Remove ads
Kinijos ir Lietuvos santykiai - tarptautiniai santykiai tarp Kinijos LR ir Lietuvos. Oficialūs diplomatiniai santykiai pirmą kartą užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje, po to, kai tuometė Kinijos Respublika pripažino Lietuvą 1923 m. vasario 12 d.,[3] tačiau kontaktų ne valstybės lygmeniu būta ir anksčiau. 1991 m. rugsėjo 7 d. Kinijos Liaudies Respublika pripažino atsikūrusios Lietuvos nepriklausomybę, o 1991 m. rugsėjo 14 d. buvo atnaujinti diplomatiniai santykiai. Lietuva nuo 1995 m. savo šalies ambasadą turi Pekine, o taip pat garbės konsulą Honkonge, atstovaujantį ir Makao teritoriją.[4] Vilniuje nuo 1992 m. yra įsikūrusi Kinijos Liaudies Respublikos ambasada, kuri 2021 m. lapkričio mėn., pažeminus dvišalių santykių lygį, buvo pervadinta į Kinijos Liaudies Respublikos reikalų patikėtinio biurą.[5]
 |
Kinijos–Lietuvos santykiai |  |
 Lietuva (oranžinė) ir Kinija (žalia) žemėlapyje | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1923 m. vasario 12 d. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugsėjo 14 d. | ||
| Prekybos apimtys (2022):[1] | ||
| • Lietuva → Kinija: 99,6 mln. eur. | ||
| • Kinija → Lietuva: 1990 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Lietuva → Kinija: ? | ||
| • Kinija → Lietuva (2022): 1927[2] | ||
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Pasaulio prekybos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų narės. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupė. Dabartinis pirmininkas – Algirdas Butkevičius.[6]
2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 401 Kinijos pilietis.[7] Tuo tarpu Kinijoje neoficialiais duomenimis gyvena apie 200 Lietuvos piliečių (2020 m.)[8]
Remove ads
Kontaktai LDK ir ATR laikais
Lietuvių domėjimosi Kinija pradžia galima laikyti XVI a., kuomet kurdami Vilniaus Universitetą jėzuitai užsibrėžė skleisti mokslą bei katalikybę ne tik LDK, bet ir Kinijoje.[9] XVII a. Kinijoje apsilankė lietuvis jėzuitų vienuolis Andrius Rudamina, persikėlęs iš Indijos į Mingų imperiją (tuomet Portugalijos imperijai priklaususią Makao ir Handžou). Kinijoje parašė keletą asketizmo veikalų, mirė Fudziano provincijoje. Anot Makao misionieriavusio Jono Levickio, buvęs labai gerbiamas ir net garbinamas vietinių. Lietuvių ikonografijoje A. Rudamina vaizduotas kiniškais rūbais arba su Kinijos peizažu fone.[10]
Pirmieji kontaktai tarp lietuvių ir kinų 1795-1918 m.
Nors apie pirmuosius kontaktus tarp lietuvių ir kinų informacijos nėra apstu, spėjama, kad pirmieji lietuviai į Kinijoje esantį Harbiną pateko po 1864 m. sukilimo numalšinimo.
Antroji migracijos iš Lietuvos į Kiniją banga siejama su Rytų Kinijos geležinkelio tiesimu XIX a. pab., o vėliau sekė daugiausiai pabėgėliai 1902-1905 m. ir pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu.[11]
1919-1940 m. laikotarpis
Lietuvą Kinija pripažino 1923 m. Yra duomenų, kad Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo ir vienas Čindau mieste gimęs kinas, prisistatęs Petru Činša (g. 1896-1930), kaip savanoris-kūrėjas į būrius įstojęs 1919 m. liepos 21 d. ir vedęs Skaudvilės valsčiaus Kvošių kaime gimusią Teklę. Mūšiuose sužeistas. 1929 m. buvo apdovanotas Savanorio-kūrėjo medaliu.[12]
Harbine tarpukariu veikė stipri lietuvių bendruomenė (įvairiais duomenimis iki 2000 asmenų, nemaža dalis jų - litvakai), buvo įsteigtas konsulatas. Tarpukariu veikusi Harbino lietuvių draugija vykdė informacinę veiklą, telkė lietuvius nacionalinių švenčių proga, buvo įsteigusi biblioteką, mokyklą, chorą, rengė teatro vaidinimus, leido laikraštį. Švenčių proga buvo rengiamos eitynės Harbino gatvėmis.[13]
Tarpukario spaudoje buvo aprašomi kai kurie įvykiai tuometėje Kinijoje, ypač pilietinis bei karas su Japonija. Pilietinio karo atveju demonstruotas šioks toks prielankumas Čiang kai Šeko armijai, net ir Baltojo teroro metais, paprastai pateiktų asmeninių žurnalistų įžvalgų nebūdavo. 1933 m. spalio 19 d. pirmame Lietuvos žinių laikraščio puslapyje išspausdintas straipsnis apie britams priklausiusiame Šanchajuje mirtimi nubaustą lietuvę: „Vakar (spalio 18 d.) vyriausiasis britų teismas Šanchajuje rado anglų pavaldinio, bet lietuvių kilmės našlę Katherine Hadley, kaltą užmušus į atsargą pasitraukusį jūros kapitoną Valter Youngs. Teismas ją nuteisė mirti, bet paragino jos pasigailėti“.[14]
Sovietinės okupacijos laikotarpis
Sovietinė okupacija nutraukė tiesioginius santykius tarp Kinijos ir Lietuvos, ryšiai buvo palaikomi Sovietų Sąjungos ir Kinijos dvišaliu pagrindu. Nors Kinija de jure nepripažino Baltijos šalių okupacijos, de facto vertino jas kaip Sovietų Sąjungos kontroliuojamas teritorijas.[15] Kontaktai tarp Kinijos ir Lietuvos buvo pavieniai ir sporadiški, o jų dar labiau sumažėjo išaugus priešpriešai tarp Kinijos ir Sovietų Sąjungos. Kinija buvo viena iš nedaugelio socialistinių valstybių, nepripažinusių Baltijos šalių okupacijos teisėtumo. 1964 metais Baltijos valstybių aneksiją nurodė kaip neteisėtą Sovietų Sąjungos teritorinių įgijimo pavyzdį, o 1974 m. gegužės 11 d. Jungtinėse Tautose išplatino spaudos pranešimą, kur kaip protesto prieš „sovietų revizionistų nacionalinę priespaudą“ pavyzdys nurodyti 1972 m. Kaune vykę antisovietiniai protestai.[16]
Kita vertus, 1980-ųjų pabaigoje, suaktyvėjus Baltijos šalių nepriklausomybės judėjimams, Kinija į juos žiūrėjo nepalankiai, nes manė, kad tai gali paskatinti pačios Kinijos viduje esančių etninių grupių emancipaciją. Nepaisant to, Kinija gan greitai užmezgė santykius su naujai įsikūrusiomis postsovietinėmis valstybėmis, bijodama, kad delsimas leistų Taivanui užmegzti diplomatinius ryšius pirmesniam ir taip sustiprinti savo tarptautinę poziciją.[17]
Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1991 m.)
