Mogiliavo sritis

Mogiliavo sritis (bltr. Магілёўская вобласць, rus. Могилёвская область) – sritis rytų Baltarusijoje. Šiaurėje ribojasi su Vitebsko, vakaruose – su Minsko, pietuose – su Gomelio sritimi. Rytuose turi sieną su Rusija. Administracinis centras – Mogiliavas. Įkurta 1938 m.

Mogiliavo sritis Магілёўская вобласць
Administracinis centras	Mogiliavas
Rajonai	21
Gyventojų (2014 m.)	1 072 500
Plotas	29 000 km²
Tankumas (2014 m.)	37 žm./km²
Tinklalapis	region.mogilev.by/
Vikiteka	Mogiliavo sritisVikiteka

Geografija

Vyrauja lygumų reljefai. Rytuose yra Oršos-Mogiliavo lyguma, šiaurės rytuose – Horkų-Mstislavlio lyguma (didžiausia altitudė 239 m), vakaruose – prieledyninė Centrinė Biarezinos lyguma, šiaurėje – Oršos aukštumos atšakos (didžiausia altitudė 224 m).

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8,2 °C srities šiaurės rytuose, –6,5 °C pietvakariuose; liepos mėnesio atitinkamai 17,8 °C ir 18,7 °C. Metinis kritulių kiekis 550–650 mm.

Hidrologija

Svarbiausios srities upės – Dniepras, Berezina, Sožas, Ptičė, Drutė. Yra keli nedideli ežerai, didžiausias – Zaozerė. Didžiausi tvenkiniai – Čyhiryno ir Asipovičių.

Gamta

Miškai užima 35 % srities teritorijos. Yra Zaozerų ir Čerykavo gamtos draustiniai. Po 1986 m. Černobylio AE avarijos Mogiliovo srities rytinė dalis užteršta radioaktyviaisiais nuklidais.

Naudingosios iškasenos

Kasami fosforitai (palei Sožo upę), kreida, molis, smėlis, durpės. Yra mineralinių versmių.

Demografija

Mogiliavo srityje gyvena 1,072 mln. gyventojų (2014 m. duomenys). Tai sudaro 12,2 % šalies kiekio. Tautinė sudėtis: baltarusiai 89,3 %, rusai 10 %, žydai, lenkai, ukrainiečiai, totoriai, lietuviai, armėnai, čigonai.

Didžiausi miestai

• Mogiliavas – 365,1 tūkst. gyv.
• Babruiskas – 220,8
• Asipovičai – 34,7
• Horkai – 34,0
• Kryčavas – 28,2
• Bychavas – 17,3
• Kasciukovičai – 16,1
• Klimavičai – 16,0
• Šklovas – 15,9

Administracinis suskirstymas

Mogiliavo sritis padalinta į 21 rajoną:

• Asipovičų rajonas – Asipovičai
• Babruisko rajonas – Babruiskas
• Bialyničų rajonas – Bialyničai
• Bychavo rajonas – Bychavas
• Chocimsko rajonas – Chocimskas
• Čavusų rajonas – Čavusai
• Čerykavo rajonas – Čerykavas
• Drybino rajonas – Drybinas
• Glusko rajonas – Gluskas
• Horkų rajonas – Horkai
• Kasciukovičų rajonas – Kasciukovičai
• Kirausko rajonas – Kirauskas
• Kličavo rajonas – Kličavas
• Klimavičų rajonas – Klimavičai
• Krasnapolės rajonas – Krasnapolė
• Kryčavo rajonas – Kryčavas
• Kruhlajės rajonas – Kruhlajė
• Mogiliavo rajonas – Mogiliavas
• Mscislavo rajonas – Mscislavas
• Slavhorodo rajonas – Slavhorodas
• Šklovo rajonas – Šklovas

Ekonomika

Transportas

Laivuojamos upės: Dniepras, Biarezina, Sožas. Per srities teritoriją eina geležinkeliai Vitebskas–Žlobinas, Žlobinas–Babruiskas–Minskas, Kryčavas–Mogiliavas–Asipovičai. Svarbiausi plentai – Sankt Peterburgas (Rusija)–Mogiliavas–Kijevas (Ukraina) ir Mogiliavas–Babruiskas–Minskas. Praeina naftotiekis Unecha (Rusija)–Polockas.

Pramonė

Didžiausi pramonės centrai – Mogiliavas ir Babruiskas. Vyrauja mašinų gamyba, naftos perdirbimas, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (sintetinio pluošto, plastikų), statybinių medžiagų (cemento, plytų), baldų, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto (mėsos, pieno, konditerijos, gaiviųjų gėrimų) pramonė.^[1]

Žemės ūkis

Žemės ūkio naudmenos užima 51 % srities teritorijos. Auginami javai (rugiai, kviečiai, miežiai, avižos), bulvės ir kitos daržovės, pašariniai augalai. Veisiami pieniniai ir mėsiniai galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai.