From Wikipedia, the free encyclopedia
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Uostadvaris – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante, 5 km į šiaurės vakarus nuo Rusnės. Priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Įplaukti į Uostadvarį gana sudėtinga dėl nuolat užnešamo smėliu uosto žiočių.
| Uostadvaris | ||
|---|---|---|
  Uostadvaris |
||
| 55.343°š. pl. 21.320°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis | |
| Savivaldybė |  Šilutės rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Rusnės seniūnija | |
| Gyventojų | 61 | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Kuwertshof | |
Uostadvaryje yra žinybinis uostas, jo operatorius – valstybinė Vidaus vandens kelių direkcija, tad būtina gauti leidimą stovėti. Išlikęs XIX a. pabaigos Uostadvario švyturys (nebeveikia, yra kaip apžvalgos aikštelė), 1907 m. vandens kėlimo stotis (garo turbina, susiurbianti pievų vandens perteklių ir nukreipianti jį link Nemuno deltos, dabar polderių muziejus). 2007 m. buvo pastatyta šalia nauja vandens kėlimo stotis.
Gyvenvietė tikriausiai gavo pavadinimą dėl Kuverto dvaro ir šalia buvusio uosto. Kaimas vadintas ik 1785 m. Dumbeln, nuo 1871 m. Kuwertshoff, 1785 m. Kuwertshof.[2] Kita vertus, vietiniai žmonės žodžiu osta vadina upės žiotis, kas reikštų, kad Uostadvaris – tai dvaras prie Minijos žiočių.[3]
XVIII a. minimas Uostadvario dvaras. Po katastrofiško 1888 m. potvynio įrengti pirmieji pylimai užliejamose pievose.
1917 m. kairiajame Atmatos krante buvo įrengtas uostelis upiniams laivams. Po Klaipėdos sukilimo kaimas perėjo Lietuvos Respublikos pavalduman, tarpukaryje uoste žiemodavo ledlaužiai: Rytprūsiams priklausę „Skirwieth“ ir „Weichsel“ bei lietuviška „Vėtra“.[4][5]
1939 m. kraštas buvo perduotas Vokietijai, o Uostadvaris padovanotas Klaipėdos nacių vadui E. Noimanui. 1967 m. spalio 27 d. priskirtas Rusnės miestui, 1973 m. kovo 28 d. išbrauktas iš apskaitinių duomenų, bet 1993 m. vėl atskirtas ir atkurtas.
