From Wikipedia, the free encyclopedia
Voluinės sritis (ukr. Волинська область arba Волинщина) – šiaurės vakaruose esanti Ukrainos sritis. Rytuose ribojasi su Rivnės, pietuose – su Lvovo sritimis, vakaruose – su Lenkija, šiaurėje – su Baltarusija. Administracinis centras – Luckas.
 |
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
| Voluinės sritis ukr. Волинська область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Administracinis centras | Luckas | ||||||
| Rajonai | 16 | ||||||
| Srities pavaldumo miestai | 4 | ||||||
| Rajono pavaldumo miestai | 7 | ||||||
| Įkūrimo data | 1939 m. gruodžio 4 d. | ||||||
| Gubernatorius | Jurijus Pohuliajko Юрій Погуляйко | ||||||
| Gyventojų | 1 036 891 (24) | ||||||
| Plotas | 20 144 km² (20) | ||||||
| Tankumas | 51 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | +380 33 | ||||||
| Tinklalapis | |||||||
 Vikiteka | Voluinės sritisVikiteka | ||||||
Srities plotas 20143 km², kas sudaro 3,3 % Ukrainos teritorijos ir užima 19 vietą tarp šalies sričių.
Voluinės turtas – ežerai (daugiau negu 220). Jie susitelkę pačioje srities šiaurės vakarinėje dalyje – Šacko ežeryne. Didžiausi ežerai: Svitjazio (Світязь), Pulemeco (Пулемецьке), Tursko (Турське), Lukai (Луки), Liucimiras (Люцимир).
Šiaurine srities dalimi teka Pripetė (Dniepro baseinas). Į ją šiaurės rytų kryptimi teka intakai – Styrė, Stochidas, Turija. Vakariniu pasieniu teka Vakarinis Bugas, priklausantis Vyslos baseinui. Voluinės sritimi eina Baltijos ir Juodosios jūrų vandenskyra.
Iš viso per sritį teka 130 upių, kurių bendras ilgis apie 3000 km lgiausios:
Vyraujantis reljefas – lygumų. Beveik trys ketvirčiai Voluinės srities teritorijos yra pelkėta Polesės žemuma (aukštis 140–150 m), mažesnė dalis pietuose apima šiaurės vakarinę Voluinės aukštumos dalį (220–290 m). Aukščiausia srities vieta yra ties Bužankos kaimu Horochivo rajone – 292 m, tuo tarpu žemiausia vieta yra pri Stohido upės, šalia jo santakos su Pripete (139 m).
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -4,5 °C, liepos – 18,6 °C. Per metus iškrenta 550–600 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.
Dirvožemiai pilkieji jauriniai ir juodžemiai (miškastepėje), vėlėniniai jauriniai, pelkiniai (Polesėje).
Miškai užima 32,5 % visos srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai plyti srities šiaurės rytuose. Būdingi mišrieji ir plačialapiai miškai (pušys – 60 %, ąžuolai – 13 %, alksniai – 13 %, beržai – 10 %, taip pat auga eglės, skroblai, uosiai, klevai). Yra ir regionui unikalių rūšių – sibirinių kedrų, piramidinių tujų, raudonųjų ąžuolų. Miškuose gyvena briedžiai, stirnos, šernai, barsukai, lūšys, lapės, voverės, stumbrai, bebrai; miškastepės zonoje kiškiai, lapės, graužikai; aklimatizuota ondatra. Ežeruose ir upėse veisiasi 35 rūšių žuvys (karpiai, karosai, raudės, lydekos, lynai, starkiai, unguriai, šamai, ešeriai).
Reliktinė augalija ir gyvūnija bei laukiniai kraštovaizdžiai saugomi Šacko nacionaliniame parke.
Voluinės teritorijoje randama vėlyvojo paleolito archeologinių radinių. Seniausios gyvenvietės buvo prie dabartinio Lucko, Torčyno, Novostavo, Polonkos. Mezolitinių radinių randama Liutko, Samario, Neviro vietovėse. Daugelyje gyvenviečių rasta neolito laikotarpio radinių.
Manoma, kad Voluinės (Volynės) pavadinimas kilo iš metraščiuose minimos Velinės (Велиня) vietovės, kuri buvo prie Gučvos upės, 20 km nuo dabartinio Vladimiro. Valinanais vadintos gentys, gyvenusios Bugo ir Pripetės aukštupiuose.
Ipatijaus metraštyje apie 981 metus, žymima, kad voluiniečių žemė įeina į Kijevo Rusios sudėtį. Kunigaikštis Vladimiras Didysis įkūrė Vladimiro miestą, netoli Velinės. 988 m. miestas Vladimiro perduotas savo sūnui kunigaikščiui Vsevolodui. Vladimiro miestas tapo ne tik politiniu, be ir religiniu regiono centru.
