1843 m.

1843 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Metai: 1840 1841 1842 - 1843 - 1844 1845 1846 MDCCCXLIII metai

Dešimtmečiai: 3-as 4-as - 5-as - 6-as 7-as

Šimtmečiai: XVIII amžius - XIX amžius - XX amžius

2 tūkstantmetis

Lietuvoje

Įvykiai

• Liepos 1 d. – sudaryta Kauno gubernija.

Gimtadieniai

• Kovo 17 d. – Stanislovas Dagilis, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 1915 m.).
• Balandžio 1 d. – Jurgis Masionis, kunigas ir knygnešys, lietuviškos savimonės puoselėtojas (m. 1914 m.).
• Gegužės 17 d. – Vilius Bruožis, kultūros ir spaudos darbuotojas (m. 1909 m.).
• Liepos 24 d. – Otas Tišleris, vokiečių archeologas.^[1] (m. 1891 m.).
• Rugpjūčio 18 d. – Liudvikas Chodakauskas, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras, visuomenės veikėjas (m. 1912 m.).
• Lapkričio 15 d. – Andrius Barkauskas, poetas (m. 1897 m.).

Nedatuota

• Julijus Kuznecovas, latvių etnografas, teisininkas (m. 1905 m.).
• Mamertas Gedgaudas, bajoras, kilęs iš Gedgaudų giminės, 1863 m. sukilimo dalyvis (m. 1863 m.).
• Motiejus Kaziliauskas, Lietuvos knygnešys, kunigas (m. 1920 m.).
• Rokas Abartis, lietuviškos spaudos platintojas, knygnešys.

Mirtys

• Balandžio 16 d. – Leopoldas Krugas, Mažosios Lietuvos ir Prūsijos istorijos tyrinėtojas, ekonomistas (g. 1770 m.).
• Liepos 12 d. – Ignas Danilevičius, Lietuvos teisininkas, teisės istorikas, Charkovo, Maskvos ir Vilniaus universiteto teisės profesorius (g. 1787 m.).

Nedatuota

• Mikalojus Mianovskis, Lietuvos gydytojas akušeris, fiziologas, filosofijos (1802 m.) ir medicinos (1807 m.) daktaras (g. 1783 m.).

Pasaulyje

Įvykiai

• Sausio 2 d. – Drezdene pirmą kartą parodyta Richardo Vagnerio opera „Skrajojantis olandas;
• Kovo 18 d. – Karlas Marksas dėl politinės cenzūros baigė darbą laikraštyje Neue Rheinische Zeitung (Kelne), kuriame dirbo redaktoriumi.

Gimtadieniai

• Sausio 29 d. – Viljamas Makinlis, 25-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, respublikonas, valdęs nuo 1896 m. iki savo mirties 1901 metais. Nuo 1891 metų buvo Ohajaus gubernatoriumi (m. 1901 m.).
• Vasario 19 d. – Nikolajus Stepanovičius Tagancevas, rusų teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, 1903 m. Rusijos baudžiamojo statuto kūrėjas, valstybės veikėjas (m. 1923 m.).
• Gegužės 12 d. – Thomas W. Rhys Davids, britų budologas, archeologas ir Pali kalbos tyrimų Vakaruose pradininkas (m. 1922 m.).
• Birželio 3 d. – Frederikas VIII, 1906-1912 m. Danijos karalius (m. 1912 m.).
• Birželio 15 d. – Edvardas Hagerupas Grygas, norvegų kompozitorius romantikas ir pianistas. Žymiausi kūriniai – koncertas fortepijonui a - moll ir muzika dramai „Peras Giuntas“ (m. 1907 m.).
• Liepos 7 d. – Camillo Golgi, 1906 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1926 m.).
• Liepos 17 d. – Chulijas Archentino Roka, Argentinos armijos generolas ir prezidentas (1880–1886 m. ir 1898–1904 m.) (m. 1914 m.).
• Rugpjūčio 12 d. – Kolmaras fon der Golcas, Prūsijos karinis veikėjas, generolas feldmaršalas (m. 1916 m.).
• Rugsėjo 8 d. – Dmitrijus Anučinas, Rusijos antropologas, geografas, etnografas, archeologas. Vienas antropologijos pradininkų Rusijoje (m. 1923 m.).
• Rugsėjo 9 d. – Oskaras Montelijus, Švedijos archeologas, kultūros istorikas, vienas mokslinės archeologijos pradininkų (m. 1921 m.).
• Rugsėjo 11 d. – Adolfas Vachas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas (civilinio proceso teisės mokslininkas), ilgametis Leipcigo universiteto profesorius (m. 1926 m.).
• Gruodžio 11 d. – Robertas Kochas, vokiečių bakteriologas, atradęs tuberkuliozę, cholerą ir juodligę sukeliančias bakterijas, 1905 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1910 m.).

Mirtys

• Sausio 11 d. – Francis Scott Key, JAV advokatas ir poetas, parašęs nacionalinio himno žodžius^[3] (g. 1779 m.).
• Balandžio 25 d. – Eduard August Feuerbach, vokiečių teisininkas, privatinės teisės tyrinėtojas, teisės istorikas, germanų teisės žinovas (g. 1803 m.).
• Liepos 2 d. – Samuelis Kristianas Frederikas Hanemanas, homeopatijos pradininkas (g. 1755 m.).

Nuorodos

1. Friedrich Koldewey. Otto Tischler. Allgemeine Deutsche Biographie (ADB). Band 38, Duncker & Humblot, Leipzig 1894, S. 374–376.
2. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
3. Francis Scott Key.