Kinija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 7 d., dieną po to, kai tai padarė ir TSRS. Tais pačiais metais užmegzti diplomatiniai santykiai. 1992 m. sausio 30 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo. Tais pačiais metais Vilniuje atidaryta Kinijos ambasada, o Lietuva ambasadą Pekine atidarė 1995 m. Dešimtajame dešimtmetyje Lietuvoje lankėsi Kinijos užsienio reikalų viceministras Tian Zengpei (1993 m. spalį), užsienio reikalų ministras Qian Qichen (1994 m. birželį), vicepremjeras Li Lanqing (1996 m. birželį), vicepremjeras Wu Yi (1999 m. kovą). Tuo tarpu iš Lietuvos į Kiniją vizitus surengė prezidentas Algirdas Brazauskas (1993 m. lapkritį), premjeras Adolfas Šleževičius (1995 m. gruodį) ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (1999 m. vasarį).[18]
2000 m. rugsėjo 5 d. Lietuvoje lankėsi tuometinis Kinijos parlamento pirmininkas ir buvęs šalies premjeras Li Peng. Vizitas buvo planuotas dviem dienoms, bet užtruko tik dvi su puse valandos ir įvyko svečiui bei lydinčiai delegacijai nepaliekant Vilniaus oro uosto pastato. Vizito sutrumpinimo priežastimi buvo įvardytas tuo metu Seime vykęs renginys, skirtas komunizmo nusikaltimams įvertinti. Su Li Peng oro uoste susitiko tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Lauke tuo metu buvo surengtas Tibeto nepriklausomybės rėmėjų piketas.[19]
2002 m. birželio 16-17 d. Lietuvoje lankėsi Kinijos prezidentas Dziang Dzeminas.[20] 2012 m. kovo 27–30 dienomis Kinijoje su oficialiu vizitu viešėjo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, susitiko su Kinijos gynybos ministru Guanglie Liang ir pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.[21] Tų pačių metų liepos 9–10 d. įvyko atsakomasis vizitas – Lietuvoje lankėsi Kinijos centrinio karinio komiteto vicepirmininkas Xu Caihou, delegaciją priėmė ministras pirmininkas Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė.[22]
2015 m. birželio mėn. prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvą atvykusiu Kinijos vicepremjeru Žangu Gaoliu.[23] 2016 m. kovo mėn. Kinijoje vykstančiame Azijos verslo ir politikos forume lankėsi tuometis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, kur susitiko su šios šalies premjeru Li Kečiangu.[24] Tų pačių metų rugsėjį, pažymint santykių 25-metį, Kinijos paštas išleido kartu su Lietuvos ambasada Kinijoje parengtą proginį voką.[25] 2017 m. balandžio mėn. Lietuvoje viešėjo Kinijos parlamento pirmininkas Zhang Dejiang, susitiko prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Sauliu Skverneliu, Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.[26] 2018 m. lapkričio mėn. lankydamasi Kinijos importo parodoje Šanchajuje, su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė.[27]
Įtampos ir santykių krizė (nuo 2019 m.)
Pradedant 2019 m. Lietuvos–Kinijos santykiuose ėmė kilti įtampos, VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime paminėjus Kiniją,[28] kylant įtarimams dėl Huawei įrangos saugumo,[29] bei įvykus konfliktui Vilniuje vykusiame mitinge, skirtame palaikyti protestus Honkonge.[30] Prie dvišalių santykių pablogėjimo prisidėjo ir 2021 m. gegužę paskelbtas Lietuvos pasitraukimas iš 2012 m. įkurto Bendradarbiavimo tarp Kinijos ir vidurio bei rytų Europos šalių formato, dar žinomo 17+1 pavadinimu,[31] bei planai atidaryti verslo atstovybę Taivane,[32] o tuo pačiu ir priimti Taivano atstovybę Lietuvoje.[33] Pastarieji Lietuvos ir Taivano suartėjimo žingsniai tapo argumentu 2021 m. rugpjūčio 10 d. Kinijai iš Lietuvos atšaukti savo ambasadorių ir pareikalauti, kad Lietuva tą patį padarytų su savo ambasadoriumi Pekine.[34] Tokį žingsnį Lietuva žengė rugsėjo 3 d., atšaukdama dar nei metus pareigų Kinijoje nėjusią ambasadorę Dianą Mickevičienę.[35] Lapkričio 22 d., praėjus trims dienoms po Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje, Kinija išreiškė savo nepasitenkinimą pažemindama diplomatinių santykių su Lietuva lygmenį – vietoje ambasadorių abi puses galės atstovauti tik reikalų patikėtiniai.[36] Gruodžio viduryje visi Lietuvos atstovybės Kinijoje darbuotojai paliko Pekiną ir grįžo į Lietuvą, tiesioginis ambasados paslaugų teikimas buvo suspenduotas.[37]
