Sokoto kalifatas

Sokoto kalifatas – istorinė valstybė Afrikos Sahelyje, sukurta fulbių džihado metu XIX a. Ji egzistavo dabartinės šiaurinės Nigerijos, pietų Nigerio teritorijose.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sakkwato Sokoto kalifatas
← 1809 – 1903 →
Vėliava
Location of Sokotas
Sostinė	Sokotas
Valdymo forma	Teokratija
Amir al-muminin
1804-1815	Usman dan Fodio
1891-1902	Abd ar-Rahman dan Abi Bakar
Era	Naujieji laikai
- Įkūrimas	1809 m., 1809
- Žlugimas	1903 m.

Kalifato pradžia

Sokoto kalifatą sukūrė fulbiai, gyvenę hausų valstybėse. Tradiciškai fulbiai buvo klajoklių piemenų bendruomenė, auginusi galvijus, ožkas ir avis. Jie gyveno ganykloms tinkamose žemėse tarp miestų visoje Vakarų Afrikoje. Nuo XVI a., augant miestams, dalis fulbių apsigyveno miestuose ir buvo įsimaišę tarp hausų, turėjo savo bendruomenes, tačiau neretai buvo diskriminuojami.

Fulbiai buvo musulmonai, kaip ir daugelio regiono valstybių valdovai. Tačiau islamo padėtis buvo trapi ir iškilus pavojui šie valdovai greitai grįždavo prie vietinių animistinių religijų. XVII–XVIII a. fulbiai pradėjo sukilinėti prieš juos valdžiusius valdovus. Nuo XVIII a. fulbių tarpe plito džihado idėjos. Jos buvo nukreiptos prieš tuo metu Sahelyje populiarias pagoniškas praktikas ir prieš atlaidų požiūrį į islamo dogmas. „Išgryninti“ islamą ir sukurti tobulą bendruomenę jau buvo pabandyta fulbių valstybėse Futa Džalone ir Futa Toro.

Sokoto kalifato įkūrėjas Usman dan Fodio gyveno vienoje Hausų valstybėje – Gobire. Tuo metu ši valstybė su sostine Alkalava buvo valdoma despotiškų valdovų. Usman dan Fodio įgijo valdovo Bava palankumą ir įkūrė religinę bendruomenę Degelio miestelyje.

Tačiau naujam valdovui Junfa atėjus į sostą, jis pradėjo karą prieš racionaliai nusiteikusius fulbius. 1801 m. užpuolęs Degelį, jis išvijo šią bendruomenę. Fulbiai buvo priversti atsitraukti, tačiau prasidėjo masinis sukilimas.

Ekspansija

Fulbiai, remiami ir radikaliai nusiteikusių hausų, sujungė klajoklių pajėgas sahelio stepėse ir pradėjo užkariavimus. Nors 1804 m. jie pralaimėjo mūšį prie Cuntua, jau kitais metais jie užėmė Kebbi, Kaciną, Daurą, Biramą (pervardintas Hadedžia). dar vėliau buvo užimtos ir kitos Hausų valstybės. 1808 m. Usman dan Fodio užėmė Alkalavą, o Junfa buvo nužudytas. Tais pat metais fulbiai sugriovė ir rytuose esančios valstybės Bornu sostinę Ngazargamu (tačiau Bornu neokupavo).

Nors istorinės hausų teritorijos tapo pagrindiniu ekonominiu ir politiniu imperijos centru, Usman dan Fodio valstybė kontroliavo milžiniškas teritorijas nuo dab. Burkina Faso iki Kamerūno. Piečiau fulbiai ekspansijos nebevykdė, mat jiems trukdė netinkamas klimatas ir nematytos ligos pietuose.

Administravimas

Fulbių imperijos valdovai titulavosi amir al – mu´minin (arba lamido džulbe), ir jų titulas buvo aukštesnis už kitų fulbių valstybių.

Pirmoji imperijos sostinė buvo Gvandu (miestas Kebbi valstybėje). 1815 m. Usman dan Fodio perdavus sostą sūnui Muhamedui Bello, šis pastatė naują miestą Sokotą (Gobiro valstybės teritorijoje), kuris tapo imperijos sostine. Nuo tada valstybė ir vadinama Sokoto Kalifatu. 1817 m. po Usman dan Fodio mirties, Gvandu liko valdyti jo brolis Abdula. Tokiu būdu susiformavo atskira valstybė, pavaldi Sokotui.

Sokoto kalifato centrinė dalis. Pilkai pažymėti fulbių naujai įkurti emyratai, tamsiai raudona – persikėlusios hausų dinastijos

Apskritai, kalifatas savo administracijos principais buvo konfederacija. Ją sudarė smulkios valstybės, paprastai vadinamos emyratais, ir visos jos buvo pavaldžios Sokotui, nes mokėjo jam duoklę. Jas galima būtų sugrupuoti taip:

