Čekai

Čekai (ček. češi) – Europos tauta, pagrindiniai Čekijos gyventojai.

Kitos reikšmės – Čekai (reikšmės).

Čekai
Gyventojų skaičius	10,4 mln.
Populiacija šalyse	Čekija: 9 246 000 (2007 m.)[1] JAV: 1 462 000 [2] Kanada: 98 090 (2006) Italija: 80 000-90 000 Jungtinė Karalystė: 30 000–90 000 Vokietija: 20 000–50 000 Slovakija: 46 000 Argentina: 38 000 Australija: 21 196[3] Austrija: 20 000 Šveicarija: 20 000 Ukraina: 11 000 Prancūzija: 10 731 (1990) Kroatija: 10 510 (2001) Izraelis: 8000 Švedija: 7175 (2001) Airija: 5278[4] Ispanija: 5622 (2006) Rusija: 5000–6000 Brazilija: 5000
Kalba (-os)	čekų kalba
Religijos	katalikai evangelikai liuteronai čekų broliai
Giminingos etninės grupės	lenkai, slovakai

Arealas

Pačioje Čekijoje gyvena apie 9 246 000 čekų, 2007 m.), taip pat jų gyvena Slovakijoje (apie 53 000 žm.) – JAV (apie 550 000 žm.), Kanadoje (apie 55 000 žm.), Vokietijoje (apie 27 000 žm.), Austrijoje ir kitur. Iš viso apie 10,4 mln. žmonių. Priklauso vakarų slavų arealui.

Kultūra

Kalba čekų kalba. Tikinčiųjų dauguma katalikai, yra evangelikų liuteronų, čekų brolių. Pagrindiniai tradiciniai verslai: žemdirbystė (javai, cukriniai runkeliai, apyniai, daržovės), gyvulininkystė (galvijai, avys, ožkos, kiaulės, paukščiai), sodininkystė. Amatai: stiklo, keramikos, fajanso dirbinių gamyba, pynimas, siuvinėjimas. Garsėja čekų aludariai. XX a. pabaigoje dauguma čekų dirbo pramonės ir prekybos įmonėse, paslaugų sferoje, tarnautojais.

Išsiskiria tradicinė Moravijos istorinės srities kaimo kultūra. Išliko palyginti daug viduramžiais susikūrusių mažų miestų, turinčių iki 20 000 gyventojų. Iki XVIII a. kaime gyvenamieji namai buvo mediniai restiniai, virtuvės su duonkepe krosnimi ir kaminu. Dabartiniai tradiciniai kaimo trobesiai susideda iš trobos, virtuvės ir kamaros.

Šeima – mažoji. Ūkių žemė nedaloma, išlikęs majorato paprotys, tėvai ūkį perduoda vyriausiajam sūnui, kuris dalijasi su šeima pinigais ar dalimi derliaus. Garsėja vestuvių papročiais – vestuvinės kalbos spausdinamos jau nuo XVII a. Gausus folkloras – istorijos dainos ir padavimai, pasakos, baladės, dainos, šokiai – paplitusi čekų polka.

Istorija

VI a.-VII a. slavų, daugiausia čekų, gentys asimiliavo dabartinės Čekijos teritorijoje gyvenusius keltus (bojus) ir germanus. Čekų tautai pradžią davė (Prahos) Čekijos kunigaikštystėje X a.-XI a. susiliejusios čekų ir moravų gentys. Nuo XIII a. plintanti vokiečių kultūra, nuo XVII a. pr. prievartinė germanizacija padarė didelę įtaką čekų dvasinės ir materialinės kultūros raidai. Čekų tautinė savimonė aktyviau pradėjo formuotis XVIII a. pab. – XIX a. pirmojoje pusėje.^[5]

Šaltiniai

1. CIA - The World Factbook - Czech Republic
2. 2004 m. apžvalga
3. 2006 m. gyventojų surašymas
4. CSO - Statistics
5. Čekai (tauta). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 273 psl.