Vladas Terleckas (1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalyje, Saldutiškio valsčiuje – 2024 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje[2][3]) – Lietuvos ekonomistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras.
| Vladas Terleckas | |
|---|---|
| Gimė | 1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalis, Saldutiškio valsčius |
| Mirė | 2024 m. rugsėjo 6 d. (84 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse[1] |
| Sutuoktinis (-ė) | Regina |
| Vaikai | Jūratė |
| Veikla | ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras |
| Partija | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis |
| Išsilavinimas | 1986 m. docentas |
| Alma mater |
|
1946–1951 m. mokėsi Krivasalio pradinėje, 1951–1958 m. Linkmenų vidurinėje mokykloje. 1958 ir 1959 m. dėl brolio Antano antisovietinės veiklos ir kalinimo nebuvo priimtas studijuoti nei Vilniaus universitete, nei Vilniaus pedagoginiame institute, nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai.
1959–1961 m. dirbo Kazachstano plėšiniuose, medienos paruošimo darbus Karelijoje, durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus aerouosto nusileidimo taką. Tik 1961 m. priimtas į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, 1966 m. jame baigė bankininkystę.
1966–1967 m. SSRS valstybinio banko Vilniaus skyriaus tarnautojas. 1967 m. pakviestas į Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedrą dėstyti bankinių disciplinų ir dirbo katedroje iki 2000 m. 1976 m. Leningrado finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“. Atsisakė paklusti viešai pasmerkti brolio veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį, todėl 10 m. buvo sulaikytas docento vardo suteikimas. Jį gavo tik 1986 m.
Nuo 1972 m. tyrinėjo tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją. 1989–1996 m. daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimui. 1989 m. paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų. 1991–1993 m. papildomai – Lietuvos banko konsultantas, Mokslo centro direktorius, 1993–1996 m. komercinio banko Mokymo centro direktorius.
1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Vilniaus Pilies rinkimų apygardoje Nr. 1, iškeltas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio. Politinėms partijoms nepriklausė. Iš Seimo pasitraukė protestuodamas prieš jam nepriimtinus Lietuvos turto privatizavimo įstatymus, kuriuos kūrė ir aprobavo Kazimiera Prunskienė, Kazimieras Antanavičius, Gediminas Vagnorius.
1999 ir 2012 m. Lietuvos banko valdyba V. Terleckui skyrė Vlado Jurgučio premiją už 1995–1999 m. ir 2011 m. išleistas knygas ir paskelbtus straipsnius Lietuvos bankininkystės istorijos tema.
Brolis Antanas Terleckas. Žmona Regina, dukra Jūratė.
1970–2014 m. parašė ir paskelbė per 500 didesnių įvairaus pobūdžio publikacijų. Mažosios Lietuvos enciklopedijos straipsnių autorius.
- Pinigai Lietuvoje 1915–1944 m. (1992);
- Lietuvos bankas 1922–1943 metais (1992);
- Kelias nuo Žemės banko iki Lietuvos žemės ūkio banko (1999, bendraautoris Venantas Mačiekus);
- Lietuvos bankininkystės istorija 1918–1940 (1999);
- Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 (2001);
- Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu (2007);
- Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai (2009);
- Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940-1953 (2014-2016) En, Fr, LT kalbomis;
- Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915 (2011);
- Jonas Vailokaitis. Gyvenimo ir veiklos bruožai (2011);
- Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944-1953. Mitai ir tikrovė (2017).
- 1999, 2012 m. Vlado Jurgučio premija
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
- 2010 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius
- 2017 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis
- 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius[2]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