Tibeto problema ir Lietuvos santykiai su Tibeto vyriausybe tremtyje
Nors Lietuva oficialiai palaiko vienos Kinijos politiką, neoficialiu lygmeniu palaikomi draugiški santykiai su Tibeto vyriausybe tremtyje. Tuometis Tibeto dvasinis ir politinis vadovas Dalai Lama XIV buvo pirmasis valstybės lyderis, pasveikinęs Lietuvą su nepriklausomybe – dar 1990 m. balandžio 4 d. buvo gauta telegrama[38] (palyginimui pirmosios Lietuvą pripažinusios Moldavijos TSR tai padarė 1990 m. gegužės 31 d., Islandija – 1991 m. vasario 11 d.), o 1991 m. apsilankė Lietuvoje, kur susitiko su šalies vadovu prof. Vytautu Landsbergiu ir katalikų bažnyčios hierarchais. Iš viso Lietuvoje Dalai Lama yra lankęsis keturis kartus, jo atvykimas paskatina pasipiktinimus iš Kinijos pusės.[39]
Dalai Lamos vizitai Lietuvoje:
- 1991 m. spalio mėn.: lankėsi Seime, susitiko su Aukščiausiosios tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu, Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchais.
- 2001 m. birželio 23–27 d.: susitiko su Seimo nariais, Vilniaus meru Artūru Zuoku, kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, viešėjo Kaune, neoficialiam pokalbiui susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi.[40]
- 2013 m. rugsėjo 11–14 d.: lankėsi Seime, buvo oficialiai priimtas Vilniaus mero Artūro Zuoko, buvusio prezidento Valdo Adamkaus, neoficialiai susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, skaitė vieša paskaitą.[41]
- 2018 m. birželio 12–15 d.: susitiko su Seimo nariais, lankėsi Užupyje, Tibeto skvere, skaitė paskaitą Vilniaus universitete, susitiko su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.[42][43]
Tibeto garbei Lietuvoje du skverai pavadinti Tibeto vardais – Užupyje Vilniuje ir centrinėje Kauno dalyje. Užupyje konstitucijų alėjoje yra ir į tibetiečių kalbą išversta Užupio respublikos konstitucija.
Tibeto egzilinę vyriausybę Lietuvoje atstovauja Čionpelis Ceringas, Tibeto vyriausybės tremtyje atstovas Šiaurės Europai, Baltijos šalims ir Lenkijai. Nors vis silpnėjanti, Seime veikia Laikinoji Solidarumo su tibetiečiais grupė, vadovaujama TS-LKD nario Andriaus Navicko, sudaryta iš 5 narių.[44]
Remove ads
Seime nuo 1998 m. veikia Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupė.[45] Jos vadovai: Algirdas Butkevičius (nuo 2020 m.), Kęstutis Glaveckas (2008–2020 m.), Česlovas Juršėnas (1998–2008 m.).[46]
Tarp Vilniaus ir Guangdžou bei tarp Kauno ir Siameno yra pasirašyta miestų partnerystė.
Aukščiausio lygio susitikimai
Lietuvos prezidentai Kinijoje viešėjo tris kartus:
- 1993 m. lapkričio mėn. Algirdas Brazauskas Pekine susitiko su prezidentu Dziang Dzeminu.[47]
- 2006 m. rugsėjo mėn. Valdas Adamkus Pekine susitiko su prezidentu Hu Dzintao.[48]
- 2018 m. lapkričio mėn. lankydamasi Kinijos importo parodoje Šanchajuje, su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu susitiko Dalia Grybauskaitė.[49]
Kinijos prezidentai Lietuvoje lankėsi vieną kartą:
- 2002 m. birželio 16-17 d. lankėsi Dziang Dzeminas, vizito metu susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi, ministru pirmininku Algirdu Brazausku.[50]
Remove ads
Vilniaus universitete veikia Konfucijaus institutas. Kinų kalbos galima mokytis Vilniaus Universitete ir VDU, taip pat VGTU inžinerijos licėjuje.[51]
Pastaraisiais metais Lietuvos ir Kinijos ekonominiai ryšiai stiprėja. Lietuvos vyriausybė yra išskyrusi Kiniją kaip vieną prioritetinių eksporto rinkų.[52] 2013 m. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Kinijos privataus verslo įmonių asociacija.
