- Virgilijus Juozas Čepaitis
(iki 1992 m. gegužės 9 d.) - Medardas Čobotas
- Arūnas Degutis
- Juozas Dringelis
- Algirdas Endriukaitis
- Rūta Gajauskaitė
(nuo 1990 m. balandžio 24 d.) - Balys Gajauskas
- Eugenijus Gentvilas
- Bronislavas Genzelis
- Miglutė Gerdaitytė
- Petras Giniotas
- Kęstutis Glaveckas
- Eimantas Grakauskas
- Kęstutis Grinius
- Vincas Ramutis Gudaitis
- Romualda Hofertienė
- Gintautas Iešmantas
- Stanislovas Gediminas Ilgūnas
- Klemas Inta
(nuo 1990 m. balandžio 10 d.) - Leonas Jankelevičius
- Albinas Januška
- Egidijus Jarašiūnas
- Vladimir Jarmolenko
- Vidmantė Jasukaitytė
- Zenonas Juknevičius
- Jurgis Jurgelis
- Česlovas Juršėnas
- Virgilijus Kačinskas
- Antanas Karoblis
- Juozas Karvelis
- Stasys Kašauskas
- Valdemaras Katkus
- Egidijus Klumbys
- Vytautas Kolesnikovas
- Stasys Kropas
- Česlovas Kudaba
- Algirdas Kumža
- Bronislavas Juozas Kuzmickas
- Vytautas Kvietkauskas
(nuo 1990 m. balandžio 10 d.) - Vytautas Landsbergis
- Kęstutis Lapinskas
- Mečys Laurinkus
- Arvydas Kostas Leščinskas
- Jonas Liaučius
- Bronislovas Lubys
- Ryšard Maciejkianiec
- Jonas Mačys
- Stasys Malkevičius
- Nikolaj Medvedev
- Leonas Milčius
- Jokūbas Minkevičius
(iki 1992 m. gegužės 12 d.) - Albertas Miškinis
- Donatas Morkūnas
- Kazimieras Motieka
- Birutė Nedzinskienė
- Algimantas Norvilas
- Česlav Okinčic
- Romualdas Ozolas
- Justas Vincas Paleckis
- Vytautas Paliūnas
- Jonas Pangonis
- Petras Papovas
(nuo 1990 m. balandžio 24 d.) - Algirdas Vaclovas Patackas
- Rolandas Paulauskas
- Saulius Pečeliūnas
- Stanislavas Peško
- Eugenijus Petrovas
- Virginijus Pikturna
- Sergej Pirožkov
(nuo 1990 m. balandžio 10 d.) - Vytautas Petras Plečkaitis
- Petras Poškus
- Vidmantas Povilionis
- Jonas Prapiestis
- Kazimira Danutė Prunskienė
- Vytautas Adolfas Puplauskas
- Antanas Račas
- Gintaras Ramonas
- Liudvikas Narcizas Rasimavičius
- Rasa Rastauskienė
- Liudvikas Saulius Razma
- Algirdas Ražauskas
- Kęstutis Rimkus
- Audrius Rudys
- Romualdas Rudzys
- Benediktas Vilmantas Rupeika
- Liudvikas Sabutis
- Kazimieras Saja
- Aloyzas Sakalas
- Algirdas Saudargas
- Algimantas Sėjūnas
- Liudvikas Simutis
- Mindaugas Stakvilevičius
- Česlovas Vytautas Stankevičius
- Valentina Suboč
- Rimvydas Raimondas Survila
- Alfonsas Svarinskas
(nuo 1991 m. rugsėjo 24 d.) - Valerijonas Šadreika
(iki 1991 m. birželio 29 d.) - Saulius Šaltenis
- Lionginas Šepetys
- Gediminas Šerkšnys
- Albertas Šimėnas
- Jonas Šimėnas
- Zita Šličytė
(nuo 1990 m. balandžio 10 d.) - Vladislavas Švedas
(1990 m. lapkričio 24 – 1991 m. lapkričio 5 d.) - Jonas Tamulis
- Aurimas Taurantas
- Vladas Terleckas
- Edvard Tomaševič
- Mečislovas Treinys
(nuo 1990 m. balandžio 18 d.) - Pranciškus Tupikas
- Algimantas Vincas Ulba
- Kazimieras Uoka
- Gediminas Vagnorius
- Zigmas Vaišvila
- Petras Vaitiekūnas
- Nijolė Vaitiekūnienė
- Rimvydas Valatka
- Birutė Valionytė
- Povilas Varanauskas
- Eduardas Vilkas
- Emanuelis Zingeris
- Alfonsas Žalys
- Vidmantas Žiemelis
Tik pradėjusi darbą Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d., priėmė Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą ir įstatymą Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo.[11] Kovo 12 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“.[12] Taip pat buvo nacionalizuotas visas TSRS turtas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimti kiti įstatymai, sudarę teisines sąlygas realizuoti Lietuvos valstybės suverenitetą. Tačiau šiems veiksmams ėmė priešintis TSRS, kai kovo 15 d. TSRS liaudies deputatų suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas paskelbtas neteisėtu ir negaliojančiu. Už šią rezoliuciją balsavo 1463 deputatai, prieš – 98, susilaikė – 128.
1990 m. balandį TSRS pradėjo Lietuvos ekonominę blokadą, kuri pristabdė Lietuvos ekonominę plėtrą, o užsienio valstybės Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą pripažinti delsė. Formalia priežastimi buvo deklaruojama, kad Lietuva nepriklausomybės atkūrimą skelbė okupacijos sąlygomis ir pagal okupacijos metu galiojusius įstatymus buvo išrinktas parlamentas.
.svg){kind=small}
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
