Karūna

Karūna (lot. corona 'vainikas') – galvos apdangalas, dažniausiai dėvimas valdovų (karalių, kunigaikščių ir kt.). Jas taip pat gali dėvėti bei aukšto rango aristokratai bei dvasininkai (pvz., popiežiaus tiara).

Kitos reikšmės – Karūna (reikšmės).

Danijos karaliaus Kristiano IV karūna (saugoma Rosenborgo pilyje, Kopenhagoje).

Karūnų įvairovė

Dažniausiai karūnos gaminamos iš tauriųjų metalų ir inkrustuojamos brangakmeniais, gali būti puošiamos kailiais (Jungtinės Karalystės karūna). Gamybos priemonės ir materialiosios medžiagos priklauso ir nuo valstybės, kurioje karūna gaminama, istorijos bei tradicijų.

Karūnos pagal formą

Išskiriamos trys pagrindinės karūnos formos:

• Diadema – žemesniojo rango asmenų galvos papuošalas (dažniausiai princų, princesių ir kt.);
• Vainikas – juosia galvą, ją uždengia. Tai būdingiausia ir dažniausia karūnos forma;
• Tiara – popiežių galvos dangalas, irgi priskiriamas karūnoms.

Karūnos pagal valdovo lygį

Karūnų forma paprastai būdinga kiekvienai šaliai, tai susiję su vietinėmis tradicijomis.
Paprastai Europos šalyse karūnas turėdavo ne tik karaliai, bet ir tituluoti aristokratai (kunigaikščiai, hercogai, grafai, baronai, vikontai). Jų karūnos kaip ir titulai buvo žemesnio rango.

Karūnos pagal atsakomybę

Neretai karūnos skirstomos į dvi grupes:

• valdovų karūnos. Jas karūnacijos metu uždeda valdovui (karaliui, imperatoriui, didžiajam kunigaikščiui ir pan.),
• valdovų konsortų karūnos. Jas karūnacijos metu, o kartais ir vėliau dėi valdovų sutuoktiniai (nevaldančios karalienės; valdančių karalienių konsortai).

Istorija

Karūnos prototipu laikoma diadema, žinoma dar Senovės Graikijojo, kuri taip pat buvo nešiojama Persijos valdovų. Vėliau ją perėmė Romos imperatorius Konstantinas I.

Turbūt seniausia krikščioniškosios Europos karūna buvo Geležinė Langobardų karūna, iš kurios kilo vėlesni karūnų modeliai. Panašiomis į šią karūnuoti Austrijos, suvienytos Italijos valdovai bei Napoleonas Bonapartas.

Viduramžiais karūna simbolizavo monarcho galią. Daugelis valdovų užsakydavo labai puošnias ir daug kainuojančias karūnas, kurios ypač puošnios tapo Brandžiaisiais Viduramžiais. Karūnos buvo gaminamos iš aukso ar sidabro bei geležies lydinio, inkrustuojamos įvairiais brangiaisiais akmenimis. Kai kada būdavo ištapomos netgi miniatiūros ar išdėliojamos mažytės mozaikos.

Augant hercogų bei kitų aukštųjų feodalų galiai, šie taip pat ėmė nešioti karūnas taip pabrėždami savo aukštą kilmę. Kai kurių hercogų karūnos mažai tesiskyrė nuo karalių, o kai kada net būdavo puošnesnės.

Karūnacija

Prancūzijos karaliaus Filipo Augusto karūnacija. Viduramžių miniatiūra

Oficialus karūnos uždėjimas pirmą kartą vadinamas karūnacija. Dalyje karalysčių karūnacija reiškia karaliaus galių perėmimą.

Nuorodos

Vikiteka: Karūna – vaizdinė ir garsinė medžiaga