Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas

54.683855°š. pl. 25.286953°r. ilg. / 54.683855; 25.286953 Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas (sutrumpinimas – VU FsF) – struktūrinis Vilniaus universiteto (VU) padalinys, neatsiejama senojo Universiteto dalis, savo veiklą pradėjusi nuo pat jo įkūrimo – 1579 m. Fakultetas tęsia Europos kultūros ir mokslo tradicijas ir tuo pačiu esti atviras bei modernus. Tai plataus profilio mokslo ir studijų institucija, organizuojanti filosofijos, edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, socialinės politikos, sociologijos, kriminologijos, pedagogų rengimo ir Azijos studijų programas bei šių sričių mokslinius tyrimus.

Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais.
Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius

Daugiau informacijos Įkurtas, Tipas ...

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas

Įkurtas	1579 m.
Tipas	Valstybinis
Dekanas	prof. dr. Jonas Dagys
Darbuotojų	115
Studentų	1380
Bakalaurai	954
Magistrantai	319
Doktorantai	77
Vieta	Vilnius, Lietuva
Svetainė	www.fsf.vu.lt

Uždaryti

Filosofinio lavinimo Lietuvoje ištakos

Kiekvienam žymiam įvykiui – o toks įvykis Vilniaus universiteto ir jo Filosofijos fakulteto įkūrimas – atsirasti reikia palankių sąlygų. Apsikrikštijusi Lietuva turėjo pasirodyti esanti vakarietiškos kultūros valstybė, o universitetinis išsilavinimas – vienas būdingiausių šios kultūros požymių. Jau nuo XV a. samdyti mokytojai didikų dvaruose ir turtingų miestiečių namuose tenkina poreikį lavintis. Mokėti lotyniškai skaityti bei rašyti ir skaičiuoti darosi per maža: kyla aukštojo mokslo – filosofijos studijų – poreikis. Ypač tai skatino besiplečianti vienuolijų veikla. Dominikonų vienuolyne Vilniuje 1507 m. įsteigiama tokia filosofijos ir teologijos studijų mokykla. Mokykla buvo skirta Lietuvos apygardai, stojantiems į dominikonų ordiną lavinti. Tad 1507 m. Lietuvoje atsiranda visai naujas reiškinys – profesionali filosofija. Ši Dominikonų mokykla Vilniuje buvo siauro pobūdžio, skirta jų ordino nariams, pasauliečių ji nelavino.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto priešistorė

Pasauliečių filosofinį lavinimą Lietuvoje pradėjo Jėzaus Draugija, tai jos istorinis nuopelnas. Žymaus įvykio istorija paprastai turi ir priešistorę. Tai būdinga ir mūsų Universiteto Filosofijos fakultetui. Jėzuitai 1570 m. Vilniuje įkūrė kolegiją, po metų joje įsteigė filosofijos studijas. 1571 m. kolegijoje įsteigus filosofijos katedrą atidaroma filosofijos klasė, kroatas Tomas Zdelaričas (Sdelaritius) logikos paskaitomis pradėjo trimetes filosofijos studijas, kurias, be logikos, dar sudarė gamtos filosofija ir metafizika, taip pat matematikos ir astronomijos kursas. Filosofijos skyrius kolegijoje – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto priešistorė.

Studijos Filosofijos fakultete

Universiteto Filosofijos fakulteto priešistorė turtinga įvykių. Dar įvairesnė kartu su Universitetu įsteigto Filosofijos fakulteto veikla: pamažu daugėjo profesorių – jų buvo trys, įsteigus etikos katedrą – keturi, o su matematikos profesoriumi – penki; daugėjo studentų, atėjo laikai, kai Filosofijos fakulteto trijuose kursuose kasmet mokėsi apie šimtą ir kiek daugiau studentų. Daugelis jų fakultetą baigdavo įgiję laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro arba aukščiausiąjį – laisvųjų menų ir filosofijos – magistro laipsnį, apgynę tezes arba išlaikę solidų egzaminą. Negalutiniais duomenimis, senasis Vilniaus universitetas 1583–1781 m. mokslo laipsnius suteikė 4076 asmenims: filosofijos bakalaurų – 1810, filosofijos magistrų (nuo XVIII a. juos imta vadinti daktarais) – 1700, teologijos bakalaurų – 46, teologijos licenciatų – 58, teologijos daktarų – 312, kanonų teises daktarų ir licenciatų-113, kanonų ir civilinės teises daktarų ir licenciatų – 36. Šie duomenys rodo, kad Filosofijos fakultete buvo daugiausia studentų. Fakultetą administravo dekanas, padedamas studijų prefektų, skiriamų prižiūrėti studijų eigą ir padėti studentams.

Fakulteto pokyčiai Apšvietos epochoje

XVIII a. viduryje scholastika Vilniaus universitete ir LDK kolegijose žlunga. Baigėsi ilgiausiai – apie pustrečio šimto metų – trukęs filosofijos raidos mūsų krašte laikotarpis. Naujųjų amžių filosofijos plitimo laikotarpiu pasirodė ir naujos modernaus turinio disciplinos-ontologija, psichologija, prigimtinė teologija, bendroji ir specialioji fizika. Kadangi į tuometinės filosofijos studijas įėjo ir naujųjų amžių gamtos mokslai, tai baigę fakultetą įgydavo išsamų gamtamokslinį išsilavinimą. Tačiau susivokti audringai besiplėtojančioje gamtotyroje darėsi vis kebliau pačiam filosofijos profesoriui – buvo vis sunkiau aprėpti tuometinius gamtos mokslus, jam tiesiog trūko kvalifikacijos. Universalūs filosofai tapo net nepageidautini – kraštui reikėjo ne jų, bet atskirų sričių specialistų – gydytojų, mokytojų, agronomų, inžinierių, architektų. Specializaciją įvedė Edukacinė komisija, supasaulietinusi švietimo darbą. Tačiau Edukacinė komisija nuėjo taip toli, kad ne tik panaikino filosofijos fakultetą, bet net išbraukė filosofiją iš studijų programų. Filosofijos fakultetas buvo įsteigtas Lietuvos universitete Kaune, tik kartu su teologijos ir pavadintas Teologijos-filosofijos fakultetu. Humanitarinių mokslų fakultete buvo atskiras filosofijos skyrius. 1939 m. atgavus Vilnių bei Vilniaus krašto dalį, Lietuvos vyriausybė reorganizavo abu universitetus: iš Kauno į Vilnių persikėlė ir Humanitarinių mokslų fakultetas su filosofijos skyriumi, o Teologijos-filosofijos fakultetas liko Kaune. Šis sprendimas – abejuose krašto universitetuose turėti filosofijos židinį – gana pagrįstas. Pirmosios sovietų invazijos metu Teologijos-filosofijos fakultetas panaikinamas, o profesoriai represuojami. Lietuvos Laikinosios vyriausybės dekretu 1941 m. Vytauto Didžiojo universitete atkuriamas Filosofijos fakultetas.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas

Sovietmečiu dėjome pastangų Vilniaus universitete atkurti filosofijos fakultetą. Deja, pastangos nebuvo sėkmingos. Tepavyko pasiekti, kad dalis psichologijos studentų specializavosi filosofijos srityje. Dabartinis modernus Filosofijos fakultetas atkurtas daugiau nei po 200 metų pertraukos – 1989 metais. Buvo sudarytos šiuolaikinės filosofijos ir sociologijos studijų programos, įtraukta Istorijos fakultete besiglaudusi psichologija, 1992 m. prasidėjo socialinio darbo studijos pagal sutartį su LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Filosofijos fakultetas vėl tapo plataus humanitarinio ir socialinio mokymo ir mokslo institucija, kurioje dirba per 50 žymiausių Lietuvos mokslininkų ir dėstytojų. 2005 m. vasario mėn. Filosofijos fakultetas vėl grįžo į senąjį Universiteto architektūrinį ansamblį (Universiteto g. 9/1).

Filosofijos fakultete vykdomos 3 pakopų studijos: pirmosios (bakalauro), antrosios (magistrantūros) ir trečiosios (doktorantūros).

Bakalauro pakopoje siūlomos filosofijos, psichologijos, socialinio darbo, socialinės politikos, sociologijos, kriminologijos, Azijos studijų, gamtamokslinio ugdymo ir vaikystės pedagogikos studijos. Fakultete vykdoma net trylika Filosofijos, Psichologijos, Socialinio darbo, Sociologijos, Edukologijos, Azijos studijų krypties magistrantūros programų, kuriose studentai gali mokytis tiek nuosekliu, tiek ištęstiniu būdu. Be to, organizuojamos Etnologijos, Edukologijos, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos doktorantūros studijos.

