Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse

Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse dalyvavo nuo 1952 iki 1988 m. TSRS buvo viena iš pirmaujančių valstybių pagal sportininkų iškovotų medalių kiekį.

Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse
TOK kodas	URS
NOK	Tarybų Sąjungos olimpinis komitetas
Olimpinė istorija
Vasaros olimpinės žaidynės
1952 · 1956 · 1960 · 1964 · 1968 · 1972 · 1980 · 1984 · 1988
Žiemos olimpinės žaidynės
1956 · 1960 · 1964 · 1968 · 1972 · 1976 · 1980 · 1984 · 1988

Istorija

Tarybų Sąjunga politiniame žemėlapyje pasirodė 1922 m. ir ilgą laiką nedalyvavo pasauliniame olimpiniame judėjime, nežiūrint į tai, jog sportininkai demonstravo gerus pasiekimus net ir pasauliniu mastu. Dar 1920 m. Vsevobučas bandė siųsti pirmąją delegaciją į Antverpeno olimpines žaidynes, bet mėginimas nepasisekė. Iki 1933 m. Rusijos atstovu TOK buvo kunigaikštis Levas Urusovas, kuris iš Rusijos emigravo po revoliucijos.

Po Antrojo pasaulinio karo TSRS aktyviai įsiliejo į pasaulinį sporto judėjimą. Tarybų Sąjungos sportininkai sėkmingai dalyvavo didžiausiuose varžybose: Pasaulio ir Europos čempionatuose. 1951 m. balandžio 23 d. buvo įsteigtas Tarybų Sąjungos olimpinis komitetas. 1951 m. gegužės 7 d., 46-oje TOK sesijoje, Vienoje, Tarybų Sąjunga buvo priimta į Tarptautinį olimpinį komitetą. TOK nariu buvo išrinktas Konstantinas Andrianovas – TSRS olimpinio komiteto atstovas.^[1]

TSRS buvo surengtos vienerios olimpinės žaidynės – XXII vasaros olimpinės žaidynės, kurios vyko Maskvoje, 1980 m. Jos įvyko po nesėkmingo siūlymo jas surengti 1976 m. Dalis olimpinių rungčių vyko Leningrade, Kijeve, Minske, Taline, Mytiščiuose.

TSRS TOK nariai

Narys	Gyvenimo metai	Metai TOK	Pareigos
Konstantinas Adrianovas	1910–1988	1951–1988	Vykdomojo komiteto narys (1962–1974), TOK viceprezidentas (1966–1970)
Aleksejus Romanovas	1904–1979	1952–1971
Vitalijus Smirnovas	gim. 1935	1971-	Vykdomojo komiteto narys (1974–1982), TOK viceprezidentas (1978–1984 ir 1986–1990)
Maratas Gramovas	1927–1998	1988–1992

Dalyvavimas žaidynėse

1952 m. TSRS pirmą kartą dalyvavo Helsinkio vasaros olimpinėse žaidynėse. TSRS delegacija, susidedanti iš 295 sportininkų, dalyvavo visose sporto rungtyse (išskyrus žolės riedulį) ir iškart užėmė antrąją vietą pagal iškovotų medalių skaičių. Taip pat antrąją vietą užėmė, pagal TSRS priimtą taškų skaičiavimo sistemą. Pirmąja olimpine čempione vasaros olimpinėse žaidynėse, disko metimo rungtyje, tapo Nina Romaškova. 1952 m. liepos 20 d. ji nugalėjo šioje rungtyje pagerindama olimpinį rekordą, diską numetusi 51,42 m.

1956 m. TSRS pirmą kartą dalyvavo VII žiemos olimpinėse žaidynėse ir užėmė pirmąją vietą pagal iškovotų medalių skaičių. 1956 m. sausio 28 d. pirmąja olimpine čempione žiemos olimpinėse žaidynėse tapo Liubov Kazireva, nugalėjusi 10 km slidinėjimo kroso rungtyje.

1988 m. tarybinė delegacija pirmą kartą dalyvavo Seulo parolimpinėse žaidynėse. Parolimpinių žaidynių debiutantai užėmė 19-ąją vietą pagal iškovotų medalių skaičių.^[2]

Per 41-erius Tarybų Sąjungos olimpinio komiteto egzistavimo metus buvo dalyvauta 18-oje žiemos ir vasaros olimpinių žaidynių, o pagal iškovotų medalių skaičių nebuvo užimta žemesnė kaip antra vieta. TSRS sportininkai visada varžėsi dėl pirmųjų vietų šiose rungtyse:

• vasaros žaidynėse: lengvoji atletika, sunkioji atletika, laisvosios imtynės, graikų-romėnų imtynės, gimnastika, fechtavimas, baidarių ir kanojų irklavimas, šaudymas, rankinis, tinklinis.
• žiemos žaidynėse: slidinėjimo krosas, greitasis čiuožimas, dailusis čiuožimas, biatlonas, ledo ritulys.

Boikotas

1980 m. TSRS organizavo Maskvos vasaros olimpines žaidynes, tačiau šios žaidynės buvo boikotuojamos daugumos didžiausių vakarų valstybių, įskaitant JAV, VFR ir Japoniją, todėl šių šalių sportininkai turėjo šias žaidynes praleisti. TSRS sportininkai buvo pirmi pagal iškovotų medalių skaičių, iškovoję didžiausią auksinių medalių skaičių (80 vnt.) per visą Tarybų Sąjungos istoriją.

1984 m. Tarybų Sąjungos sportininkams savo ruožtu teko praleisti Los Andželo vasaros olimpines žaidynes, kurias boikotavo didžioji dalis Rytų bloko valstybių. Pirmaujantys tarybiniai sportininkai, tokie kaip Vladimiras Salnikovas, Jurijus Sedychas, Tatjana Kazankina, Vladimiras Artiomovas, būdami lyderiais savo sporto šakose negalėjo ginti savo titulų tiesioginėje konkurencijoje. Daugumai socialistinio bloko valstybių vasaros olimpinės žaidynės buvo pakeistos varžybomis „Draugystė-84“ (rus. Дружба-84).

TSRS žlugimas

TSRS olimpinis komitetas savo veiklą nutraukė 1992 m. kovo 12 d., tuoj po TSRS žlugimo 1991 m. gruodį. 1992 m. buvusios TSRS sportininkai dalyvavo Barselonos vasaros ir Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse kaip NVS šalių jungtinė komanda po olimpine vėliava.

Olimpiniai medalininkai

Lentelėje surašyti tik tie sportininkai, kurie TSRS iškovojo ne mažiau kaip 3 auksinius medalius.
Yra nemažai sportininkų, kurie olimpinėse žaidynėse pradėjo dalyvauti iki 1991 m. būdami TSRS, bet vėliau aukso medalius laimėjo atstovaudami kitą šalį.
31 iš 44 sportininkų atstovavo vasaros olimpinėse žaidynėse, 13 – žiemos. Daugiausia gimnastų – 13 sportininkų.

Nr.	Sportininkas	Sporto šaka	Olimpiados	Auksas	Sidabras	Bronza	Iš viso
1	Larisa Latynina	Gimnastika	1956–1964	9	5	4	18
2	Nikolajus Andrianovas	Gimnastika	1972–1980	7	5	3	15
3	Borisas Šachlinas	Gimnastika	1956–1964	7	4	2	13
4	Viktoras Čukarinas	Gimnastika	1952–1956	7	3	1	11
5	Lidija Skoblikova	Greitasis čiuožimas	1960–1964	6	0	0	6
6	Polina Astachova	Gimnastika	1956–1964	5	2	3	10
7	Nellie Kim	Gimnastika	1976–1980	5	1	0	6
8	Raisa Smetanina	Slidinėjimo krosas	1976–1992	4	5	1	10
9	Liudmila Turiščiava	Gimnastika	1968–1976	4	3	2	9
10	Galina Kulakova	Slidinėjimo krosas	1972–1980	4	2	2	8
11	Olga Korbut	Gimnastika	1972–1976	4	2	0	6
12=	Elena Novikova	Fechtavimas	1968–1976	4	1	1	6
12=	Viktoras Sidjakas	Fechtavimas	1968–1980	4	1	1	6
14=	Vladimiras Artiomovas	Gimnastika	1988	4	1	0	5
14=	Jevgenijus Grišinas	Greitasis čiuožimas	1956–1964	4	1	0	5
14=	Valentinas Muratovas	Gimnastika	1952–1956	4	1	0	5
14=	Aleksandras Tichonovas	Biatlonas	1968–1980	4	1	0	5
14=	Nikolajus Zimjatovas	Slidinėjimo krosas	1980–1984	4	1	0	5
19=	Viktoras Krovopuskovas	Fechtavimas	1976–1980	4	0	0	4
19=	Vladimiras Salnikovas	Plaukimas	1980–1988	4	0	0	4
21	Aleksandras Ditjatinas	Gimnastika	1976–1980	3	6	1	10
22	Vladimiras Nazlymovas	Fechtavimas	1968–1980	3	2	1	6
23	Galina Gorochova	Fechtavimas	1960–1972	3	1	1	5
24=	Albertas Azarjanas	Gimnastika	1956–1960	3	1	0	4
24=	Valentinas Mankinas	Buriavimas	1968–1980	3	1	0	4
24=	Tamara Press	Lengvoji atletika	1960–1964	3	1	0	4
24=	Viktoras Sanejevas	Lengvoji atletika	1968–1980	3	1	0	4
24=	Vladislavas Tretiakas	Ledo ritulys	1972–1984	3	1	0	4
29=	Dmitrijus Bilozerčevas	Gimnastika	1988	3	0	1	4
29=	Liudmila Chvedosjuk	Baidarių ir kanojų irklavimas	1964–1972	3	0	1	4
31=	Klaudija Bojarskich	Slidinėjimo krosas	1964	3	0	0	3
31=	Vitalijus Davidovas	Ledo ritulys	1964–1972	3	0	0	3
31=	Anatolijus Firsovas	Ledo ritulys	1964–1972	3	0	0	3
31=	Viktoras Ždanovičius	Fechtavimas	1960–1964	3	0	0	3
31=	Aleksandra Zabelina	Fechtavimas	1960–1972	3	0	0	3
31=	Večeslavas Ivanovas	Akademinis irklavimas	1956–1964	3	0	0	3
31=	Tatjana Kazankina	Lengvoji atletika	1976–1980	3	0	0	3
31=	Viktoras Kuzykinas	Ledo ritulys	1964–1972	3	0	0	3
31=	Aleksandras Medvedis	Laisvosios imtynės	1964–1972	3	0	0	3
31=	Vladimiras Morozovas	Baidarių ir kanojų irklavimas	1964–1972	3	0	0	3
31=	Vladimiras Parfenovičius	Baidarių ir kanojų irklavimas	1980	3	0	0	3
31=	Aleksandras Ragulinas	Ledo ritulys	1964–1972	3	0	0	3
31=	Irina Rodnina	Dailusis čiuožimas	1972–1980	3	0	0	3
31=	Sergėjus Čuchrajus	Baidarių ir kanojų irklavimas	1976–1980	3	0	0	3

