Daktarai (Kretinga)

Daktarai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 5 km nuo Kretingos. Kaimas įsikūręs lygumoje. Jo žemėmis vingiuoja Burkštino upelis ir jo kairysis intakas Raudonupis. Kaimą kerta kelias Slučkai–Klibiai, jungiantis Daktarus su keliais  2303  Kretinga–Kūlupėnai  ir  A11  Šiauliai–Palanga . Iš šiaurės rytų ir rytų pusių kaimo žemes juosia Rubulių miškų masyvas.

Daktarai
[[Vaizdas:Daktarų kapinės.JPG|{{#if:300|270px]] Senosios kaimo kapinės
Daktarai
55.910°š. pl. 21.324°r. ilg. / 55.910; 21.324 (Daktarai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Kretingos seniūnija
Gyventojų (2021)	33
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) [1] Vardininkas: Daktaraĩ Kilmininkas: Daktarų̃

Etimologija

Manoma, kad kaimo pavadinimas kilo iš asmenvardžio Daktaras daugiskaitinės formos. Retu, gydytojo amatą menančiu, vardu gyventojai didžiavosi ir mėgo pasipuikuoti prieš kaimynystėje esančių Klibių ir Traidžių valstiečius, iš kurių pasišaipydavo sakydami: „Jei Traidžiai suviduriuos, o Klibiai sušlubuos, tai Daktarai visada juos pagydys“.

Rašytiniuose šaltiniuose jis rašomas lenk. Doktory, rus. Докторы, liet. Daktarai.

Istorija

Archeologijos duomenys liudija, kad kaimo žemėje žmonės gyvena nuo I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pr. Jų pėdsakus liudija šiaurės vakariniame pakraštyje buvusios akmenų krūsnys, sukrautos iki XVI a. vid.

Pirmąkart gyvenvietė paminėta 1611 m. Kretingos grafystės inventoriuje. XVII–XVIII a. Daktarai buvo naujakurių apgyvendintas užusienis, t. y. vienkieminis kaimas, įsikūręs išretėjusiame Kretingos dvaro girios pietiniame pakraštyje, kuriame kertamas miškas naudotas Kretingos (Karolštato) miesto statyboms, miestelėnų namų kurui ir medžio anglių gamybai.

1771 m. inventoriaus duomenimis Daktarų ir Grykšių užusieniams priklausė 12¾ valako (apie 264 ha) žemės, kuri ribojosi su Kurmaičių, Dupulčių ir Klibių kaimais. Daktaruose gyveno 12 valstiečių, kurie iš Kretingos dvaro nuomavo dirbamą žemę, šienaujamas pievas, ganyklas ir sodybų trobesius, mokėdami už tai činšą.

XIX a. Daktarų užusienis tapo kaimu. 1827 m. jame buvo 11, 1846 m. – 10, 1857 m. – 12 dūmų. Po baudžiavos panaikinimo, kaime buvo suformuota 12 valstiečių ūkių. 1870 m. 78 kaimo valstiečiai mokėjo Kretingos grafui Gabrieliui Zubovui išperkamuosius žemės mokesčius. Po 1861 m. įsteigus valstiečių luominę savivaldą, kaimas tapo Kretingos valsčiaus Daktarų bendruomenės (rus. Докторское общество) administraciniu centru. Bendruomenei priklausė Aukštkalviai, Girininkai, Asteikiai, Pipirai, Darataičiai, Daktarai, Šašaičiai, Bliūdsukiai, Dupulčiai, Slučkai, Miežečiai, Petreikiai, Kukoriškiai, Grykšiai ir Žygai.

Pietrytinėje kaimo žemių dalyje telkšojo Grikšlanke vadinama pelkė, kurioje karaliavo antys, perkūno oželiai ir kiti vandens paukščiai. Apie 1878–1880 m. pelkė buvo perkasta, o nuo jos link Kretingos dvaro iškastas kanalas, kuriuo į Dupulčio upelį ir jo slėnyje įrengtus dvaro parko tvenkinius tekėjo vanduo.

Kaimo žemių pakraštyje, netoli miško buvo senas durpynas, vadinamas Velėnija, iš kurio XIX a. – XX a. pr. buvo kasamos durpės.

Senosios kaimo sodybos stovėjo abipus nedidelio Burkštino upelio, per kurį buvęs nutiestas medinis tiltas, grįstas apvaliais rąstgaliais, sudėtais ant ąžuolinių rąstų skersinių sijų. XX a. pr. gyventojai prie pagrindinės kaimo gatvės pastatė koplytėlę su šventųjų skulptūromis. Prie jos rinkdavosi gegužinių pamaldų, ateidavo apsižadėti, prašyti Švč. Mergelės Marijos užtarimo nuo ligų ir bėdų.

1915 m. kaizerinės Vokietijos kareiviai kaimą sudegino, palikdami tik vieną sodybą. 1916 m. pradėti kaimo atstatymo darbai. 1920 m. jame buvo 13, o 1923 m. – 20 sodybų.^[2]

1931–1932 m. palei kaimo žemių šiaurės vakarinį pakraštį buvo nutiestas geležinkelis Kretinga–Telšiai. Prie jo statybos darbų prisidėjo ir Daktarų kaimo gyventojai, dirbę padieniais samdomais darbininkais, vežę statybai iš savo laukų surinktus akmenis.

Pokariu šalia Daktarų ošiančiame Rubulių miškų masyve bazavosi Kardo rinktinės Širvydo kuopos partizanai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII–XVIII a.	Bliūdsakių laukininkija, Kurmaičių vaitija, Kretingos valsčius
1861–1915 m.	Daktarų seniūnijos centras, Kretingos valsčius, Telšių apskritis
1915–1940, 1941–1944 m.	Klibių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944–1950 m.	Klibių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Klibių apylinkė, Kretingos rajonas
1954–1988 m.	Kurmaičių apylinkė, Kretingos rajonas
1988–1995 m.	Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	Klibių seniūnaitija, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1857 m. ir 2021 m.
1857 m.	1902 m.[3]	1923 m.sur.[4]	1959 m.sur.[5]	1970 m.sur.[5]	1979 m.sur.[6]	1989 m.sur.[7]	2001 m.sur.[8]	2011 m.sur.[9]	2021 m.sur.[10]
101	153	100	129	93	37	29	31	29	33

Kultūros paveldas

• Kapinės, vadinamos Senkapiais, Markapiais (XVII–XIX a.).
• Koplytėlė su Lurdo Švč. Mergelės Marijos skulptūra (1948 m.; koplytėlės meistras Kazimieras Benys, skulptūros autorius Anicetas Puškorius).^[11][12]

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 120
3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
8. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
11. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Lurdo Švč. Mergelės Marijos skulptūra Archyvuota kopija 2021-09-22 iš Wayback Machine projekto.
12. Irena Šeškevičienė. Ar rūpi valstybei nykstančios koplytėlės. – Pajūrio naujienos – 2006, lapkričio 21 d.

Nuorodos

• Daktarai: Kretingos parapijos kaimai. – Kretingospranciškonai.lt^{[neveikianti nuoroda]}
• Julius Kanarskas. Daktarų kaimo senosios kapinės. – Kretingospranciškonai.lt
• Kretingos krašto enciklopedija: Daktarų senosios kapinės (Markapiai)^{[neveikianti nuoroda]}
• Julius Kanarskas. Daktarų koplytėlė. – Kretingos pranciškonai.lt
• Irena Šeškevičienė. Ar rūpi valstybei nykstančios koplytėlės? – Pajūrio naujienos – 2006, lapkričio 21

Aplinkinės gyvenvietės
	Traidžiai – 2 km	Voveraičiai
	Klibiai
	KRETINGA – 5 km	Grykšiai Slučkai – 2 km