Fakulteto mokslinių tyrimų kryptys ir mokslo tiriamieji darbai:

Azijos ir transkultūrinių studijų institutas

Tekstologiniai, istoriografiniai bei lyginamieji Azijos tyrimai.

Sociokultūriniai antropologiniai Azijos tyrimai.

Filosofijos institutas

Filosofijos istorija ir dabartis: pamatinės metodologinės kontroversijos.

Kontinentinės filosofijos tradicijos ir religijos šiuolaikiniai tyrimai.

Gamtos mokslo formavimosi socialinių, metafizinių ir metodologinių prielaidų tyrimas.

Psichologijos institutas

Pažinimo procesų veikimo principų tyrimas.

Vaikų ir jaunuolių raida ir paremianti aplinka: įvertinimas, sąveikų analizė, ugdymas.

Psichosocialinių sąveikų ir priimamų sprendimų veiksniai bei padariniai.

Psichosocialinio streso ir psichologinių sutrikimų rizikos ir įveikos veiksniai ir pagalbos efektyvumas.

Darbuotojų veiklos ir gerovės psichologiniai, socialiniai ir organizaciniai veiksniai šiuolaikinėse organizacijose.

Sociologijos ir socialinio darbo institutas

Sociologinė visuomenės struktūros ir kaitos analizė.

Socialinė kontrolė ir kriminologinių diskursų konstravimas.

Inovatyvių socialinio darbo ir socialinių paslaugų paradigmų ir modelių tyrimai.

Iššūkiai socialinei politikai bei jos tobulinimo galimybės.

Ugdymo mokslų institutas

Švietimo ir ugdymo kultūra darniai plėtrai.

Globalios ir lokalios švietimo politikos raida.

Ugdymo turinio kaita ir mokytojų rengimas.

Fakultete leidžiami mokslo darbai:

Acta paedagogica Vilnensia
Acta Orientalia Vilnensia
Problemos
Kriminologijos studijos
Psichologija
STEPP – Socialinio darbo teorija, empirija, politika ir praktika
Sociologija. Mintis ir veiksmas (kartu su Klaipėdos universitetu)

Kasmet fakultetas švienčia savo dienas, kurių metu siūlo platų įvairių renginių ciklą, taip pradžiugindamas visus vilniečius. Šių dienų oficialus pavadinimas yra „Fiesta Persona“, kuris palaipsniui kito iš „FilosDi“.

Fakulteto administraciją sudaro:

Dekanas – prof. dr. Jonas Dagys
Studijų prodekanė – dr. Jolanta Aleknevičienė
Mokslo prodekanas prodekanas – prof. dr. Evaldas Kazlauskas
Strategijos ir komunikacijos prodekanas – dr. Vytis Silius

2018 m. vasario mėn. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete veiklą pradėjo penki institutai:

Azijos ir transkultūrinių studijų institutas
Filosofijos institutas
Psichologijos institutas
Sociologijos ir socialinio darbo institutas
Ugdymo mokslų institutas

Institutai įsikūrė Vilniaus universiteto senatui, įgyvendinančiam Vilniaus universiteto 2015–2017 metų strateginį veiklos planą, 2017 m. balandžio 25 d. patvirtinus Filosofijos fakulteto nuostatus ir pritarus reorganizacijos planams.

Filosofijos fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio institucijomis studijų programų įgyvendinimo, mokslinių tyrimų ir socialinės partnerystės srityse. Šiuo metu fakultetas yra pasirašęs nemažai dvišalių sutarčių su užsienio aukštojo mokslo institucijomis iš įvairių šalių dėl bendradarbiavimo organizuojant Erasmus dėstytojų ir studentų mainų programą. Inicijuota daugybė dvišalių praktikos organizavimo sutarčių su Lietuvos institucijomis dėl bakalauro ir magistrantūros studijų programų studentų praktikos. Aktyviai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais vykdant bendrus projektus, mokslinius tyrimus, keičiantis aktualia informacija.