Taškų skaičiavimo sistema

TSRS buvo naudojama skaičiavimo sistema vietai, kurią užėmė komanda. Sistema buvo vadinama „Neoficiali komandinė įskaita“. Pagal šią sistemą sportininkų užimtos 1-6 vietos buvo vertinamos atitinkamu taškų skaičiumi. Už pirmą vietą buvo skiriami 7 taškai, antrą – 5, trečią – 4, ketvirtą – 3, penktą – 2, šeštą – 1. Ši sistema buvo naudojama ir kitose šalyse.^[3]. Priešingai šiai sistemai yra naudojama visuotinė užimtos vietos skaičiavimo sistema, vertinanti tik medalių skaičių^[4].

Rezultatai

TSRS sportininkai užėmė antrąją vietą po JAV pagal iškovotų medalių skaičių per visą olimpinių žaidynių istoriją, iš viso laimėję 1204 medalius, iš kurių 473 auksinius. Tuo pačiu TSRS užima antrąją vietą pagal auksinių, sidabrinių ir bronzinių medalių skaičių tiek kartu sudėjus vasaros ir žiemos olimpines žaidynes, tiek atskirai vasaros ir žiemos žaidynėse (visgi Norvegija aplenkė bendrą žiemos rodiklį praėjus metams po TSRS žlugimo). Tvirtai konkuruodama su JAV vasaros olimpinėse žaidynėse ir su Norvegija, o po to ir su VFR žiemos olimpinėse žaidynėse, antroje XX a. pusėje dažniau nei bet kuri kita šalis tapdavo medalių rekordininke vasaros (šešis kartus iš devynių žaidynių) ir žiemos olimpinėse žaidynėse (septynis kartus iš devynių žaidynių).

      Žaidynių šeimininkė

Dalyvavimas vasaros žaidynėse Žaidynės Atletai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta 1952 Helsinkis 295 22 30 19 71 2 1956 Melburnas 283 37 29 32 98 1 1960 Roma 284 43 29 31 103 1 1964 Tokijas 319 30 31 35 96 2 1968 Meksikas 313 29 32 30 91 2 1972 Miunchenas 373 50 27 22 99 1 1976 Monrealis 410 49 41 35 125 1 1980 Maskva 489 80 69 46 195 1 1984 Los Andželas nedalyvavo 1988 Seulas 481 55 31 46 132 1 Iš viso 395 319 296 1010 2

Dalyvavimas žiemos žaidynėse Žaidynės Atletai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta 1956 Kortina d’Ampecas 55 7 3 6 16 1 1960 Skvo Valis 62 7 5 9 21 1 1964 Insbrukas 69 11 8 6 25 1 1968 Grenoblis 74 5 5 3 13 2 1972 Saporas 78 8 5 3 16 1 1976 Insbrukas 79 13 6 8 27 1 1980 Leik Plasidas 86 10 6 6 22 1 1984 Sarajevas 99 6 10 9 25 2 1988 Kalgaris 101 11 9 9 29 1 Iš viso 78 57 59 194 4

