Remove ads
Jonis Prapiestis (g. 1952 m. rugpjūčio 2 d. Kupiškyje) – teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, teisėjas, teisės pedagogas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, buvęs politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, LR teisingumo ministras.
| Jonas Prapiestis | |
|---|---|
| Gimė | 1952 m. rugpjūčio 2 d. Kupiškyje |
| Sutuoktinis (-ė) | Regina |
| Vaikai | Darius, Deimilė |
| Veikla | teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, teisėjas, teisės pedagogas, politikas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, teisingumo ministras) |
| Alma mater | 1975 m. Vilniaus universitetas |
1975 m. baigė VU Teisės fakultetą, jam buvo suteiktas teisininko kvalifikacinis laipsnis. 1978–1982 m. studijavo Maskvos M. Lomonosovo universiteto Teisės fakulteto aspirantūroje, apgynė teisės kandidato disertaciją tema „Baudžiamoji atsakomybė už aplaidumą“, 1982 metais jam suteiktas teisės kandidato laipsnis (nostrifikuotas į socialinių mokslų teisės krypties daktaro). Nuo 1975 m. VU Teisės fakultete dirba Baudžiamosios teisės katedroje. Pradėjo asistentu, vėliau tapo dėstytoju, docentu,profesoriumi iki 1990 m. Teisės fakulteto prodekanu. Dėstomas dalykas – Baudžiamoji teisė (bendroji dalis). Paskelbė straipsnių baudžiamosios, bausmių vykdymo teisės, konstitucinės teisės klausimais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaro (I dalis) sudarytojas, LR BK ir Lietuvos Konstitucijos komentarų, baudžiamosios teisės vadovėlių bendraautoris.
Nuo 1990 m. vasario mėnesio Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Seime vadovavo nuolatinei Teisinės sistemos komisijai, pirmininkas. Kartu su komisijos nariais organizavo ir dalyvavo rengiant pirmuosius Nepriklausomos Lietuvos teisės aktus. Nepriklausomybės Akto signataras.
Nuo 1992 m. lapkričio iki 1996 m. kovo mėnesio Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Tuo metu pradėta teismų sistemos reforma, sukurti (bendrosios kompetencijos) apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas (1996–2005 m.), greta tęsė pedagoginę veiklą Vilniaus universiteto Teisės fakultete; buvo Lietuvos teisininkų draugijos valdybos narys. Nuo 2005 m. liepos mėn. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, nuo 2007 metų gruodžio pabaigos – Lietuvos aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas (paskyrimui pirmininku pritarė 53 Seimo nariai, nepritarė – 13, 8 susilaikė).
Lietuvos teisininkų draugijos valdybos narys.
Remove ads
2008 metų birželio 18 d. Prezidentas Valdas Adamkus pateikė J. Prapiesčio kandidatūrą Seimui laikinai skirti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas (nes LAT pirmininką galima skirti tik tuomet, kai baigiamas formuoti visas teismo teisėjų korpusas). Prieš tokį ketinimą siūlyti Joną Prapiestį į minėtas pareigas protestavo Investicinės Kauno holdingo kompanijos (KHK, priklausiusios iš Lietuvos gyventojų indėlius rinkusiam ir skandalingai bankrutavusiam EBSW koncernui), indėlininkai, kurie 2008 m. birželio 27 d. surengė mitingą prie Prezidentūros.[1]
Piliečių Santalka išplatino viešą laišką Respublikos Prezidentui, ragino nuodugniai susipažinti su Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti surinkta medžiaga, atkreipė dėmesį, jog 1992–1996 metais tuometinė Lietuvos demokratinės darbo partijos Vyriausybė, kurioje vienas iš ministrų buvo J. Prapiestis, vadovavęs Teisingumo ministerijai, „perdavė į EBSW koncerno rankas Valstybinį komercinį banką ir teikė šiam koncernui dosnias paskolas su valstybės garantija. Būtent dėl šios Vyriausybės globotos verslo grupuotės veiksmų piliečiai ir valstybė prarado daugiau nei 2 milijardus litų – tuo metu tai sudarė pusę metinio Lietuvos biudžeto“.[2] Vyriausybė nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, kad buvo sudarytos sąlygos EBSW koncernui perimti apie 150 sėkmingai dirbusių šalies įmonių, kurios vėliau buvo sužlugdytos. Piliečių Santalka išreiškė nuogąstavimus, kad EBSW koncerno bylos gali būti nagrinėjamos ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme; „tokiu atveju J. Prapiesčio paskyrimas šio teismo vadovu dar labiau sumažintų pasitikėjimą teismais ir suduotų stiprų smūgį teisingumo šalyje pasigendantiems ir jo laukiantiems žmonėms“.
