From Wikipedia, the free encyclopedia
Senovės egiptiečių kalba (egip. r n km.t, mokslinė transkripcija: re-en-kemet, liet. „Egipto kalba“) – semitų-chamitų šeimos kalba, vartota Senovės Egipte. Rašytiniai šaltiniai šia kalba siekia 3400 m. pr. m. e., todėl tai yra viena seniausių žinomų rašytinių kalbų.
Senovės egiptiečių kalba | |||||||
Kalbama | Senovės Egiptas | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Kalbančiųjų skaičius | mirusi | ||||||
Kilmė | Semitų-chamitų Sen. egiptiečių | ||||||
Rašto sistemos | hieroglifai, hieratinis, demotinis | ||||||
Kalbos kodai | |||||||
ISO 639-2 | egy | ||||||
ISO 639-3 | egy, cop |
Egiptiečių kalbos vystymasis kalbininkų skirstomas į 6 chronologines fazes:
Senovės egiptiečių kalba buvo užrašoma egiptiečių hieroglifais, o vėlyvosiose stadijose išsivystė hieratinis ir demotinis raštai. Kadangi pastaraisiais buvo dažniausiai rašoma tik ant papiruso, išliko mažai pavyzdžių. Visos trys rašto sistemos atsirado skirtingu metu ir vėlyviausiuoju laikotarpiu naudotos paraleliai, tačiau turėjo skirtingas funkcijas. Hieroglifai buvo naudojami oficialiausiuose, valstybiniuose dokumentuose ir dažniausiai iškalami akmenyje; hieratinis raštas naudotas dažniausiai šventyklų dokumentuose, o demotinis buvo skirtas užrašyti ekonominius, buitinius tekstus.
Visos trys rašto sistemos buvo mišrios, t. y. naudojo tiek ideografines, tiek fonografines grafemas, o dauguma rašto ženklų galėjo atlikti visas funkcijas – tiek ideografinę, tiek fonografinę, tiek determinatyvo. Nors raštas leido visus tekstus pilnutinai užrašyti fonetiškai, Egipte niekada nebuvo pereita prie visiško fonografinio rašto, ir ideogramos naudotos iki pat vėlyvosios egiptiečių kalbos nunykimo.
Raštas leido užfiksuoti 24 skirtingus garsus, kurie atsispindi vienskiemenių rašto ženklų rinkinyje, savotiškoje abėcėlėje. Šių ženklų transliteravimui (t. y. perteikimui lotyniškais rašmenimis) egzistuoja kelios skirtingos sistemos, pasiūlytos atskirų mokslininkų, kurios naudoja skirtingas raides garsams /a/, /i/, /š/, /dž/ ir pan. užrašyti. Taip pat nėra iki galo aišku, kaip tiksliai buvo tariami vieni ar kiti garsai (pvz., nėra iki galo aišku, kam buvo reikalingi 4 ženklai garsams /h/, /ch/ išreikšti), todėl mokslininkai tik yra sutarę tarpusavyje dėl ženklų tarimo. Garsai yra šie:
Ženklas | Nr. Gardinerio sąraše |
Tranliteracija | Apytikris tarimas (Viduriniojoje kalboje) |
Garso pavadinimas | Vaizduojamas objektas | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Gardiner (1957) |
Buurman, et al. (1988) |
Allen (2000) | |||||||||
G1 | 3 | A | 3 | /ɑː/ | alefas | grifas | |||||
M17 | ı͗ | i | j | /ɑː/, /iː/ | jodas | nendrė | |||||
2× M17 | y | y | y | /j/, /i:/ | dvigubas jodas | dvi nendrės | |||||
ar |
D36 ar 2x D36 |
ˤ | a | ˤ | /a/ | ainas | ranka | ||||
G43 ar Z7 | w | w | w | /u/, /w/ | vavas | putpelė | |||||
D58 | b | b | b | /b/ | b | koja | |||||
Q3 | p | p | p | /p/ | p | demblys | |||||
I9 | f | f | f | /f/ | f | gyvatė | |||||
G17 ar Aa15 | m | m | m | /m/ | m | pelėda ar šonkaulis | |||||
N35 ar S3 | n | n | n | /n/ | n | vanduo ar karūna | |||||
D21 | r | r | r | /r/ | r | burna | |||||
O4 | h | h | h | /h/ (kietas) | h | namas | |||||
V28 | ḥ | H | ḥ | /h/ (kietas) | h su taškeliu | virvė | |||||
Aa1 | ḫ | x | ḫ | /x/ (liet. ch) | h su krypute | placenta (?) | |||||
F32 | ẖ | X | ẖ | /x/ (liet. ch) | h su brūkšneliu | pilvas su uodega | |||||
O34 | s | s | z | /s/ | skardžioji-s | skląstis. | |||||
S29 | s | s | s | /s/ | s | perlenktas audinys | |||||
N39 | š | S | š | /ʃ/ (liet. š) | sinas | tvenkinys | |||||
N29 | ḳ | q | q | /k/ | kafas | nuolydis | |||||
V31 | k | k | k | /k/ | k | krepšys su rankena | |||||
W11 ar V32 | g | g | g | /g/ | g | padėklas ar maišas | |||||
X1 ar U33 | t | t | t | /t/ | t | bandelė ar piestelė | |||||
V13 | ṯ | T | ṯ | /tʃ/ (liet. č) | č | virvė | |||||
D46 | d | d | d | /d/ | d | ranka | |||||
I10 | ḏ | D | ḏ | /dʒ/ (liet. dž) | dž | kobra |
Kaip ir dalyje dabartinių semitų kalbų, egiptiečių kalboje iš pradžių nebuvo užrašomi balsiai, ir tik vėliau kai kurie rašmenys leido užrašyti balsius /a/ (buvo tariamas /d/, /l/ ar /r/ senojoje kalboje), /i/ ir /u/ (buvo tariamas /w/ senojoje kalboje). Tai, kad balsiai fiksuoti nesistemingai, sukelia kalbos transkripcijos (t. y. realaus tarimo užrašymo) problemų. Tarimą yra bandoma rekonstruoti remiantis vėlesne koptų kalba, taip pat kitų kalbų šaltiniais, tačiau dauguma atvejų tos rekonstrukcijos yra spekuliatyvios, atsižvelgiant ir į tai, kad pati kalba per tūkstančius metų kito. Paprastai laikomasi taisyklės transkribuojant tarp priebalsių įterpti neryškų /e/. Tokiu būdu žodžio transliteruoto nfr mokslinė transkripcija yra nefer (grožis), žodžio Ra-ms-sw – Ramessu (Ramzis), o žodžio twt-3nḫ-ı͗mn – Tutanchamen (Tutanchamonas). Bandymai egiptietiškuose žodžiuose naudoti /o/ yra paremti iš seniau atėjusia tradicija (pvz., žodžio Amonas (ı͗mn) mokslinė trankribcija yra Amen). Mokslinė transkripcija yra sutartinė ir ne visada atspindi tikrąjį tarimą. Pagal įvairias rekonstrukcijas manoma, kad Tutanchamen šio faraono laikais buvo tariamas maždaug tawaːt ʕaːnax ʔaˈmaːn.
Kaip ir kitų semitų-chamitų kalbų, senovės egiptiečių kalbos žodžių pagrindas – trijų priebalsių šaknis (nors yra žodžių nuo 2 iki 5 priebalsių šaknimi).
Egiptiečių kalbos daiktavardis turėjo 2 gimines ir 3 skaičius (vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą, nors vėliau dviskaita nunyko). Moteriškos giminės galūnė paprastai buvo -t, ir daiktavardžiai buvo kaitomi giminėmis. Pvz., sn (sen) reiškė „brolis“, o snt (senet) – „sesuo“; ınpw (Anpu) reiškė „Anubis“, bet ınpwt (Anput) „Anputė“ (jo moteriškasis atitikmuo). Dviskaita buvo užrašoma sudvigubant ideogramą arba papildomu ženkliuku – dviem vertikaliais brūkšniais. Jos fonetinė galūnė buvo -wy (-ty moteriškajai giminei). Daugiskaita buvo užrašoma su papildomu ženkliuku – trim vertikaliais brūkšniais. Jos fonetinė galūnė buvo -w (-wt moteriškajai giminei). Pvz., žodis t3 (ta – „žemė, kraštas“) galėjo įgauti formas t3wy (tavi – „du kraštai“), t3w (tau – „daug kraštų“). Toliau - žodžių „brolis“ ir „sesuo“ kaitymo pavyzdys:
Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | ||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Užrašymas | Tarimas | Užrašymas | Tarimas | Užrašymas | Tarimas | |||||||||||||||
Brolis | sn | snwy | snw | |||||||||||||||||
Sesuo | snt | snty | snwt |
Būdvardis irgi buvo kaitomas giminėmis ir derinamas prie daiktavardžio. Pvz., s nfr reiškė „gražus vyras“, tačiau reikėjo galūnės -t, kad jį pritaikyti moteriškos giminės daiktavardžio – st nfrt (set neferet) – „graži moteris“.
Būdvardis visada eidavo po pažymimojo žodžio. Kuomet jis eidavo prieš pažymimąjį žodį, būdavo traktuojamas kaip tarinys. Pvz., nṯr ˁ3 (nečer aa – „dievas“ + „didis“) reiškia „didis dievas“, bet ˁ3 nṯr (aa nečer – „didis“ + „dievas“) reiškia „dievas yra didis“.
Egiptiečių kalbos asmeniniai įvardžiai buvo trijų rūšių: nepriklausomieji, priklausomieji ir priesaginiai. Loprieno ir keletas kitų mokslininkų siūlo laikyti kai kurias veiksmažodžių galūnes ketvirtąja įvardžių rūšimi[1]. Klausiamieji įvardžiai turėjo dvi formas – priklausomąją ir nepriklausomąją.
Priesaginis | Priklausomas | Nepriklausomas | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Užrašymas | Tarimas | Užrašymas | Tarimas | Užrašymas | Tarimas | |||||||||||
I asmens vienaskaita (Aš) | -j | wj | jnk | |||||||||||||
II asmens vienaskaita (Tu, vyr. giminė) | -k | tw | ntk | |||||||||||||
II asmens vienaskaita (Tu, mot. giminė) | -t | tn | ntt | |||||||||||||
III asmens vienaskaita (Jis) | -f | sw | ntf | |||||||||||||
III asmens vienaskaita (Ji) | -s | sy | nts | |||||||||||||
I asmens daugiskaita (Mes) | -n | n | jnn | |||||||||||||
II asmens daugiskaita (Jūs) | -tn | tn | nttn | |||||||||||||
III asmens daugiskaita (Jie, Jos) | -sn | sn | ntsn | |||||||||||||
Kas? (gyviems ir negyviems daiktams) | m | ptr | ||||||||||||||
Kas? (tik negyviems daiktams) | jḫ | jšst | ||||||||||||||
Kuris? | sy | sy |
Nepriklausomieji įvardžiai naudoti kaip sakinio veiksnys. Priklausomieji naudoti kaip veiksnys būdvardinėse konstrukcijose, arba kaip papildinys – veiksmažodinėse. Priesaginiai įvardžiai naudoti asmenuojant veiksmažodžius (šliejami prie veiksmažodžio) arba kaip savybiniai (šliejami prie daiktavardžio). Jie taip pat naudoti su prielinksniais.
Įvardžių naudojimo pavyzdžiai: jnk sḏm=j (ank sedžemi – „aš“ + „klausyti“ + prsg. įvardis) reiškia „aš klausau“; nfr wj (nefer vi – „gražus“ + prikl. įvardis) reiškia „aš gražus“; h3b=f wj (habef vi – „siųsti“ + prsg. įvardis + prikl. įvardis) reiškia „(jis) siunčia mane“; pr=f (peref – „namas“ + prsg. įvardis) reiškia „jo namas“; ḥr=j (heri – „ant“ + prsg. įvardis) reiškia „ant manęs“.
Parodomieji įvardžiai buvo derinami su daiktavardžiu gimine ir skaičiumi.
Vyriškos g. | Moteriškos g. | Daugiskaita | Laikotarpis | Reikšmė | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Užrašymas | Tarimas | Užrašymas | Tarimas | Užrašymas | Tarimas | ||||||||||||
pw | tw | nw | Archainė forma | Šis, Šitas, Tas | |||||||||||||
pn | tn | nn | Klasikinė forma | ||||||||||||||
p3 | t3 | n3 | Vėlyvoji forma | ||||||||||||||
pf | tf | nf | Anas |
Daiktavardis neturėjo linksnių, tačiau jų funkciją atliko įvairūs prielinksniai, visuomet rašomi prieš daiktavardį. Gardineris skirstė prielinksnius į paprastuosius ir sudėtinius[2]. Toliau pateikiami paprastieji prielinksniai:
Užrašymas | Tarimas | Reikšmė | Pavyzdys | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
m (jm prieš įvardį) | parodė vietininką, naudininką, reiškė „į“ (ką), „iš“ (ko), „su“ (kuo) | m jb - „širdyje“; m šmw - „šemu sezono metu“ | ||||||
n (nt su mot. gimine, nw su daugiskaita) |
parodė naudininką ir kilmininką (priklausomybę) | rdj n - „duoti (kam)...“ | ||||||
r | parodė naudininką, reiškė „į“ (ką), „apie“ (ką), „už“ (ką) | spr r - „atvykti į...“ | ||||||
jn | parodė įnagininką | |||||||
ḥna | reiškė „su“ (kuo, gyv. daiktas) | mdw ḥna - „kalbėtis su...“ | ||||||
mj | reiškė „kaip“ (kas) | mj s itw m aḫḫw - „kaip žmogus, apgaubtas tamsos“ | ||||||
ḥr | parodė vietininką, reiškė „ant“ (ko) | ḥr mw ḥr t3 - „vandenyje ir žemėje“ | ||||||
|
ḥ3 | reiškė „už“ (ko), „aplink“ (ką) | pẖr h3 inb - „eiti aplink sieną“ | |||||
ẖr | reiškė „po“ (kuo) | ẖr gb - „po dangumi“ | ||||||
ḫr | reiškė „valdant“ (kam) | ḫr ḥm n... - „... faraono ... metais“ | ||||||
ḏr | reiškė „nuo“ (kada) | ḏr ntr - „nuo dievų (laikų)“ | ||||||
tp | reiškė „ant“ (ko) | tp t3 - „ant žemės“ | ||||||
ḫnt | reiškė „prieš“ (ką) | ḫnt k3w anḫw nb - „priešais visų gyvųjų sielas“ | ||||||
|
ḫft | reiškė „prieš“ (ką) | ḫft=k - „prieš mane“ | |||||
mb3ḥ | reiškė „dalyvaujant“ (kam) | |||||||
mḫt | reiškė „po“ (ko) | |||||||
jmytw | reiškė „tarp“ (ko) | jmytw b3ty - „tarp dviejų krūmų“ |
Veiksmažodžiai (jų pagrindinė forma) galėjo prisijungti įvairias priesagas, pagal kurias kisdavo jų asmuo, laikas, nuosakas, rūšis.
Asmenavimas vyko asmeninių įvardžių pagalba. Pvz., priesaga -j buvo prijungiama sudarant I asmenį, o priesaga -f – trečiają. Tuo atveju, jeigu sakinyje būdavo aiškus veiksnys, priesaga būdavo nereikalinga. Pvz., sḏm=f (sedžemef – „klausyti“ + prsg. įvardis) reiškia „(jis) klauso“, bet sḏm nṯr (sedžem nečer – „klausyti“ + „dievas“) reiškia „dievas klauso“. Asmeninio įvardžio priesaga visada būdavo prijungiama paskutinė.
Veiksmažodis turėjo du laikus – esamąjį ir būtąjį. Būtasis laikas būdavo sudaromas prijungiant priesagą -n. Pvz., ḏd.n=f (džedenef – „sakyti“ + n + prsg. įvardis) reiškia „(jis) sakė“. Dalyvis būdavo sudaromas su priesaga -w. Pvz., ḏd.w (džedu – „sakyti“ + w) reiškia „pasakęs“. Visi laikai turėjo imperfektyvinį veikslą, kuris buvo sudaromas su priesaga -r-, įterpiama prieš laiko ar asmens priesagą.
Be to, veiksmažodis turėjo asmenuojamą padalyvio (pseudodalyvio) formą, kuri leido išeikšti kelis vienu metu vykusius veiksmus, ir taip pat naudojama neveikiamajai rūšiai sudaryti. Toliau – veiksmažodžio sḏm („klausyti“) kaitymo pavyzdys:
Asmuo | Vienaskaita | Daugiskaita | |||
---|---|---|---|---|---|
I-as asmuo | sḏm.kw | sḏm.wjn | |||
II-as asmuo | sḏm.tj | sḏm.twnj | |||
III-as asmuo (vyr.) | sḏm.w | sḏm.w | sḏm.w | ||
III-as asmuo (mot.) | sḏm.tj | sḏm.tj |
Sakinio su padalyviu pavyzdys yra jr.n=j hrw ḫmt.w wˁ.kw (Ireni heru chemetu uaku – „praleido“ + prsg. įvardis + „diena“ + „trys“ + „būti vienas“ + padalyvio galūnė) reiškia „Aš praleidau tris dienas, būdamas vienas.“;
Egiptiečių kalbai būdinga sakinio struktūra yra „tarinys – veiksnys – papildinys“ (VSO). Tai reiškia, kad lietuviškas sakinys (SVO) „Žmogus duoda dovaną“ turėtų būti perfrazuotas „Duoda žmogus dovaną“. Vėlyvojoje egiptiečių kalboje šiuo aspektu įvyko reikšmingi pokyčiai, ir koptų kalba jau konstruojama SVO principu.
Dalis sakinių neturėjo veiksmažodžio. Tuo atveju veiksmažodžio funkciją atliko būdvardis arba daiktavardis su jungtimi (pw). Pastaruoju atveju naudojama žodžių tvarka yra „veiksnys – jungtis – predikatyvas“. Pvz:
Šalutiniai sakiniai buvo sudaromi įvairiai. Šalutinis pažyminio sakinys (ar dalyvinis pažyminys) buvo sudaromas tiesiog pakeičiant žodžių tvarką:
Šalutiniai sakiniai buvo sudaromi ir jungtuko kuris pagalba. Šis jungtukas galėjo įgyti įvairias formas: nt.j (vyriškoji), nt.t (moteriškoji), nt.j.w (daugiskaitos), jw.tj (neigiamoji). Pvz.
Dievas Amonas Ra kreipiasi į faraoną Tutmozį III:
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
sa=j | nḏty=j | mn-hpr-ra | anḫ | ḏt | wbn=j | n | mrwt=k | |||||||||||||||||||||||||||||||||
„sūnus“ + (aš) | „keršytojas“ + (aš) | Menchepere | „gyventi“ | „amžinas“ | „spindėti“ + (aš) | (naudininkas) | „meilė“ + (tu) | |||||||||||||||||||||||||||||||||
„Sūnus mano, keršytojas mano, Mencheper-re, tegyvena amžinai. Spindžiu meile tau.“ |
ẖnm | a.wj=j | ha.w=k | m | s3 | anḫ | nḏm.wy | pmt=k | |||||||||||||||||||||||||||
„saugoti“ | „ranka“ + (dvisk.) + (aš) | „sąnariai“ + (dgs.) + (tu) | (galininkas) | „saugoti“ | „gyvybė“ | „saldus“ + (dvisk.) | „draugystė“ + (tu) | |||||||||||||||||||||||||||
„Saugo rankos mano sąnarius tavo, saugo (tavo) gyvybę. Kokia saldi yra draugystė tavo“ |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
r | šnbt=j | smn=j | tw | m | jw | nn=j | by=j | n.k | ||||||||||||||||||||||||||||||||
„prie“ | „krūtinė“ + (aš) | „statyti“ + (aš) | „tu“ | „į“ | „šventas“ | „namai“ + (aš) | „stebėtis“ + (aš) | (galininkas) + (tu) | ||||||||||||||||||||||||||||||||
„prie krūtinės mano. Statau tave į mano šventą būstą. Stebiuosi tavimi.“ |
dj=j | b3w=k | snḏ.w=k | m | t3.w | nb.w | hryt=k | r | |||||||||||||||||||||||||
„rodyti“ + (aš) | „stiprybė“ + (tu) | „bijoti“ + (dgs) + (tu) | (vietininkas) | „kraštas“ + (dgs) | „visi“ + (dgs) | „bijoti“ + (dgs) + (tu) | „iki“ | |||||||||||||||||||||||||
„Rodau stiprybę tavo, (kad) bijotų tavęs visuose kraštuose. Bijo tavęs iki“ |
| |||||||||||||||||
ḏr.w | shnt.wt | nt | pt | ||||||||||||||
„ribos“ + (aš) | „ramstis“ + (dgs) | kilmininkas | „dangus“ | ||||||||||||||
„ribų, kur yra ramsčiai dangaus“ |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.