Minija (Mingė)

Minija (arba Mingė) – žvejų gatvinis kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 7 km į pietus nuo Kintų, Minijos upės žemupyje, Nemuno deltos regioniniame parke. Minijos seniūnaitija.

Minija
[[Vaizdas:Mingės kaimas 8.jpg|{{#if:275|270px]] Mingės pakrantė
Minija
55.363°š. pl. 21.283°r. ilg. / 55.363; 21.283 (Minija)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija	Kintų seniūnija
Gyventojų (2021)	30
Vikiteka	Minija (Mingė)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Mìnija Kilmininkas: Mìnijos Naudininkas: Mìnijai Galininkas: Mìniją Įnagininkas: Mìnija Vietininkas: Mìnijoje
Istoriniai pavadinimai	vok. Minge

Kaimo namai išsidėstę abipus Minijos (fasadais į upės pusę), išlikę XIX a. pabaigos pastatų. Geras susisiekimas vandens transportu su Rusne, Ventės ragu, Nida ir kitais Kuršių Nerijos kurortais. Pastaraisiais metais Mingėje sparčiai vystomas vandens ir kaimo turizmas. Yra jachtų ir motorlaivių prieplauka, turizmo paslaugų bendrovė „Mingės egzotika“^[2], kaimo turizmo sodyba „Ėvė“.^[3]

Architektūra

Vienintelis gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė, tačiau tilto per upę greta nėra – artimiausias Rūgalių–Povilų tiltas per Miniją stovi už 4 km į šiaurę. Dėl gražaus, unikalaus gamtovaizdžio dar vadinamas „Lietuvos Venecija“. Gatviniame rėžiniame išretėjusiame žvejų kaime sodybos kurtos abipus Minijos upės skersiniuose rėžiuose, pastatai statyti paupyje greta prieplaukų. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje daugiausia buvo statomi Mažajai Lietuvai būdingi mūriniai ir mediniai pastatai – autentiškų pastatų neišliko. Dauguma gyvenamųjų namų buvo dvigaliai, pagrindiniu fasadu atsukti į upę, tvartai su paaukštintomis pastogėmis – ertikiais. Kaimo planinė struktūra susiklostė XVIII a.– XIX a. pabaigoje. Po Pirmojo pasaulinio karo kaimas pamažu nyko.^[4]

Istorija

Prieškarinis kaimo kiemų planas

Senasis kaimo pavadinimas – Minė (tai liudija užrašai ant kryžių kapinėse Ventėje). Kaimas kūrėsi Kuršių marių pakrantėje prie Minijos upės žiočių. Minimas nuo 1540 m. – tada jame gyveno 11 činšininkų ir 2 privilegijuotos vokiečių šeimos. Ilgainiui dėl Minijos ir Nemuno atšakos Atmatos plukdomų sąnašų didėjant sausumos plotams kaimas atsidūrė atokiau nuo marių ir iš pamario kaimo tapo upiniu. Dėl žemaičių iš Didžiosios Lietuvos ir vokiečių iš kitų Prūsijos kunigaikštystės regionų imigracijos gausėjo gyventojų. Nuo 1601 m. veikė karčema, nuo 1736 m. – pradžios mokykla. XVIII a. kaimas nukentėjo nuo nuolatinių karų ir maro.

1802 m. įsteigta burių, vėliau ir valčių dirbtuvė. 1817 m. buvo 31 m., XIX a. viduryje – 76 sodybos, Mingė tapo vienu didesnių Kintų parapijos kaimų. XIX a. įsteigta burių siuvykla, burinių valčių dirbtuvė, 1827 m. įrengta vandens matavimo stotis. Nuo 1850 m. veikė pašto agentūra ir vaistinė, joje pardavinėtos ir lietuviškos knygos. XIX a. pabaigoje iškastas perkasas į Atmatą, nutiestas akmenimis grįstas kelias į Kintus. Ties Minge buvo pertvarkomi sieliai. Gyventojai vertėsi žvejyba, pievininkyste, pjovė ir pardavinėjo nendres stogams dengti. Kaimas neturėjo gatvių – buvo susisiekiama upe valtimis.

XX a. pradžioje 70 proc. gyventojų buvo lietuvininkai. 1939 m. buvo 28 sodybos. Po Antrojo pasaulinio karo tarybinė valdžia iš Didžiosios Lietuvos atkėlė apie 20 šeimų. Po karo kairiajame krante įrengtas galingas žolės miltų gaminimo aparatas, dešiniajame – galvijų ferma. 1948–1959 m. Mingė buvo Kintų Rozos Liuksemburg žvejybos artelės, 1959–1990 m. – Jono Čiulados žuvininkystės ūkio gyvenvietė. XXI a. pradžioje pradėta plėtoti vandens ir kaimo turizmą.^[5]

Galerija

• 
  Mingės arba Minijos kaimas
• 
  Mingės arba Minijos kaimas
• 
  Mingės arba Minijos kaimas
• 
  Mingės arba Minijos kaimas
• 
  Mingės arba Minijos kaimas
• 
  Mingės arba Minijos kaimas
• 
  Mingės arba Minijos kaimas
• 
  Mingės arba Minijos kaimas
• 

Žemėlapis

Nemuno delta Atmata Atmata Atšakėlė Aukštumala Aukštumalos Protaka Bevardis Bevardė Dumblė Kniaupas Krokų Lanka Kadaginis Kubilių Kuršių marios Leitė Minija Minija Naikupė Kiemo Briedžių Pakalnė Pakalnė Pakalnė Palaukys Prūsinės įlanka Purvalankis Ragininkų Rindos šaka Rindutės įlanka Rusnaitė Rusnė Rusnė Senoji Skirvytė Skatulė Skirvytė Šakutė Šventos Elenos Šyša Šyškrantė Šilinės įlanka Tiesioji Tiesioji Trušių Ulmas Uostadvaris Upaitis Vidujinė Vikis Vito Vilkinės Vorusnė Vytinė Vytinės Uostas Zingelinė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1700 m. ir 2021 m.
1700 m.	1817 m.	1860 m.	1871 m.[6]	1885 m.[7]	1900 m.	1905 m.[8]	1910 m.[9]	1925 m.[10]	1941 m.
60	270	406	443	490	482	416	397	333	205
1959 m.sur.[11]	1970 m.sur.[11]	1979 m.sur.[12]	1986 m.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2011 m.sur.[16]	2021 m.sur.[17]	-	-
96	124	88	47	34	46	25	30	-	-

Žymūs žmonės

• Heinrich Czerkus (1894–1945) – Vokietijos komunistas, rezistentas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Kaimo turizmo sodyba, Mingės egzotika. Nuoroda tikrinta 2020-08-27.
3. „Ėvė“. Nuoroda tikrinta 2020-08-27.
4. Jurgita Rimkevičienė. Minija (Mingė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 173 psl.
5. Minija (Mingė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 173 psl.
6. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
7. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
8. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
9. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
10. 1925 m. Klaipėdos krašto surašymo duomenys (vok.)
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Kazys Šešelgis ir kt. Minija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 97
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Minė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 699 psl.
• Voruta^{[neveikianti nuoroda]}
• Minijos (Mingės) kaimo praeitis Archyvuota kopija 2009-02-20 iš Wayback Machine projekto.
• Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
• Nuotraukos Archyvuota kopija 2010-06-13 iš Wayback Machine projekto.
• Kaimo turizmo sodyba