Alvydas Jokubaitis
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Alvydas Jokubaitis (g. 1959 m. rugsėjo 8 d. Gargžduose) – Lietuvos filosofas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, akademikas.
1982 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1991 m. stažavosi Krokuvos Jogailaičių universitete (Lenkija). 1992 m. lapkričio 17 d. Vilniaus universiteto filosofijos istorijos ir logikos katedroje apgynė disertaciją „Filosofijos mokslas Vilniaus Stepono Batoro universitete 1919–1939 metais“, už kurią suteiktas daktaro vardas.[1]
1991–1996 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto, nuo 1996 m. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas. 2002 m. TSPMI studentų išrinktas geriausiu instituto dėstytoju. Nuo 2003 m. profesorius ir TSPMI Politikos teorijos katedros vedėjas. 2005 m. A. Jokubaičio monografija „Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas“ LPA pripažinta geriausia moksline publikacija.[2] 2007 m. spalio 5 d. vyko prof. Alvydo Jokubaičio habilitacijos procedūra. Habilitacijos komisija teigiamai įvertino pateiktą teorinį darbą „Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas“, bei kitus straipsnius ir įteikė jam habilitacijos pažymą.[3]
Mokslinės veiklos sritis: politikos ir moralės filosofija. Moksliniai interesai – politikos filosofija ir teorija. Nuo 1996 m. dirba Vilniaus universiteto TSPMI, nuo 2003 m. Politikos teorijos katedros vedėjas. VU TSPMI dėstomi dalykai: šiuolaikinė politinė teorija, šiuolaikinė politikos samprata, politika ir moralė. VU Filosofijos fakultete dėstomi dalykai: modernioji filosofija (XV–XVII a.), modernioji filosofija (XVIII–XIX a.), I. Kanto filosofija, šiuolaikinio filosofinio diskurso problemos ir perspektyvos. [4]
Mokslinio periodinio leidinio „Politologija“ redakcinės kolegijos narys. Vilniaus universiteto Senato akademinės etikos komisijos narys, Vilniaus universiteto VU TSPMI Tarybos narys. Nuo 1999 m. Lietuvos politologų asociacijos narys. Lietuvos radijo ir televizijos Tarybos narys, pirmininko pavaduotojas.[5] Nuo 2011 m. Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Etninės kultūros globos tarybos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ir šių institucijų funkcijoms peržiūrėti darbo grupės narys.[6] Nuo 2024 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
Dalyvavo projekte „Demokratija žinių visuomenėje: iššūkių ir galimybių analizė“.[7] Priklausė E-demokratijos tyrimo grupei, buvo normatyvinės demokratijos teorijos grupės koordinatorius, priklausė partijų ideologinio silpnumo tyrimo grupei, kartu su kitais autoriais 2008 m. parengė elektroninio balsavimo galimybių studiją.[8] 2006–2008 m. dalyvavo projekte „Tarptautinė duomenų bazė /Lituanistika/“ Galimybių studija.[9] 2009 m. dalyvavo Demokratinės politikos instituto (DPI) projekte „Lyderių rengimo programa baltarusių (EHU) studentams bei jų ryšių su Lietuva įtvirtinimas“.
Alvydas Jokubaitis yra liberalizmo politinės filosofijos kritikas. Jo nuomone, „liberalios demokratijos“ terminas slepia dviejų skirtingų politinių filosofijų konfliktą. Demokratija yra daug lankstesnis politinio gyvenimo elementas, negu liberalizmas, nes tik pirmoji išjudina sustingusį liberalizmo idėjinį branduolį. Šalia samprotavimų apie žmogaus teises, negatyviąją laisvę ir moralinį pliuralizmą, liberalai būtinai turi kalbėti apie demokratams svarbius dalykus – piliečių dalyvavimą, įsitraukimą ir aktyvumą. Be šito liberalizmo politinė doktrina prarastų bet kokį praktinį gyvybingumą ir patrauklumą.
A. Jokubaičio nuomone, politiškumas nenurodo į kokį nors nekintamų politinių vertybių rinkinį, bet gali būti apibūdintas kaip skirtingų sričių vertybių supolitinimo ir nupolitinimo veiksmas. Pasiremdamas Carl Schmitto samprotavimais, Jokubaitis įrodinėja, kad nėra grynai politinių vertybių, galinčių išvengti nepolitinių prasmės šaltinių. Norint suprasti politiką, būtina matyti ne tik ją, bet ir moralinius, teisinius, ekonominius, mokslinius, meninius ir religinius visuomenės gyvenimo veiksnius. Politinis gyvenimas neatskiriamas nuo ginčų apie žmogaus prigimtį, gėrį, tikėjimą, ekonominę naudą ar meno vaidmenį. Susiaurinus politiką iki grynai politinių vertybių, tampa neįmanoma pasakyti ką nors reikšmingo apie politikos ryšį su žmogiškųjų reikalų visuma.
A. Jokubaitis analizuoja tris skirtingus politinio patyrimo konstravimo būdus – praktiką, teoriją, meną. Jo nuomone, tie patys politiniai reiškiniai atrodo skirtingai, kai į juos žvelgiame per praktikos, teorijos ir meno prizmę. Deja, dabarties politinis gyvenimas vis dažniau suestetinamas ir suvokiamas kaip spektaklis, reginys ar viešųjų ryšių specialistų rankomis kuriamos manipuliacijos vaizdiniais. Menotyros terminais tariant, politikoje vis labiau įsigali formos, o ne turinio klausimai, ir tai puikiai ginama postmoderniojo pliuralizmo. Anot filosofo, reikalingas nuolatinis politikų, teoretikų ir menininkų įtakos sferų pasidalijimas, nes tai yra kiekvienos tikrai laisvos visuomenės uždavinys.[10]
Bendradarbiavo leidiniuose „Post Scriptum“, „Naujasis Židinys“, „Aidai“, „Darbai ir dienos“, „Seminarai“, „Problemos“ ir kituose.[11]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
