Klibiai

Klibiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybėje, 6 km į šiaurės rytus nuo Kretingos, prie kelio į Kūlupėnus. Pro kaimą eina geležinkelis. Seniūnaitijos centras. Kretingos M. Daujoto mokyklos pradinis skyrius.

Apie kaimą Klaipėdos rajone žr. Klibiai (Klaipėda).

Klibiai
[[Vaizdas:Klibių kapinės 2009.JPG|{{#if:280|270px]] Koplytėlė ir kryžiai kaimo kapinėse
Klibiai
55.914°š. pl. 21.305°r. ilg. / 55.914; 21.305 (Klibiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Kretingos seniūnija
Gyventojų (2021)	250
Vikiteka	Klibiai
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Klibiaĩ Kilmininkas: Klibių̃ Naudininkas: Klibiáms Galininkas: Klibiùs Įnagininkas: Klibiaĩs Vietininkas: Klibiuosè

Etimologija

Kaimo pavadinimas kilo iš asmenvardžio Klibys daugiskaitinės formos. Valstietis Klibys ir jo sūnūs Klibaičiai buvo pirmieji kaimo žemių naujakuriai.

Istorija

Pirmąkart Klibių kaimas (siolo Kliebie) paminėtas 1566 m. karališkojo Kretingos valsčiaus inventoriuje, sudarytame Jokūbo Laškausko (Jakub Laszkowski). Tuo metu kaimui priklausė 32 valakai žemės, kurią iš Kretingos dvaro nuomavo 5 gyventojai: Jonas Romanaitis (Jan Romanaitys), Romanas Jurgaitis (Roman Jurgaitys), Povilas Klibaitis (Pawel Klibaitys), Simonas Klibaitis (Simon Kleibaitys) ir Jonušas Čiutelaitis (Janus Czutelaitys).

XX a. tarpukariu nutiestas Kretingos–Telšių geležinkelis, pastatyta Klibių geležinkelio stotelė.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2]	1923 m.sur.[3]	1959 m.sur.[4]	1970 m.sur.[5]	1979 m.sur.[6]	1985 m.[7]
158	253	248	198	291	312
1989 m.sur.[8]	2001 m.sur.[9]	2011 m.sur.[10]	2021 m.sur.[11]	-	-
292	280	263	250	-	-

Kultūros paveldas

• Senosios kaimo kapinės, vadinamos Maro kapeliais (XVI–XIX a.);
• Koplytėlė su Marijos, pamynusios žaltį skulptūra (XIX a. pabaiga, 1934 m.);
• Kaimo žemių vakarinėje dalyje driekėsi senovės žemdirbystės laukai, kuriuos ženklino akmenų krūsnys ir pylimai. Laukų pakraštyje, dešiniajame Burkštino upelio krante stūksojo apeiginis akmuo su dubeniu. Melioracijos metu akmenų krūsnys ir pylimai nuardyti, akmuo su dubeniu 1971 m. pervežtas į Kretingos kraštotyros muziejaus kiemą.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Klibiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 163 psl.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Kazys Misius ir kt. Klibiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 340
8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.