Moldavijos TSR

Moldavijos TSR (piln. Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika) - viena iš Tarybų Sąjungos narių. Gyvavo nuo 1940 iki 1991 m. Nuo 1991 m. rugpjūčio 27 d. gyvuoja nepriklausoma Moldovos Respublika.

Moldavijos TSR
Република Советикэ Сочиалистэ Молдовеняскэ
Молдавская Советская Социалистическая Республика
Moldavijos TSR vėliava	Moldavijos TSR herbas
Moldavijos TSR himnas
Gyvavimo laikotarpis	1940 m. rugpjūčio 2 d. – 1991 m. rugpjūčio 27 d.
Valstybinė kalba	moldavų[1] , rusų
Plotas	33 700 km²
Sostinė	Kišiniovas
Gyventojų skaičius	4 337 600 (1989)
Gyventojų tankumas	128.2/km²
Valiuta	rublis
Laiko zona	UTC+3

Istorija

Po nepavykusio Tatarbunaro sukilimo, 1924 m. spalio 12 d. Ukrainos TSR sudėtyje tarp Dniestro ir Pietinio Buko upių buvo įsteigta Moldavijos ATSR. Šiuo žingsniu buvo tikimasi suintensyvinti propagandą ir padėti potencialiai kilsiančiai komunistinei revoliucijai Rumunijoje.

Moldovos teritorija atsidūrė oficialioje TSRS įtakos sferoje Molotovo-Ribentropo paktu, pasirašytu 1939 m. Dėl to jau 1940 m. birželio 26 d., praėjus mažiau nei 2 savaitėms po invazijos į Baltijos šalis, TSRS išsiuntė ultimatumą Rumunijai, reikalaudama atiduoti Besarabiją ir Bukoviną. Spaudžiant ir Vokietijai, po dviejų dienų Rumunijos vyriausybė ultimatumą priėmė ir į Besarabiją bei šiaurinę Bukovinos dalį įsileido Raudonosios Armijos dalinius. Moldavijos TSR buvo įkurta tų pačių metų rugpjūčio 2 d., panaikinus ir įjungus Moldavijos ATSR, kuri sudarė 10% naujojo darinio teritorijos. Mažesnės šiaurinės ir pietinės teritorijų dalys, 1940 m. birželį užimtos TSRS (dabartinė Černivcių sritis ir Budžakas) buvo perduota Ukrainos TSR. Taip pat strategiškai reikšmingas Juodosios jūros uostas ir Dunojaus prieigos buvo priskirti Ukrainos TSRS, kuri buvo laikoma patikimesne.

Moldavijos TSR, kaip nauja TSRS respublika, neišvengė panašių represijų kaip ir kitos tarybinės respublikos. Vien pirmaisiais tarybinės okupacijos metais (1940-1941 m.) ištremta 86 604 gyventojai (Prezidentinės komisijos Rumunijos komunistiniam režimui vertinti duomenys). NKVD/MGB daliniai persekiojo ir naikino pogrindines antitarybines organizacijas, tokias kaip Demokratinė valstiečių partija, Laisvės partija, Laisvės demokratinė sąjunga, Arcașii lui Ștefan, Vasile Lupu gimnazijos grupė, Vocea Basarabiei.

Vėlesnės trėmimo į Sibirą bangos buvo skirtos daugiausiai „išbuožinimui“. 1949 m. liepos 6-7 d. bent 11 342 moldavų šeimos buvo ištremtos valstybės saugumo ministerijos potvarkiu.

Nuo pat tarybinės valdžios paskelbimo pradžios imtos persekioti religinės bendruomenės, suiminėjami kunigai. Vienas garsiausių religinio persekiojimo atvejų - 700 šeimų, kurių daugumą sudarė Jehovos liudytojai, ištrėmimas 1951 m. balandį.

Kitos masinių trėmimų aukos - etninės grupės, ypač vokiečiai. Vokiečių gyventojų skaičius Moldovos teritorijoje sumažėjo nuo 80000 asmenų 1930 m. iki kiek mažiau nei 4000 asmenų 1959 m.

Kolektyvizacija nedideliais mastais pradėta bandyti 1946 m., tačiau pagreitį ir mastą įgijo 1949-1950 m. Didžiąja dalimi dėl pragaištingos ekonominės politikos 1946-1947 m. Moldaviją siaubęs badas pareikalavo bent 115000 valstiečių aukų.

Nuo pat pirmų Moldavijos TSR egzistavimo metų respublika buvo sparčiai rusifikuojama. Dėl Kremliaus nepasitikėjimo etniniais moldavais dauguma Moldavijos komunistų partijos generalinių sekretorių buvo ne etniniai moldavai.

Moldavijos KP generaliniai sekretoriai

Rumunijos ir Moldavijos istorija
Transilvanijos | Rumunijos | Moldovos
Dakija
Vengrija	Pečenegai	Berladė
	Aukso orda
R. Vengrija Transilvanija	Valakija	Moldavija
	Basarabai	Mušatinai
Osmanų imperija (Fanariočiai)
Habsburgai:	Osmanai:	Rusija:
Transilvanija	Jungtinės kunigaikštystės	Besarabija
Rumunijos karalystė
Socialistinė Rumunija		Moldavijos TSR
Rumunija		Moldavija
Istorinės Rumunijos regionai: Transilvanija, Banatas, Maramurešas, Krišanija, Moldova, Bukovina, Besarabija, Oltenija, Muntenija, Dobrudža

• Piotras Borodinas
• Nikita Salogoras (laikinai einantis pareigas)
• Nikolajus Kovalis
• Leonidas Brežnevas
• Dimitrijus Gladkis
• Zinovjė Serdiukas
• Ivanas Bodiulas
• Semionas Grossu
• Petru Lučinskis
• Grigore Eremejus

Nepriklausomybė

Moldavijos TSR, kartu su Baltijos šalimis, Armėnija ir Gruzija 1991 m. kovo 17 d. boikotavo visasąjunginį referendumą dėl TSRS tęstinumo.

1991 m. gegužės 23 d. Moldavijos TSR parlamentas šalies pavadinimą pakeitė į Moldovos Respublika, o rugpjūčio 27 d. šalis paskelbė nepriklausomybę. Rugpjūčio 22 d. vidurnaktį Kišiniove protestuotojų nugriauta Lenino statula.

Dar 1990 metų gegužės 21 dieną tuometinė Moldovos Aukščiausioji taryba specialiu aktu pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę, tapdama pirmąja valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą.^[2] Tačiau jau kitą dieną TSRS Aukščiausioji Taryba paskelbė tokį Kišiniovo aktą niekiniu.

Išnašos

1. Lingvistiškai tapati rumunų kalbai, Moldavijos TSR rašyta kirilica, nepriklausomoje Moldovos Respublikoje pereita prie lotyniškų rašmenų.

Tarybų Sąjunga	Rytų Europa	Vidurinė Azija	Užkaukazė	Baltijos šalys	Trumpai gyvavusios tarybų respublikos
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti	Baltarusijos TSR Moldavijos TSR Rusijos TFSR Ukrainos TSR	Kazachijos TSR Kirgizijos TSR Tadžikijos TSR Turkmėnijos TSR Uzbekijos TSR	Armėnijos TSR Azerbaidžano TSR Gruzijos TSR	Estijos TSR Latvijos TSR Lietuvos TSR	Abchazijos TSR 1921-1931 Užkaukazės TFSR 1922-1936 Karelijos-Suomijos TSR 1940-1956

Tarybų Sąjungos Respublikos