Voluinės kraštui klestint kūrėsi nauji miestai. Ipatijaus metraštyje 1085 m. minimas Luckas, 1097 m. Turijskas, Šepelis, Bužskas, 1150 m. Ustilugas. 200 metų kraštą valdo Monomahovičių dinastija. 1157 m. Voluinę pradeda valdyti Mstislavo dinastija. Kraštas buvo puldinėjamas lietuvių, jotvingių, lenkų. 1199 m. Romanas Mstislavovičius sujungė Voluinę su Haliču į Haličo-Voluinės kunigaikštystę. 1340 m. valstybės valdovu tapo kunigaikštis Liubartas, priklausęs Gediminaičių dinastijai ir Voluinė pajungta prie LDK.
Po Liublino unijos 1569 m. Voluinė atiteko lenkams ir šie čia įkūrė Voluinės vaivadiją. Jie stačiatikius bandė versti katalikais todėl Voluinėje kilo neramumai ir sukilimai. 1648–1654 m. vyko kazokų sukilimai, vadovaujami Bogdano Chmelnickio. Sukilimų dėka, voluiniečiai išlaikė stačiatikių tikėjimą. 1793 m. Voluinė drauge su kitomis rytų Lenkijos žemėmis įėjo į Rusijos imperiją. Joje sudaryta Voluinės gubernija. Caro valdymo metais drausta ukrainietiška literatūra, uždarytos lenkų katalikų bažnyčios. XIX a. antroje pusėje Voulinėje pradėta vystyti pramonė. 1873 m. nutiestas geležinkelis Zdolbunivas-Kovelis, 1877 m. Liublinas-Kovelis.
Per pirmąjį pasaulinį karą per Voluinę keletą kartų praėjo fronto linija tarp rusų iš vienos pusės, ir austro-vokiečių karių, iš kitos. 1916 metų birželį rusų kariai perėję frontą užėmė Lucką ir nuvijo autro-vokiečių kariuomenę už Stohido upės. Per metus buvo sunaikinta daug gyvenviečių.
1917 metais susikūrė Ukrainos Liaudies Respublika. Voluinė įeina į respublikos sudėtį, dalyje istorinių Voluinės žemių įkuriamas ULR administracinis vienetas Voluinės žemė. 1918 m. – okupuota vokiečių karių, o po metų aneksuota lenkų. Sukurta Voluinės vaivadija. Visi gyventojų sukilimai numalšinti.
Po Molotovo-Ribentropo pakto atiteko SSRS. 1939 m. gruodžio 4 d. įtvirtinta Voluinės sritis – tačiau jau be istorinių Rivnės, Šepetivkos, Chelmo ir daugelio kitų žemių.
1941 m. Voluinė tapo viena iš pirmųjų Ukrainos dalių į kurią įžengė vokiečių armija. Karo eigoje srityje svarbių mūšių nevyko, todėl sritis architektūrinių paminklų prarado nedaug.
1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 92 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Voluinės sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
Kijevo Rusia apie 882–1154
Voluinės kunigaikštystė 1154–1390
Haličo-Voluinės kunigaikštystė 1390–1431 Voluinės kunigaikštystė 1431―1452
LDK 1452–1569
Abiejų Tautų Respublika 1569–1795
– Rusijos imperija 1795–1917
– Ukrainos Liaudies Respublika 1917–1919
Lenkija 1919–1939
Ukrainos SSR (SSRS) 1939–1991
Ukraina nuo 1991
2007-ųjų sausio 1 d. srityje gyveno 1 036 891 gyventojas ir tai sudarė 2,2 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:[1]
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 66,9 žm./km². Tankiausiai gyvenama centrinė srities dalis, apie Lucką. Taip pat tankiai gyvenama visa pietinė dalis. Rėčiausiai gyvenama pelkėtoje Polesė Voluinės šiaurėje, ypač į šiaurę nuo Pripetės. Retai gyvenami ir miškingi rytai.
Voluinės sritis padalinta į 16 rajonų ir 4 srities pavaldumo miestus.
| Lietuviškai | Ukrainietiškai | Gyventojų skaičius | |
|---|---|---|---|
| Luckas | Луцьк | 202 900 | |
| Kovelis | Ковель | 66,8 | |
| Novovolynskas | Нововолинськ | 52,6 | |
| Voluinės Vladimiras | Володимир-Волинський | 37,9 |
| Lietuviškai | Ukrainietiškai | Administracinis centras | |
|---|---|---|---|
| Horochivo rajonas | Горохівський район Horokhivs'kyi raion |
Horochivas | |
| Ivanyčių rajonas | Іваничівський район Ivanychivs'kyi raion |
Ivanyčiai | |
| Kamin-Kaširskio rajonas | Камінь-Каширський район Kamin'-Kashyrs'kyi raion |
Kamin-Kaširskis | |
| Kivercų rajonas | Ківерцівський район Kivertsivs'kyi raion |
Kivercai | |
| Kovelio rajonas | Ковельський район Kovels'kyi raion |
Kovelis | |
| Lokačių rajonas | Локачинський район Lokachyns'kyi raion |
Lokačiai | |
| Lucko rajonas | Луцький район Luts'kyi raion |
Luckas | |
| Liubešivo rajonas | Любешівський район Lyubeshivs'kyi raion |
Liubešivas | |
| Liubomilio rajonas | Любомльський район Lyubomls'kyi raion |
Liubomilis | |
| Manevyčių rajonas | Маневицький район Manevyts'kyi raion |
Manevyčiai | |
| Ratnės rajonas | Ратнівський район Ratnivs'kyi raion |
Ratnė | |
| Rožyščės rajonas | Рожищенський район Rozhyshchens'kyi raion |
Rožyščė | |
| Šacko rajonas | Шацький район Shats'kyi raion |
Šackas | |
| Staro-Vyživkos rajonas | Старовижівський район Starovyzhivs'kyi raion |
Stara Vyživka | |
| Turijsko rajonas | Турійський район Turiys'kyi raion |
Turijskas | |
| Voluinės Vladimiro rajonas | Володимир-Волинський район Volodymyr-Volynskyi raion |
Voluinės Vladimiras | |
| Lucko miesto taryba | Луцька міськрада Lutska mis'krada |
Luckas | |
| Novovolynsko miesto taryba | Нововолинська міськрада Novovolyns'ka mis'krada |
Novovolynskas |
Voluinė ribojasi su kitomis sritimis:
Kitomis valstybėmis:
Baltarusija šiaurėje 205 km;
Lenkija vakaruose 190 km.Ustyluhas (Устилуг), Jahodynas (Ягодин), Rymačiai (Римачі), Izovas (Ізов).
Dolskas (Дольськ), Zabolotja (Заболоття), Domanovė (Домановe), Piščia (Піща), Pulemecas (Пулемець).
Išgaunama akmens anglis (Voluinės-Lvovo anglių baiseinas). Kivercų, Kovelio, Mancevičių rajonuose vystoma durpių gavyba. Voluinės srityje išplėtota lengvoji, medžio apdirbimo, mašinų gamybos pramonė. Kovelyje gamnamos žemės ūkio mašinos, Lucke – automobiliai, plastiko gaminiai, Vladimire, Rožyščėje, Mancevičiuose – baldų pramonė. Daugelyje miestų yra maisto pramonės (cukraus, konservų, pieno, mėsos) įmonių. Auginami javai (miežiai, kviečiai), cukriniai runkeliai, linai, bulvės. Sodininkystė ir daržininkystė. Gyvulininkystė (galvijai, kiaulės, avys, arkliai).
| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 336,6 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,9 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 645,6 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 1,4 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | -309,0 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 2409,4 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 825 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 163,4 |
Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.[2]
| Pavadinimas | Pavadinimas Ukrainietiškai |
Logotipas | Būstinė | Produkcija | |
|---|---|---|---|---|---|
| Volynkholding | Волиньхолдинг |  |
Torčynas (Lucko raj.) | Ketčupai, majonezai | |
| LuAZ | ЛуАЗ |  |
Luckas | Automobilių gamyba | |
| Elektrotermometrija | Електротермометрiя |  |
Luckas | Vandens skaitiklių, reguliatorių bei pramoninų temperatūros jutiklių gamyba | |
| KovelSilMaš | КовельСільМаш |  |
Kovelis | Agronominė technika | |
Kovelis yra paskutinė geležinkelio stotis Ukrainoje, važiuojant iš Kijevo į Varšuvą.
Lucke yra stambus karinis aerodromas, kuris šiuo metu aptarnauja tik karinę aviaciją ir privačius VIP klientus.
| Maršrutas | Didesni miestai srityje |  Ukrainietiška numeracija |
Tarptautinė numeracija |
Statusas | |
|---|---|---|---|---|---|
| Kijevas – skp „Jahodynas“ |
Manevičiai, Kovelis, Liubomilis | M07 | E373 | Tarptautinis | |
skp „Domanovė“ –  skp „Tereblečanė“ |
Ratnė, Kovelis, Luckas | M19 | E85 | Tarptautinis | |
| Lvovas – Luckas | Horochivas | H17 | - | Nacionalinis | |
| Rivnė – skp „Ustyluhas“ |
Voluinės Volodymyras, Torčinas, Luckas | H22 | - | Nacionalinis | |
Srityje veikia 14 aukštųjų, 30 profesinių-techninių , 824 bendrojo išsilavinimo mokyklų. Taip pat yra keturios projektinės-konstruktinės organizacijos, du moksliniai-gamykliniai susivienijimai.
Srityje yra 2 teatrai, 664 kultūros namai, 579 bibiotekos ir 7 muziejai. Turtingą Voluinės istorinį palikimą galima pažinti apsilankius muziejuje-draustinyje "Kazokų kapinės", kuris įamžina kazokų heroizmą mūšyje 1651 m. kuriam vadovavo Bogdanas Chmelnickis.
Voluinėje kasmet pravedami meniniai fesvivaliai "Kalėdų misterija", "Polesės vasara su folkloru", "Ant Svitjazės bangų".
Bendras kultūrinių, archeologinių, architektūros, monumentalios vietovės skaičius – 837. Pagal istorinius-kultūrinius ir archiologinius pavyzdžius sukurtas Lucko valstybinis istorinis-architektūrinis drastinis. Įdomiausi architektūros ir archelogijos paminklai yra Kijevo Rusios periodo:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