Medaliai vasaros olimpinėse žaidynėse      Pirmaujantys sporto šakoje Žaidynės Auksas Sidabras Bronza Suma Gimnastika 73 67 44 184 Lengvoji atletika 65 55 75 195 Imtynės 62 31 23 116 Sunkioji atletika 39 21 2 62 Baidarių ir kanojų irklavimas 29 13 9 51 Fechtavimas 18 15 16 49 Šaudymas 17 15 17 49 Boksas 14 19 18 51 Plaukimas 13 21 26 60 Akademinis irklavimas 12 20 10 42 Dviračių sportas 11 4 8 23 Tinklinis 7 4 1 12 Jojimas 6 5 4 15 Dziudo 5 5 13 23 Šiuolaikinė penkiakovė 4 5 5 14 Buriavimas 4 5 3 12 Krepšinis 4 4 4 12 Rankinis 4 1 1 6 Šuoliai į vandenį 3 4 6 13 Vandensvydis 2 2 3 7 Futbolas 2 0 3 5 Šaudymas iš lanko 1 3 3 7 Žolės riedulys 0 0 2 2 Iš viso 395 319 296 1010

Medaliai žiemos olimpinėse žaidynėse   Žaidynės Auksas Sidabras Bronza Suma Slidinėjimo krosas 25 22 21 68 Greitasis čiuožimas 24 17 19 60 Dailusis čiuožimas 10 9 5 24 Biatlonas 9 5 5 19 Ledo ritulys 7 1 1 9 Rogučių sportas 1 2 3 6 Bobslėjus 1 0 2 3 Šuoliai su slidėmis 1 0 0 1 Šiaurės dvikovė 0 1 2 3 Kalnų slidinėjimas 0 0 1 1 Iš viso 78 57 59 194

Vėliavnešiai[5]

Vasaros olimpinės žaidynės

Metai	Vardas, pavardė	Sporto šaka	Laimėjimas
1952 m., Helsinkis	Jakovas Kucenko	Sunkioji atletika	nedalyvavo
1956 m., Melburnas	Aleksejus Medvedevas	Sunkioji atletika	nedalyvavo
1960 m., Roma	Jurijus Vlasovas	Sunkioji atletika	aukso medalis
1964 m., Tokijas	Leonidas Žabotinskis	Sunkioji atletika	aukso medalis
1968 m., Meksikas	Leonidas Žabotinskis	Sunkioji atletika	aukso medalis
1972 m., Miunchenas	Aleksandras Medvedis	Laisvosios imtynės	aukso medalis
1976 m., Monrealis	Nikolajus Balbošinas	Graikų-romėnų imtynės	aukso medalis
1980 m., Maskva	Nikolajus Balbošinas	Graikų-romėnų imtynės	nedalyvavo
1988 m., Seulas	Aleksandras Karelinas	Graikų-romėnų imtynės	aukso medalis
1992 m., Barselona	Aleksandras Karelinas	Graikų-romėnų imtynės	aukso medalis

Žiemos olimpinės žaidynės

Metai	Vardas, pavardė	Sporto šaka	Laimėjimas
1956 m., Kortina d’Ampecas	Olegas Gončarenko	Greitasis čiuožimas	2 bronzos medaliai
1960 m., Skvo Valis	Nikolajus Sologubovas	Ledo ritulys	bronzos medalis
1964 m., Insbrukas	Jevgenijus Grišinas	Greitasis čiuožimas	sidabro medalis
1968 m., Grenoblis	Viktoras Mamatovas	Biatlonas	sidabro medalis
1972 m., Saporas	Večeslavas Vedeninas	Slidžių sportas	2 aukso medaliai
1976 m., Insbrukas	Vladislavas Tretiakas	Ledo ritulys	aukso medalis
1980 m., Leik Plesidas	Aleksandras Tichonovas	Biatlonas	aukso medalis
1984 m., Sarajevas	Vladislavas Tretiakas	Ledo ritulys	aukso medalis
1988 m., Kalgaris	Andrėjus Bukinas	Dailusis čiuožimas	aukso medalis
1992 m., Albervilis	Valerijus Medvedcevas	Biatlonas	sidabro medalis

Šaltiniai

1. Россия в олимпийской истории Archyvuota kopija 2008-09-02 iš Wayback Machine projekto. URL at 8/28/2008
2. История параолимпийского спорта в России
3. Олимпийские игры история URL at 8/28/2008
4. № 1 (31) 17 января 2008 Archyvuota kopija 2016-11-18 iš Wayback Machine projekto. URL at 8/28/2008
5. http://www.rg.ru/2010/02/11/dosmotr.html