J. Prapiesčio vadovaujama Teisingumo ministerija 1992 m. gruodžio 23 d. išvadoje (Nr. 01-03-761 „Dėl Lietuvos valstybinio komercinio banko statuto patvirtinimo“) bandė tik atkreipti Vyriausybės (bet ne visuomenės) dėmesį, kad, atsižvelgiant į Komercinių (akcinių) bankų įstatymo 1 straipsnį, valstybinių komercinių bankų statutai Lietuvos banko teikimu tvirtinami Seimo nutarimais; atskirais atvejais, kai yra Seimo pavedimas, tokių bankų statutus gali tvirtinti Vyriausybė, tačiau vis tiek Vyriausybė (Ministras Pirmininkas Bronislovas Lubys, finansų ministras Eduardas Vilkelis) 1992 metų gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 997 „Dėl Lietuvos valstybinio komercinio banko laikinojo statuto patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 1993, Nr. 3-67) neteisėtai patvirtino Lietuvos valstybinio komercinio banko laikinąjį statutą, nustatė, kurie Lietuvos banko skyrių aktyvai ir pasyvai yra perimami, nors Komercinių (akcinių) bankų įstatyme iš viso nebuvo numatyta laikinojo statuto (priėmimo) galimybės. Be to, Lietuvos valstybinio komercinio banko laikinasis statutas buvo patvirtintas ne Seimo nutarimu, nebuvo ir Seimo pavedimo Vyriausybei tvirtinti Lietuvos valstybinio komercinio banko statutą.
Teisingumo ministerija, praėjus daugiau nei 1 metams – t. y. 1994 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-05-37/40 – Vyriausybei išreiškė nuomonę, jog Vyriausybė viršijo savo kompetenciją nustatydama išimtinę LVKB akcininkų susirinkimo teisę tvirtinti šio banko statuto pakeitimus ir papildymus, kadangi statutuose patvirtino tokią bankų pagrindinio kapitalo struktūrą, dėl kurios neteko kontrolinio akcijų paketo, kas prilygintina valstybinių bankų privatizavimui Lietuvos Respublikos įstatymų nenumatytais pagrindais.[3]
Kaltinimus dėl Valstybinio komercinio banko perleidimo EBSW koncernui J. Prapiestis atrėmė nurodomis į (gana pasyvią) tuometinės Teisingumo ministerijos poziciją – tai yra ministerijos teiktus raštus (nuomonę, išvadą) Vyriausybei dėl Lietuvos valstybinio komercinio banko laikinojo statuto pakeitimo, kad buvo pažeisti įstatymai.
J. Prapiestis teisinosi, jog jokie įstatymai nenumatė Teisingumo ministerijai tuo metu kuruoti su privatizavimu ir bankininkyste susijusių klausimų, todėl esą yra be jokio pagrindo kaltinamas dėl aplaidžiai atliktų pareigų. Buvęs teisingumo ministras tvirtino, kad „jeigu tokia logika vadovautis, tuomet visos valdžios institucijos, kurios tuo metu dirbo, taip pat ir Vyriausybė, Seimas, teisėsauga, turėtų klauptis ir atgailauti, kad teisinėje valstybėje tokie kaltinimai turi būti grindžiami faktais, nuorodomis į teisės aktus“.[4]
Remove ads
Interviu „Lietuvos žinioms“ Jonas Prapiestis teigė, kad niekam netarnavęs ir jo niekas nestumdė, į ministrus atėjęs iš bendrabučio, kuriame su šeima gyveno 16-17 metų, o butą gavęs jau baigiantis ministro kadencijai.
Vedęs. Žmona – Regina Prapiestienė, buvusi VU Gamtos mokslų fakulteto prodekanė, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė (moksliniai interesai: miestų želdynų apsauga ir tvarkymas)[5]. Dukra Deimilė Prapiestytė – Europos Teisingumo Teismo tarnautoja, teisėjo prof. Prano Kūrio referentė (iki 2008 metų vidurio – Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjo padėjėja, VU Teisės fakulteto Prancūzų teisės centro koordinatorė), Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros doktorantė[6]. Sūnus Darius – teisėtyrininkas, VU Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros doktorantas, buvęs Teisės instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Zenonas Juknevičius |
Lietuvos teisingumo ministras 1992 - 1996 |
Po to: Albertas Valys |
Remove ads
- P. Rasimavičius, J. Prapiestis. „Teisė – visuomeninė vertybė". Vilnius, Mintis, 1988.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads