From Wikipedia, the free encyclopedia
Rumunijos Socialistinė Respublika (rumun. Republica Socialistă România, RSR) – marksistinė-leninistinė vienpartinė komunistinė valstybė, oficialiai gyvavusi Rumunijoje 1947–1989 m. 1947–1965 m. valstybė buvo žinoma kaip Rumunijos Liaudies Respublika (rumun. Republica Populară Romînă, RPR). Šalis buvo Rytų bloko valstybė ir Varšuvos pakto narė, kurios konstitucijose įtvirtintas Rumunijos komunistų partijos vaidmuo. Rumunija ribojosi su Juodąja jūra rytuose, su Sovietų Sąjunga (per Ukrainos ir Moldavijos SSR) šiaurėje ir rytuose, su Vengrija ir Jugoslavija (per Serbijos SR) vakaruose ir su Bulgarija pietuose.
| Rumunijos Liaudies Respublika (1947–1965) Republica Populară Romînă Rumunijos Socialistinė Respublika (1965–1989) Republica Socialistă România | |||||
| |||||
| |||||
| Devizas Proletari din toate țările, uniți-vă! „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ | |||||
| Himnas Rumunijos himnas | |||||
 | |||||
| Sostinė | Bukareštas | ||||
| Kalbos | Rumunų | ||||
| Valdymo forma | Unitarinė marksistinė-leninistinė vienpartinė socialistinė respublika | ||||
| KP generalinis sekretorius | |||||
| 1947–1965 | Georgė Georgijus-Dežas | ||||
| 1965–1989 | Nikolajė Čaušesku | ||||
| Era | Šaltasis karas | ||||
| - Mykolas I priverstas atsisakyti sosto | 1947 m. gruodžio 30 d. | ||||
| - Pirmoji konstitucija | 1948 m. balandžio 13 d. | ||||
| - Antroji konstitucija | 1952 m. rugsėjo 24 d. | ||||
| - Paskutinė konstitucija | 1965 m. rugpjūčio 21 d. | ||||
| - Čaušesku žlugimas | 1989 m. gruodžio 22 d. | ||||
| - Įkurta antroji respublika | 1989 m. gruodžio 27 d. | ||||
| Valiuta | Rumunijos lėja | ||||
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Rumunija, buvusi Ašies narė, buvo okupuota Sovietų Sąjungos, vienintelės Sąjungininkų atstovės. 1945 m. kovo 6 d. po masinių komunistų rėmėjų demonstracijų ir Sąjungininkų kontrolės komisijos sovietų atstovo politinio spaudimo buvo sudaryta nauja prosovietinė vyriausybė, kurioje buvo anksčiau uždraustos Rumunijos darbininkų partijos narių. Palaipsniui daugiau Darbininkų partijos narių ir komunistinių partijų narių įgijo administracijos kontrolę, o prieškario politiniai lyderiai buvo nuolat šalinami iš politinio gyvenimo. 1947 m. gruodį karalius Mykolas I buvo priverstas atsisakyti sosto, paskelbta Rumunijos Liaudies Respublika.[1]
Iš pradžių ribotus Rumunijos pokario išteklius išsėmė „SovRom“ – naujos nuo mokesčių atleistos sovietų ir rumunų bendrovės, leidusios Sovietų Sąjungai kontroliuoti pagrindinius Rumunijos pajamų šaltinius. Taip pat Rumunija turėjo mokėti Sovietų Sąjungai karo reparacijas. Tačiau N. Chruščiovui kiek liberalizavus sovietinį režimą 1958 m. iš Rumunijos išvestos SSRS ginkluotosios pajėgos.[2] 6-8 dešimtmečiuose iš dalies liberalizuotas režimas, iš kalėjimo paleisti politiniai kaliniai, sušvelninta mokslo ir literatūros kontrolė, skatinta nacionalinės istoriografijos plėtra, leista privačių namų statyba.[3]
1965 m. Nikolajė Čaušesku tapo Rumunijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi ir ėmė vykdyti savarankiškesnę užsienio politiką: bandė suartėti su Vakarais, per Kinijos ir SSRS konfliktą palaikė Kiniją, 1968 m. atsisakė dalyvauti Sovietų Sąjungos invazijoje į Čekoslovakiją ir netgi viešai ją pasmerkė. Tačiau spartus ekonomikos augimas, iš dalies skatinamas užsienio kreditų, palaipsniui užleido vietą griežtai ekonomijai ir politinėms represijoms, dėl kurių 1989 m. gruodį žiauriai žlugo jo totalitarinė vyriausybė.[4][5][6]
1965 m. Konstitucija liko galioti po jos iširimo ir buvo pataisyta, kad atspindėtų Rumunijos perėjimą prie demokratijos. 1991 m. gruodžio 8 d. ji buvo pakeista dabartine konstitucija, po to, kai visoje šalyje įvykęs referendumas visiškai panaikino socialistinę valdymo sistemą ir pakeitė ją pusiau prezidentine.
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
