Rugsėjo 28

Rugsėjo 28 yra 271-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 272-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 94 dienos.

Rgp – Rugsėjis – Spa
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
						1
2	3	4	5	6	7	8
9	10	11	12	13	14	15
16	17	18	19	20	21	22
23	24	25	26	27	28	29
30
2024

Informacija

Šventės

• Lietuva – Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena;
• Lietuva − Tuskulėnų aukų atminimo diena;
• Taivanas – Mokytojo diena (Konfucijaus gimimo diena).

Vardadieniai

Svetlana – Lana – Vaclovas – Tautvydas – Vientautė – Saliamonas – Vacys

Šią dieną Lietuvoje

Gimimo dienos

• 1751 m. – Kristijonas Dovydas Vitikas, kunigas, giesmių rengėjas, liaudės dainų rinkėjas^[1] (m. 1824 m.).
• 1821 m. – Karolis Bžozovskis, lenkų inžinierius, rašytojas, lietuvių tautosakos rinkėjas (m. 1904 m.).
• 1875 m. – Augustinas Jankauskas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (m. 1968 m.).
• 1876 m. – Jeronimas Ralys, gydytojas, prozininkas, vertėjas, Jonavos rajono garbės pilietis (m. 1921 m.).
• 1882 m. – Mykolas Bajarūnas, geografas, geologas ir paleontologas. Didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė Užkaspijo Mangyšlako dykviečių tyrinėjimams (m. 1939 m.).
• 1888 m. – Vaclava Fleri, Lietuvos ir Lenkijos dailininkė (m. 1983 m.).
• 1892 m. – Raimundas Liormanas, Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (m. 1979 m.).
• 1893 m. – Juozas Kamaitis, vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius (m. 1957 m.).
• 1897 m. – Samuelis Noahas Krameris, JAV archeologas orientalistas, šumerologas (m. 1990 m.).
• 1898 m. – Vaclovas Rubežavičius, pedagogas, esperantininkas (m. 1976 m.).
• 1905 m. – Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas), režisierė (m. 1997 m.).
• 1914 m. – Kazimieras Simaška, Lietuvos teatro aktorius (m. 1965 m.).
• 1919 m. – Jonas Beinoris, vargonininkas ir chorvedys (m. 1987 m.).
• 1927 m. – Jūratė Dievaitienė-Baltaduonytė, Lietuvos gydytoja infekcionistė terapeutė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1930 m. – Vytautas Kazakevičius, žurnalistas, literatūrologas, publicistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Valierius Navickas, Lietuvos ir Švenčionių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1942 m. – Zenonas Ragulskis, akordeonistas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1943 m.:
  • Algirdas Vaclovas Patackas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
  • Kastytis Vincentas Girdauskas, Lietuvos automobilininkas (m. 1996 m.).
  • Steponas Gečys, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Zinaida Odinienė, gydytoja, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1946 m.:
  • Danutė Murauskienė, Lietuvos dailininkė restauratorė.
  • Violeta Sagaitytė, lietuvių operos solistė (sopranas) (m. 2023 m.).
• 1948 m. – Regina Tamulaitienė, Lietuvos pedagogė, istorikė. Vienintelė moteris mokslininkė, tyrinėjanti šalies sporto istoriją.
• 1949 m. – Rimantas Morkvėnas, lietuvių mokslininkas, diplomatas (m. 2022 m.).
• 1955 m. – Janina Banienė, Lietuvos pedagogė, Šiaulių raj. visuomenės veikėja.
• 1956 m.:
  • Edmundas Mieliulis, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Onutė Silevičienė, pedagogė, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m.:
  • Antanas Selvestras Jurgaitis, inžinierius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
  • Vytautas Simelis, fizikos ir matematikos mokytojas, savivaldybininkas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m.:
  • Vitas Karčiauskas, Lietuvos paveldosaugininkas, sklandytojas, fotografas, Vilniaus miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Sinkevičius, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Audrius Beinorius, Lietuvos filosofas, kultūros tyrinėtojas, indologas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1966 m. – Rimutė Viniarskaitė, Lietuvos kultūros ir politinė veikėja.
• 1967 m.:
  • Linas Kvizikevičius, Lietuvos archeologas.
  • Ramūnas Gadliauskas, teisininkas, administracinio teismo teisėjas.
• 1978 m.:
  • Mindaugas Gardzijauskas, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje.
  • Tadas Papečkys, Lietuvos futbolininkas, Estijos JK Sillamäe Kalev klubo gynėjas. Per savo karjerą atstovavo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos klubams.
• 1987 m. – Evaldas Grigaitis, Lietuvos futbolininkas. Universalus žaidėjas, galintis žaisti saugų ir puolimo grandyse.

