Remove ads
Stasys Lozoraitis (1898 m. rugsėjo 5 d. Kaune – 1983 m. gruodžio 24 d. Romoje, Italija) – Lietuvos diplomatas, užsienio reikalų ministras.
| Stasys Lozoraitis | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1898 m. rugsėjo 5 d. Kaunas |
| Mirė | 1983 m. gruodžio 24 d. (85 metai) Roma, Italija |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Motiejus Lozoraitis |
| Motina | Marija Jaroševičiūtė-Lozoraitienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė |
| Vaikai | Stasys Lozoraitis, Kazys Lozoraitis |
| Veikla | diplomatas, užsienio reikalų ministras |
 Vikiteka | Stasys Lozoraitis (1898) |
Gimė visuomenės veikėjo, publicisto bei advokato Motiejaus Lozoraičio ir Marijos Jaroševičiūtės šeimoje. Kaune baigė keturias gimnazijos klases, 1918 m. Voroneže (Rusija) lietuvių Martyno Yčo gimnaziją.
1918 m. pabaigoje grįžęs į Lietuvą pradėjo dirbti raštininku Lietuvos Vidaus reikalų ministerijoje. 1919 m. paskirtas Ministrų kabineto kanceliarijos viršininku, 1922 m. – Ministrų kabineto reikalų vedėju. 1923 m. balandžio mėn. perėjo dirbti į Užsienio reikalų ministeriją.
1923 m. Vytauto bažnyčioje Kaune susituokė su Vincenta Matulaityte (1896–1987), Valstybės kontrolieriaus Vinco Matulaičio dukra.
1923–1929 m. diplomatinį darbą dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. 1925 m. paskirtas pirmuoju sekretoriumi, nuo 1928 m. patarėju. Klausė teisės paskaitų Berlyno universitete. Čia gimė abu sūnūs – Stasys (1924–1994 m.) ir Kazys (1929–2007 m.).
Nuo 1929 m. pabaigos iki 1932 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto Italijoje, nuo 1931 m. laikinasis reikalų patikėtinis. 1932 m. rugsėjo mėn. su šeima grįžo į Lietuvą. 1932–1934 m. LR Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius. 1934 m. birželio 12 d. prezidento Antano Smetonos įsakymu paskirtas LR užsienio reikalų ministru.[1] 1934 m. jo iniciatyva Ženevoje pasirašyta Baltijos valstybių santarvės sutartis. 1935 m. išrinktas Paryžiaus tarptautinės diplomatinės akademijos nariu.[2] Nuo 1939 m. vasario mėn. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje, šias pareigas ėjo iki pasiuntinybės Romoje Villa Lituania uždarymo 1940 m. rugpjūčio 27 d.
Artėjant sovietų okupacijai, tuometinis LR užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys 1940 m. birželio 2 d. visoms Lietuvos pasiuntinybėms išsiųstoje telegramoje paskyrė Stasį Lozoraitį užsienyje likusios Lietuvos diplomatinės tarnybos (LDT) šefu. Šiuo aktu J. Urbšys sukūrė naują Lietuvos diplomatinės tarnybos šefo instituciją. Sovietų okupacijos laikotarpiu LDT šefas buvo aukščiausias legalus Lietuvos valstybės pareigūnas de jure. LDT šefo veikla apėmė dvi pagrindines sritis: Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir tolimesnį Lietuvos bei jos piliečių teisių ir interesų gynimą.[3]
1940 m. pabaigoje A. Smetonos pasirašytais Kybartų aktais S. Lozoraitis paskirtas prezidento pavaduotoju ir Ministru pirmininku. Kaip LDT šefas dalyvavo bendrose LDT ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto konferencijose (1946 m. Berne ir 1947 m. Paryžiuje) bei vėlesniuose jų susitikimuose. LDT šefo pareigas su nedidele pertrauka (1941 m. gruodžio 2 d. – 1945 m. lapkričio 15 d. jį pavadavo diplomatas Jurgis Šaulys, tuo metu rezidavęs Šveicarijoje) ėjo iki pat mirties – 1983 m. gruodžio 24 d.[4]
1998 m. lapkričio 10 d. perlaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Remove ads
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinas (1934 02 16)
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinas (1937 02 16)
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas (1928 05 15)
- Šaulių žvaigždės ordinas (1937)
- Skautų Svastikos ordinas (1931)
- Belgijos Leopoldo I laipsnio ordinas (1934)
- Čilės Nuopelnų I laipsnio ordinas (1935)
- Estijos Erelio kryžiaus I laipsnio ordinas (1934 11 28)
- Italijos Šv. Morico ir Lazario I laipsnio ordinas (1934)
- Latvijos Trijų žvaigždžių I laipsnio ordinas (1934)
- Prancūzijos Garbės legiono I laipsnio ordinas (1934)
- Švedijos Poliarinės žvaigždės I laipsnio ordinas (1935)
- Šventojo sosto Šv. Silvestro III laipsnio ordinas (1932)
- Anglijos Jurgio VI vainikavimo medalis (1937)
Remove ads
- 1995 m. vasario 16 d. prie namo (K. Donelaičio g. 58) atidengta memorialinė lenta su dviem bareljefais (skulpt. Vladas Žuklys, archit. Jonas Lukšė).
- 1998 m. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas bendras pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).[5]
- 1999 m. sukurtas dokumentinis filmas „Lietuvos diplomatijos šefas“ (režisierius, scenarijaus autorius Vytautas Žalys ir Juozas Sabolius).
- 2000 m. balandžio 28 d. buvusiuose Ministrų rūmuose Stasio Lozoraičio vyresniojo darbo kabinete (dab. VDU rektoratas, K. Donelaičio g. 58) atidarytas Lozoraičių memorialinis muziejus.[6]
Remove ads
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads