From Wikipedia, the free encyclopedia
Įnagininkas (lot. casus instrumentalis) – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimą kuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtaką kitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.[1] Kai kuriose kalbose (pvz., slavų) neveikiamosios rūšies konstrukcijose įnagininku reiškiamas veiksmo atlikėjas, pavyzdžiui, rus. Рыба ловится Иваном (Ryba lovica Ivanom) pažodžiui 'Žuvis gaudosi Ivanu', t. y. 'Ivano gaudoma žuvis'. Vokiečių kalboje įnagininko vaidmenį dažniausiai atlieka naudininkas su prielinksniais, pavyzdžiui, mit Dir(naud.) 'su tavimi'. Latvių kalboje vienaskaitoje įnagininkas sutapęs su galininku, daugiskaitoje − su naudininku, bet šio linksnio formų išlikę prieveiksmiuose (retumis 'retai, retkarčiais', vietumis 'vietomis'), poetinėje kalboje vartojamuose įvardžiuose (manim, tevim, sevim 'manimi, tavimi, savimi'), senuosiuose raštuose (ubagis (-is < *-ais) iet 'elgetauti', t. y. 'ubagais eiti'). Įnagininkas turėtas jau indoeuropiečių prokalbėje, tačiau manoma, kad įnagininkas ir vietininkas susidarė vėliau už kitus linksnius.
Lietuvių kalboje įnagininkas vartojamas labai įvairiomis reikšmėmis. Esama keleto būdų įnagininko vartosenai nusakyti. Juo gali būti nurodoma:
Lietuvių bendrinėje kalboje įnagininkas vartojamas su prielinksniais su, sulig, ties, po.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.