Mirtys

• 1919 m. - aviakastrofoje žuvo vienas pirmųjų Lietuvos karo lakūnų lakūnas Fricas Šulcas.
• 1943 m. – Jonas Petruitis, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1891 m.).
• 1966 m. – Antanas Montvydas, Lietuvos gydytojas, rašytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1886 m.).
• 1969 m. – Boleslovas Jakutis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1890 m.).
• 1982 m. – Martynas Apanavičius, Lietuvos teisėtyrininkas penalistas, teisės pedagogas, teisės mokslų kandidatas (g. 1929 m.).
• 1985 m. – Izabelė Motekaitienė-Blauzdžiūnaitė, Lietuvos dainininkė (dramatinis sopranas), pedagogė (g. 1909 m.).
• 1986 m. – Henrikas Kačinskas, aktorius (g. 1903 m.).
• 2004 m. – Vytautas Valius, Lietuvos dailininkas, grafikas, tapytojas (g. 1930 m.).
• 2009 m.:
  • Gintautas Jurgis Česnys, Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1940 m.).
  • Gražina Bigelytė-Bulavienė, Lietuvos televizijos diktorė, redaktorė (g. 1938 m.).
• 2022 m. – Laima Miliuvienė, Lietuvos žurnalistė, redaktorė (g. 1948 m.).^[2]
• 2023 m. – Alfredas Guščius, Lietuvos rašytojas, poetas, literatūros kritikas (g. 1940 m.).^[3]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1066 – Normanų pajėgos, vadovaujamos hercogo Vilhelmo išsilaipino Anglijoje.
• 1939 – Vokietija ir Tarybų Sąjunga pasirašė Sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią dar kartą buvo pasidalinta įtakos sferomis. Lietuva atiduota TSRS įtakos sferai.
• 1939 – Lenkijos kampanija: vokiečių pajėgoms kapituliavo Varšuva.
• 1994 – Baltijos jūroje nuskendo keltas „Estonia“, plaukęs su 1026 keleiviais (žuvo 852).

Gimimo dienos

• 551 m. pr. m. e. – Konfucijus, žymus kinų mąstytojas, kurio mokymai darė didelę įtaką kinų, japonų, korėjiečių, vietnamiečių civilizacijoms, kultūroms, filosofijai, visuomenėms (m. 479 m. pr. m. e.).
• 1571 m. – Karavadžo, italų menininkas, Europos XVII a. dailės reformatorius, vienas stambiausių baroko meistrų (m. 1610 m.).
• 1686 m. – Kosmas Damianas Asamas, vienas žymiausių vokiečių vėlyvojo baroko tapytojų ir architektų. Jis daugiausiai dirbo su savo brolių Egid Quirin Asam, kuris buvo tinkuotojas ir skulptorius. Asamas buvo vienas pagrindinių pietų Vokietijos meistrų baroko ir rokoko laikais (m. 1739 m.).
• 1746 m. – William Jones, anglų filologas, vienas mokslinių Indijos studijų bei lyginamosios kalbotyros pradininkų Europoje (m. 1794 m.).
• 1803 m. – Prosperas Merimė, XIX a. prancūzų rašytojas, domėjęsis lietuvių kalba ir etnografija bei parašęs novelę „Lokys“, kuriame vaizduojama XIX a. Lietuva (m. 1870 m.).
• 1831 m. – Franas Levstikas, slovėnų rašytojas, dramaturgas, kalbininkas, kritikas (m. 1887 m.).
• 1858 m. – Gustafas Kosina, vokiečių archeologas (m. 1931 m.).
• 1863 m. – Vladimiras Obručevas, rusų geografas, geologas, paleontologas, Vidurio Azijos ir Sibiro tyrinėtojas, fantastikos rašytojas. Nuo 1929 m. buvo TSRS mokslų akademijos nariu, 1945 m. tapo socialistinio darbo didvyriu, 1941 ir 1950 m. apdovanotas Stalino premija (m. 1956 m.).
• 1897 m. – Muchtaras Auezovas, kazachų rašytojas, dramaturgas, mokslininkas, visuomenės veikėjas (m. 1961 m.).
• 1916 m. – Olga Lepešinskaja, rusų baleto artistė, pedagogė (m. 2008 m.).
• 1924 m. – Marcello Mastroianni, italų aktorius^[4] (m. 1996 m.).
• 1929 m.:
  • Nikolajus Ryžkovas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas (m. 2024 m.).
  • Lata Mangeškar, Indijos dainininkė, žymiausia Bolivudo filmų dainų įdainuotoja, tituluojama Indijos lakštingala. Dauguma jos dainų atliktos hindi bei marathų kalbomis, tačiau per savo daugiau nei 70 metų trunkančią karjerą ji buvo atlikusi dainų praktiškai visomis svarbesnėmis Indijos kalbomis (m. 2022 m.).
• 1934 m. – Brigitte Bardot, prancūzų aktorė, buvęs modelis, dainininkė ir kovotoja už gyvūnų teises. 2007 m. žurnalo „Empire“ ji buvo įvertinta kaip viena iš šimto seksualiausių filmų žvaigždžių.^[5].
• 1968 m. – Mika Hekinenas, pilotas iš Suomijos, 1998 ir 1999 metais tapęs F1 čempionu.
• 1974 m. – Allan Pineda Lindo, Filipinų- Jungtinių Amerikos Valstijų hiphopo atlikėjas, prodiuseris. Jis yra vienas iš įkūrėjų grupės The Black Eyed Peas.
• 1979 m. – Bam Margera, JAV komikas ir aktorius, geriausiai žinomas iš savo vaidmens MTV televizijos laidoje Jackass.
• 1981 m.:
  • Jorge Daniel Guagua, futbolininkas, Ekvadoro rinktinės ir LDU Quito klubo gynėjas.
  • José Manuel Calderón, Ispanijos krepšininkas, kuris padėjo savo šaliai laimėti 2006 metų Pasaulio pirmenybes.
• 1987 m. – Hilary Duff, amerikiečių aktorė, dainininkė.

Mirtys

• 1825 m. – Barbara Kraft, austrų dailininkė, geriausiai žinoma dėl Volfgango Amadėjaus Mocarto portreto (g. 1764 m.).
• 1891 m. – Hermanas Melvilis, amerikiečių romanų ir apsakymų rašytojas, eseistas ir poetas, dažnai priskiriamas tamsiojo romantizmo srovei. Rašytojas geriausiai žinomas kaip romano „Mobis Dikas” ir apysakos „Bilis Badas”, išleistos po rašytojo mirties, autorius (g. 1819 m.).
• 1895 m. – Luji Pasteras, garsus prancūzų mikrobiologas ir chemikas (g. 1822 m.).
• 1946 m. – Josepis Julius Mikola, suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų (g. 1866 m.).
• 1953 m. – Edvinas Pauelas Hablas, žymus amerikiečių astronomas, atradęs kitas Galaktikas už Paukščių tako galaktikos ribų ir galaktikų raudonąjį poslinkį (t. y. įrodęs, kad galaktikos tolsta viena nuo kitos – žr. Didysis Sprogimas) (g. 1889 m.).
• 1956 m. – William Boeing, amerikiečių aviacijos inžinierius^[6] (g. 1881 m.).
• 1966 m. – André Breton, prancūzų rašytojas, poetas, siurrealizmo teoretikas, siurrealistų grupės vadas ir ideologas. Vienas žymiausių jo darbų – „Siurrealizmo manifestas“ (1924 m.), kuriame judėjimas apibūdinamas kaip psichinis automatizmas (g. 1896 m.).
• 1970 m. – Hamalis Abdel Naseras, antrasis Egipto prezidentas 1956–1970 m. (g. 1918 m.).
• 1978 m. – Johannes Paulus I, popiežius, katalikų bažnyčios vadovas. Išrinktas popiežiumi 1978 metų rugpjūčio 26 dieną (g. 1912 m.).
• 1983 m. – Roy Cleveland Sullivan, JAV Šenandoa nacionalinio parko (Virdžinija) reindžeris. Salivanas buvo septynis kartus trenktas žaibo ir visus kartus išgyveno^[7][8]. Mirė 1983 m., būdamas 71 metų nusišovė dėl nelaimingos meilės. Dvi šio reindžerio kepurės eksponuojamos Gineso parodų rūmuose Niujorke ir Pietų Karolinoje (g. 1912 m.).
• 2016 m. – Šimonas Peresas, Izraelio karinis ir politinis veikėjas, nuo 2007 m. Izraelio prezidentas (g. 1923 m).
• 2022 m. – Coolio, amerikiečių reperis, įrašų prodiuseris ir aktorius (g. 1963 m.).^[9]

Nuorodos

1. Kristijonas Dovydas Vitikas^{[neveikianti nuoroda]}.
2. In Memoriam Laimutė MILIUVIENĖ (1948.12.01 – 2022.09.28). lzs.lt. 2022-09-28. Nuoroda tikrinta 2022-10-01.
3. Mirė žurnalistas, rašytojas Alfredas Guščius. L-S. 2023-09-29. Nuoroda tikrinta 2023-09-29.
4. Marcello Mastroianni.
5. Empireonline.com
6. William Boeing.
7. http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9406E5D61F38F933A0575AC0A965948260
8. http://www.astrologyweekly.com/natal-charts/roy-sullivan-lightning-strikes.php
9. „Rapper Coolio Dead at 59“. Rolling Stone. 2022-09-28. Nuoroda tikrinta 2022-09-29.