From Wikipedia, the free encyclopedia
Laisvės paminklas (latv. Brīvības piemineklis) – 42 metrų aukščio paminklas, esantis Latvijos sostinėje Rygoje. Paminklas yra latvių tautos vienybės ir laisvės simbolis. Jis buvo pastatytas kritusių Laisvės kovose atminimui.[1] Atidengtas 1935 m., padarytas iš pilko ir raudono granito, travertino ir gelžbetonio.
Laisvės paminklo skulptūros ir bareljefai suskirstyti į 13 Latvijos istoriją ir kultūrą atspindinčių grupių. Paminklo masyvas padarytas iš monolitinių keturkampių formų, kurios sudėtos viena ant kitos. Viršutinė paminklo dalis susiaurėja ir pereina į 19 metrų aukščio obeliską, kurio viršuje yra 9 metrų varinė Laisvės statula – jauna mergina, kuri rankose laiko tris paauksuotas žvaigždes. Jos simbolizuoja Latvijos istorinius-etnografinius regionus (Kuršą, Vidžemę ir Latgalą). Moters figūra Laisvės paminklo viršūnėje sukurta pagal Rygoje gyvenusios lietuvės Mildos Jasikienės modelį. Latviai statulą paprastai ir meiliai vadina „Milda“.[2][3][4]
Pirmoji idėja sukurti paminklą, skirtą pagerbti Latvijos nepriklausomybės karo divyriams kilo 1920 m. 1922 m. Latvijos premjeras Zigfrīds Anna Meierovics paskelbė konkursą „memorialinis atminimas“. Po keleto varžybų, 1930 m. laimėjo Latvijos skulptoriaus Kārlis Zāle projektas „Švytėk kaip žvaigždė!“. Paminklo statymas finansuotas iš privačių lėšų.
Dėka paminklo meninės vertės, jis liko nepaliestas vokiečių ir sovietų okupacijų metais. Po Antrojo pasaulinio karo buvo planų nugriauti paminklą, deja su šiais planais susiję dokumentai yra dingę, manoma, kai kurie dar likę slaptuosiuose Rusijos archyvuose.[5] Dažnai manoma, kad paminklą išgelbėjo Karlio Zalės buvusi mokinė Vera Muchina.[6] Sovietmečiu Laisvės paminklo reikšmė buvo interpretuojama atitinkamai Sovietų Sąjungos propagandai. Nepaisant propagandos, Laisvės paminklas okupacijos metais buvo antisovietų simbolis, bei tapo viena iš reikšmingiausių latvių atgimimo figūrų 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Idėja sukurti memorialą pagerbti Latvijos nepriklausomybės kovų dalyviams kilo dar 1920 m. 1922 m. liepos 27 d. premjeras Zigfrīds Anna Meierovics, paskelbė konkursą „memorialinis atminimas“. Projekto laimėtoju tapo 27 m aukščio, bareljefinis paminklas su oficialiais Latvijos simboliais, kurio autoriai buvo Krišjānis Barons ir Atis Kronvalds. Jų projektas nugalėjo kitus 57 konkurentus.[1] 1923 m. spalį paskelbtas naujas konkursas tik jau kitu pavadinimu „Laisvės paminklas“. Varžybos, užbaigtos laimėjus dviem nugalėtojams, bet dėl nesutarimo žiuri viduje, nebuvo jokio sprendimo, o naujas konkursas buvo paskelbtas 1925 m. kovą.[1]
Pagaliau 1929 m. spalį, buvo paskelbtos paskutinės varžybos. Laimėtoju tapo projektas „Švytėk kaip žvaigždė!“ (latv. Mirdzi kā zvaigzne!) kurio autorius Kārlis Zāle, turėjo pasisekimą ir ankstesniuose konkursuose. Po smulkių pakeitimų atliktų projekto autoriaus ir architekto Ernests Štālbergs, 1931 m. lapkričio 28 d. prasidėjo paminklo statyba.[1] Finansuotas iš privačių lėšų, paminklas buvo pastatytas toje pačioje vietoje, kur anksčiau stovėjo, bronzinė Rusijos Imperatoriaus Petro Didžiojo statula.[5]
Tais pačiais metais – 1935 m., kai buvo atidengtas memorialas buvo apskaičiuota, kad per ketverius statybos metus vien akmens medžiagai apdoroti buvo sunaudotos 308 000 žmogaus darbo valandos. Jei tik vienas žmogus, pasitelkęs moderniausią to meto techniką, būtų prisiėmęs atlikti memorialo statybos darbus, jis tai būtų padaręs per 130 metų. Bendras memorialo medžiagos svoris siekia apie 2500 tonų. Tokio kiekio medžiagų gabenimui geležinkeliu būtų prireikę 200 prekinių traukinių.[7]
