Džolofas

Džolofas (vol. Jolof, pranc. Djolof), dar vadinama Volofų imperija – Afrikos valstybė, XIII–XIX a. egzistavusi dab. Senegalo teritorijoje, sukurta volofų tautos. Jos sostinė buvo Lingerė, o valdovai tituluoti burba. Kadangi vėliau valstybė suskilo, taip vėliau priimta vadinti ir visą regioną, kurį apėmė ši valstybė.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras

Senegambijos regionas: Jolof
Vieta	Vakarų Senegalas
Tautos	Volofai, Senarai
Valstybės	Džolofas

Istorija

Susiformavimas

Džolofas susiformavo XIV a. viduryje yrant Tekrūrui, tačiau ilgą laiką buvo Malio imperijos vasalė. Legenda pasakoja, kad Džolofo valdovai atėjo į valdžią iš kitos volofų valstybės – Vaalo.

Džolofo teritorijos sandara

Silpstant Maliui, Džolofas pamažėle įgijo įtaką regione, paversdamas vasalais kitus vietinius valstybinius junginius vakaruose, vandenyno pakrantėje. Jų buvo penki:

• Vaalo, valdomas valdovų, tituluojamų dur
• Kajoras, valdomas valdovų, tituluojamų damel
• Baolis, valdomas valdovų, tituluojamų teny
• Sinė, valdoma valdovų, tituluojamų laman
• Salumas, valdomas valdovų, tituluojamų laman

Nuosilpis

XVI a. prasidėjo Džolofo silpimas. Jį lėmė pajūrio sričių ekonomikos augimas, leidęs pajūrio valstybėlėms sustiprėti. Taip pat veikė procesai, vykstantys žlugus Malio imperijai ir įsitvirtinant Songajaus imperijai. XVI a. pradžioje šiaurėje judėjo fulbiai, amžiaus viduryje atskilo Kajoras, vėliau – Vaalo ir kitos valstybėlės.

Fulbiai

1725 m. Džalofo pietuose įsitvirtino fulbiai ir jų pirmoji džihado valstybė Futa Džalonas. 1875 m. jos valdovas pradėjo merdinčio Džolofo užkariavimus. Valstybė nustojo egzistuoti 1890 m.

Kultūra, valdymas

Džolofo visuomenė buvo griežtai pasidalinusi į kastas. Islamas buvo nominali valstybės religija, tačiau iš tikro jis įsitvirtino tik valstybės egzistavimo saulėlydyje. Moteris šioje visuomenėje turėjo didelę reikšmę, ir dažnai galėdavo dalyvauti valstybės valdyme.

Valdovas burba buvo renkamas, ir rinkimuose dalyvaudavo vasalinių sričių valdovai, kurie turėjo nemažą autonomiją, tačiau bendravo su centrine valdžia gynybos ir prekybos klausimais.

Senegambijos istoriniai regionai ir tautos
Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (Bondu, Chaso) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | Romarongas (mende, Solimana, Koya, konai, limbai, kuranko) Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | kerakai | mandžakai | bižogai | balantai | papeliai | biafai | nalu | landomai | bagai | susu | šerbrai