• Hausų – fulbių emyratai. 1805–1808 m. užkariaudami atskiras hausų valstybes, fulbiai pakeisdavo jų valdovus ir pradėdavo naujas dinastijas. Šie valdovai, senųjų hausų dinastijų pavyzdžiu, būdavo tituluojami sarkinais. Kartais būdavo pakeičiamas ir valstybės pavadinimas. Prie Sokoto kalifato prijungtos hausų valstybės buvo Kacina (1805 m.), Daura (1805 m.), Hadedžija (vietoj Biramo 1805 m.), Kanas (1807 m.), Zarija (vietoj Zazau 1808 m.), Borgu (18?? m.), Ilorinas (1831 m.), Nupė (1856 m.). Senųjų Hausų valstybių Gobiro, Zamfaros ir Kebi teritorijos tiesiogiai sudarė Sokoto kalifato centrines dalis.
• Hausų maištininkų emyratai. Jie susiformavo senosioms hausų dinastijoms nepripažįstant fulbių valdžios. Dažnai hausų valdovai išsikeldavo į imperijos periferijas ir įsitvirtindavo kokioje nors gyvenvietėje, pratęsdami savo dinastiją. Taip susidarė šie emyratai:
  • Maradis ((dab. Nigeris)) – susidarė 1808 m. Kacinos valdovams persikėlus į Maradžio miestą.
  • Cibiri (10 km. į šiaurę nuo Maradžio (dab. Nigeris)) – susidarė 1810 m. Gobiro valdovams persikėlus į Cibiri miestą.
  • Sabon Birni (Nigerijos Sokoto valstijoje) – susidarė 1858 m. atskilus Cibirio valdovų dinastijos šakai.
  • Abudža (dab. Nigerijos Saledža miestas) – susidarė 1804 m. persikėlėlių iš Zazau.
  • Zango () – susidarė 1809 m. persikėlus Dauros valdovams, kurie vėliau įsitvirtino Zango mieste.
  • Baurė () – susidarė 1826 m. persikėlus Dauros valdovams, kurie vėliau įsitvirtino Baurės mieste.
  • Magarija () – susidarė XIX a. IV deš. persikėlus Baurės valdovams, kurie įsitvirtino Magarijos mieste.
  • Argungu (Nigerijos Kebi valstijoje) – susidarė 1849 m. persikėlus Kebi valdovams, kurie įsitvirtino Argungu mieste.
  • Pategi (Nigerio ir Benuės santakoje) – susidarė 1898 m. persikėlus Nupės valdovams iš Bidos, kurie įsitvirtino Pategi mieste.
  • Kajama () – susidarė ?? m. persikėlus Borgu valdovams iš Busos, kurie įsitvirtino Kajamos mieste.
• Emyratai rytuose. Buvo įkurti vykdant ekspansiją į rytus nuo hausų miesto Biramo. Pirmasis emyratas čia buvo Gombė (dab. Nigerijoje), įkurta 1804. Jos valdovo titulas buvo modibo. 1805 m. įkurtas Bauči (dab. Nigerijoje) su valdovu tituluojamu lamido. Naujų emyratų kūrimasis vyko dar ilgai. Vėliau čia įsikūrė Katagumas (1807 m. dab. Nigerijos Bauči valstijoje, valdovo titulas – sarkin), Misau (1808 m.), Mubi (18?? m.), Bedė (1810 m., valdovo titulas – mai), Džemaha (1810 m.), Džemaharė (1811 m.), Muri (1817 m.), Kazaurė (1818 m.). Daugumos jų valdovų titulai buvo amir.
• Emyratai pietuose. Buvo įkurti vykdant ekspansiją į pietus. Tarp jų buvo: Kefi (1802 m.), Lafija (1804 m.), Agaie (1822 m.), Lafiagi (1824 m.), Lapai (1825 m.), Nasarava (1838 m.), Kontagora (1864 m.).

Įtaka ir žlugimas

Sokoto kalifato sėkmė paskatino kitus žymius fulbių lyderius tęsti užkariavimus. Tokiu būdu radosi kitos fulbių džihado imperijos, tokios kaip Adamava, Masina, Tukuleras, Vasulu ir kt.

Imperijos viduje vyko svarbūs etniniai persiskirstymai, kuomet greitai mažėjo skirtumai tarp senųjų gyventojų hausų ir fulbių. Ilgainiui jie susilydė į vieningą visuomenę.

1901-03 m. visi Sokoto kalifatą sudarę emyratai buvo prijungti prie Britų Šiaurės Nigerijos. Dauguma jų iki šių dienų išsaugojo savo valdovų dinastijas. Sokotas jų tarpe yra išlaikęs kalifų seką ir jo valdovų autoritetas hausų ir fulbių tarpe vis dar yra stiprus.

Sokoto kalifų sąrašas

Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras

• 1804–1815 imamas Usman dan Fodio (1754–1817)
• 1815–1837 Muhammed Bello (1781–1837)
• 1837–1842 Abu Bakr Atiku (1782–1842)
• 1842–1859 Ali bin Bello I „Mai Katuru“ (1842–1859)
• 1859–1866 Ahmad bin Atiku I dan `Usuman (1807–1866)
• 1866–1867 Ali bin Bello II (1809–1867)
• 1867–1873 Ahmad Rufa’i (c.1814 – 1873)
• 1873–1877 Abu Bakr bin Bello (1812–1877)
• 1877–1881 Mu’adh bin Bello (1816–1881)
• 1881–1891 Umar bin Ali (1824–1891)
• 1891–1902 Abd ar-Rahman dan Abi Bakar „Mai Kano“ (1828–1902)
• 1902–1903 Muhammadu Attahiru I (18?? – 1903)
• 1903–1915 Muhammadu Attahiru II (18?? – 1915)
• 1915–1924 Muhammadu dan Ahmadu „Mai Turare“ (?-1924)
• 1924–1931 Muhammadu dan Muhammadu „Tambari“ (?-1935)
• 1931–1938 Hasan dan Mu’azu Ahmadu (?-1938)
• 1938–1988 Alhaji Sir Abubakar III dan `Usuman as-Siddiq (1903–1988)
• 1988–1996 Ibrahim Dasuki dan Khaliru (1923 – ?)
• 1996–2006 Mohammadu Maccido dan Abubakar (1928–2006)
• 2006-dabar Sada Abubakar