Paprastoji putpelė, tradiciškai putpelė[2] (Coturnix coturnix) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos paukščių rūšis.
Coturnix coturnix Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1897 m. Vokietijoje išleistoje knygoje Naturgeschichte der Vögel Mitteleuropas paprastųjų putpelių šeimynėlės morfologinis piešinys | ||||||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||||
Coturnix coturnix Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||
Sinonimai | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
Paplitimas | ||||||||||||||||||
Paprastųjų putpelių apytikslis paplitimo arealas pasaulyje:
|
Išvaizda
Tai smulkiausias vištinių paukščių būrio paukštis, paprastoji putpelė kiek didesnė už paprastąjį varnėną. Jos svoris 70–155 g, kūno ilgis 16–18 cm, kai skrenda, matomi kitiems vištiniams paukščiams (Galliformes) nebūdingai gana ilgi sparnai,[3] o atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 32–35 cm.[4]
Suaugusių išvaizda:
Paprastoji putpelė atrodo apvali ir beveik be uodegos, panaši į pilkąją kurapką, bet nuo jos skiriasi juosva, rudai dryžuota uodega (pilkosios kurapkos ji yra ryškiai ruda). Suaugusių paukščių plunksniniame apdare vyrauja šviesiai rudos spalvos tonai. Jų viršutinės pusės plunksninio apdaro margumyną formuoja skersinės rudos spalvos juostelės, stambokos juodos dėmės ir išilgai kūno einančios šviesios juostelės. Krūtinėlė gelsvai ruda, kuri taipogi išmarginta tamsiomis ir smulkiomis šviesiomis dėmelėmis. Jų pilvo plunksnelės balsvai gelsvos - gerokai rečiau ir neryškiai dėmėtos.[5] Viršugalvis tamsus, su trimis šviesiomis juostelėmis.[3] Jų kojos šviesiai gelsvos arba rausvai rudos. Snapai šviesiai rudi. Akių rainelės gelsvai rudos.[4]
Skirtumai tarp lyčių:
Patelės bendras plunksninis apdaras yra kiek blankesnis nei pas patinėlius.[6] Veisimosi metu patinėlis nuo patelės skiriasi gerklės centrinėje dalyje juoda dėmele bei ant skruostų ryškesniais juodais dryžiais, o suaugusi patelė nuo patinėlio skiriasi balsva gerkle.[5]
Jauniklių išvaizda:
Paprastųjų putpelių jaunikliai labai panašūs į patelę, tik tarp jų didesnis skirtumas tas, kad jauniklių kūno viršus vienodesnis su mažesniu dėmių kiekiu.[5]
Buveinė ir elgsena
Gyvena atvirame landšafte - laukuose, sausose pievose, ganyklose, dirbamuose laukuose, taip pat ir krūmėtose pievose.[3][5] Slapstosi tarp žolių, atviroje vietoje pasirodo retai. Vikriai bėgioja žeme. Skraido mažai, išskyrus migravimą. Išbaidyta ji dažniau bėga nei pakyla skristi. Tik išskirtiniais atvejais nenoriai pakyla trumpam skrydžiui. Ji plasnoja labai tankiai ir skrenda labai greitai tiesia kryptimi. Tačiau skrydis trumpas, ir leisdamasi dažniausiai greitai krenta į žolę.[5]
Balsas
Jų balsas girdimas tik veisimosi metu, kuomet patinėlis švilpiančiu balsu šaukia tankiai kartodamas "put-pelyt, put-pelyt, put-pelyt" ir į šią trelę prikimusiu balsu tankiai kartodamas įtraukia fraze - "va-vau, va-vau, va-vau, va-vau, va-vau". Jų balsai labiausiai girdimi ryte, bet ir kitu paros metu nebūna tylios.[5]
Perėjimo laikotarpis
Poligamė.[7] Lizdą suka tarp žolių nedidelėje duobutėje, kurią iškloja sausomis žolėmis. Gegužės mėn. deda 8–13 rudai gelsvų išmargintų tamsiomis dėmėmis kiaušinių. Peri 16–21 dieną. Jaunikliai nuo išsiritimo pradžios maždaug per 3 savaites pradeda skraidyti.[4] Per metus išveda vieną vadą.
Mityba
Maisto ieško ant žemės, dažnai besimaudydamos sausame smėlyje ieško sėklyčių ir įvairių vabzdžių. Minta augalų ūgliais, sėklomis, grūdais, jaunais lapeliais, smulkiais bestuburiais (vabzdžiais, sraigėmis ir šliužais).
Paplitimas Lietuvoje
Paprastosios putpelės Lietuvoje paplitusios visoje šalyje, bet rečiau aptinkamos miškingose dalyse ir vakaruose.[3] Veisimosi metu apyretė, pastaraisiais metais pagausėjo.[5]
Į mūsų kraštą atskrenda maždaug balandžio mėn. viduryje.[5] Rudenį peržiemojimui išskrenda į Pietų Europą ir Šiaurinę Afriką.
Pavojai populiacijai
Neigiamą poveikį populiacijos gausumui daro ankstyvas šienavimas (ypač pasitelkus didelę techniką), bei potenciali grėsmė yra žemės ūkyje gausiai naudojamos cheminės medžiagos.[3]
Šaltiniai
Nuorodos
Galerija
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.