Ekonominiai ryšiai tapo įtempti 2021 m. pabaigoje Lietuvai leidus Vilniuje įsteigti Taivano atstovybę: Lietuvos verslininkai informavo susiduriantys su įvairiomis problemomis įvežant prekes į Kiniją, šalis buvo apkaltinta įvedusi Lietuvai neoficialias sankcijas ir vykdanti boikotą. 2022 m. sausį su ES palaikymu buvo kreiptasi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos diskriminacinės prekybos politikos prieš Lietuvą.[53]
Lietuvos prekyba su Kinija (mln. Eur):[54][55][56][57][58][59][60]
| Metai | 2005 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | 2022 | 2023 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Eksportas | 11,1 | 27,7 | 57,6 | 66,6 | 88,3 | 102,1 | 102,4 | 123,2 | 179,1 | 189 | 277 | 300 | 227,9 | 99,6 | 145,8 |
| Importas | 291,2 | 430,4 | 451,5 | 531,3 | 565,1 | 666,1 | 725,3 | 708,2 | 822,9 | 855 | 928 | 1200 | 1570 | 1986 | 1707 |
Remove ads
Turistų iš Kinijos skaičius Lietuvoje sparčiai augo iki 2020 m., jie buvo vieni iš daugiausiai išleidžiančių buvimo šalyje metu.[64] Pradedant 2020 m., atvykstamasis turizmas buvo stipriai paveiktas COVID-19 pandemijos ir sumažėjo dešimtimis kartų.
Į Lietuvą atvykstančių kinų turistų skaičius:[65][66][67][68][69][70][71]
| Metai | 2005 | 2008 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | 2022 | 2023 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Turistai | 162 | 1900 | 3309 | 5522 | 6124 | 5591 | 7015 | 9568 | 11 987 | 15 996 | 19 300 | 21 135 | 1145 | 775 | 1927 | 5184 |
Lietuvos Kinijoje:
- Ginutis Voveris (1997–2001 m.)
- Artūras Žurauskas (2001–2006 m.)
- Rokas Bernotas (2006–2010 m.)
- Lina Antanavičienė (2010–2015 m.)
- Ina Marčiulionytė (2015–2020 m.)
- Diana Mickevičienė[72] (nuo 2020 m. lapkričio mėn.; po atšaukimo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki gruodžio 15 d. ambasadai vadovavo laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė)
Kinijos Lietuvoje:
- Pei Yuanying (1992–01 – 1992–03, rezidavo ne Lietuvoje)
- Chen Di (1992–04 – 1993–08, rezidavo ne Lietuvoje)
- Wang Zhaoxian (1993–09 – 1998–08)
- Guan Hengguang (1998–09 – 2002–02)
- Chen Yuming (2002–03 – 2005–01)
- Yang Xiuping (2005–01 – 2007–12)
- Tong Mingtao (2008–01 – 2011–12)
- Liu Zengwen (2012–01 – 2015–03)
- Wei Ruixing (2015–04 – 2018–01)
- Shen Zhifei (kin. 申知非) (2018–02 – 2021–08, atšauktas po diplomatinių santykių statuso sumažinimo)
- Qu Baihua (reikalų patikėtinis, 2021–08 – 2023–08)
- Huang Xuehu (reikalų patikėtinis, nuo 2023 m. rugsėjo mėn.)
Remove ads
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads