Įnagininkas

Įnagininkas (lot. casus instrumentalis) – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimą kuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtaką kitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.^[1] Kai kuriose kalbose (pvz., slavų) neveikiamosios rūšies konstrukcijose įnagininku reiškiamas veiksmo atlikėjas, pavyzdžiui, rus. Рыба ловится Иваном (Ryba lovica Ivanom) pažodžiui 'Žuvis gaudosi Ivanu', t. y. 'Ivano gaudoma žuvis'. Vokiečių kalboje įnagininko vaidmenį dažniausiai atlieka naudininkas su prielinksniais, pavyzdžiui, mit Dir^(naud.) 'su tavimi'. Latvių kalboje vienaskaitoje įnagininkas sutapęs su galininku, daugiskaitoje − su naudininku, bet šio linksnio formų išlikę prieveiksmiuose (retumis 'retai, retkarčiais', vietumis 'vietomis'), poetinėje kalboje vartojamuose įvardžiuose (manim, tevim, sevim 'manimi, tavimi, savimi'), senuosiuose raštuose (ubagis (-is < *-ais) iet 'elgetauti', t. y. 'ubagais eiti'). Įnagininkas turėtas jau indoeuropiečių prokalbėje, tačiau manoma, kad įnagininkas ir vietininkas susidarė vėliau už kitus linksnius.

Lietuvių kalboje įnagininkas vartojamas labai įvairiomis reikšmėmis. Esama keleto būdų įnagininko vartosenai nusakyti. Juo gali būti nurodoma:

1. Įrankis: kalti plaktuku; peiliu riekti duoną;
2. Priemonė, medžiaga: tapyti dažais; rašyti tušu;
3. Priežastis: sirgti gripu; degti neapykanta;
4. Judėjimo pagrindas: važiuoti keliu; eiti mišku;
5. Stimulas: žavėtis gamta; kvepėti jūra;
6. Pobūdis: tokiu būdu; visomis išgalėmis;
7. Laikas: šiomis dienomis; tuo metu;
8. Matas: pirkti riešutus kilogramais; vežti medų statinėmis;
9. Veiksmo atskaitos, trukmės ir galutinis momentas: prasidėti sėkme; virsti nelaime; baigtis žlugimu;
10. Pokytis (transliatyvinė reikšmė): tapo mokytoju; virto auksu;
11. Laikinas būvis: buvo dažytoju (kurį laiką);
12. Kolektyviškumas, bendrumas (komitatyvo reikšmė): žmona su vyru apžiūrėjo namą; atėjo tėvas su vaikais; mudu su draugais šventėme.

Lietuvių bendrinėje kalboje įnagininkas vartojamas su prielinksniais su, sulig, ties, po.

Išnašos

1. Vytautas Ambrazas (2005-08-17). „Įnagininkas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2020-11-19.