Paminklas buvo pastatytas už tautos suaukotas lėšas ir atidengtas 1935 m. lapkričio 18 d., minint 17-tas Latvijos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo metines. Prieš tai šioje vietoje buvo Rusijos caro Petro I bronzinė statula. Dėka paminklo meninės vertės, jis liko nepaliestas vokiečių ir sovietų okupacijų metais. Po Antrojo pasaulinio karo buvo planų nugriauti paminklą, deja su šiais planais susiję dokumentai yra dingę, manoma, kai kurie dar likę slaptuosiuose Rusijos archyvuose.[5] Pirmasis bandymas įvyko jau 1945 m., kai LSSR liaudies komisarų taryba pasiūlė atstatyti Petro Didžiojo paminklą. Turint omeny, kad šis paminklas seniau buvo tik keli metrai nuo vietos, kurioje šiuo metu yra laisvės paminklas, jo atstatymas automatiškai reikalautų Laisvės paminklo nugriovimo. Nėra žinoma kuo baigėsi šio plano svarstymas, tačiau manoma, kad prieš jį stojo žymūs sovietų skulptoriai.[5] Dažnai manoma, kad paminklą išgelbėjo Karlio Zalės buvusi mokinė Vera Muchina.[8] Jos sūnus teigia, kad Muchina dalyvavo susirinkime, kuriame buvo nulemtas paminklo likimas, kur ji, paprašyta pareikšti savo nuomonę, pasakė, kad paminklas turi didelę meninę vertę ir jo nugriovimas pažeistų latvių tautos švenčiausius jausmus, tačiau nėra atrasti dokumentai, kurie paliudytų, kad taip iš tiesų buvo.[5] Kai kurie čekistai teigia, kad klausimas vėl buvo iškeltas 1963 m. vasarą, bet buvo nuspręsta, kad nugriauti paminklą būtų per daug rizikinga, tačiau nėra jokių raštiškų liudijimų, kad taip iš tikrųjų buvo.[5]
Sovietmečiu Laisvės paminklo reikšmė buvo interpretuojama atitinkamai Sovietų Sąjungos propagandai. Trys žvaigždės buvo skelbiamos simbolizuojančios tris naujai sukurtas Baltijos sovietų respublikas – Latvijos SSR, Estijos SSR ir Lietuvos SSR, o pats paminklas kaip tautos padėka SSRS diktatoriui Josifui Stalinui.[7][5] Ilgainiui propaganda buvo sušvelninta, o 1988 m. buvo pasakyta, kad paminklas buvo pastatytas, kad „paminėtų išlaisvinimą nuo caro aristokratijos vergovės ir Vokietijos baronų“, nutylint faktą, kad bolševikinė Raudonoji armija ir Raudonieji Latvijos Šauliai taip pat Latvijos Nepriklausomybės kare buvo priešininkai.[9][1]
Nepaisant propagandos, Laisvės paminklas okupacijos metais buvo antisovietų simbolis, bei tapo viena iš reikšmingiausių latvių atgimimo figūrų 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Nepriklausomybės judėjimas savo veiklą pirmąkart publikavo 1987 m. birželio 14 d., kai apie 5000 žmonių nelegaliai padėjo gėlių prie paminklo.[1]
Laisvės paminklo skulptūros ir bareljefai suskirstyti į 13 Latvijos istoriją ir kultūrą atspindinčių grupių: Latvija, Lačplėsis, Vaideluotis, Grandinių traukytojai, Darbas, Tėvynės sargybiniai, Šeima, Šviesuoliai, 1905 metai, Kova prieš bermontininkus. Paminklo priekinėje dalyje tarp grupių „Darbas“ ir „Tėvynės sargybiniai“ užrašytas Karlio Skalbės dedikavimas „Tėvynei ir laisvei“. Ant paminklo nugarinę dalį juosiančių laiptų atramų matomi bareljefai: Latvių šauliai ir Latvių tauta – dainininkė. Paminklo masyvas padarytas iš monolitinių keturkampių formų, kurios sudėtos viena ant kitos. Viršutinė paminklo dalis susiaurėja ir pereina į 19 metrų aukščio obeliską, kurio viršuje yra 9 metrų varinė Laisvės statula – jauna mergina, kuri rankose laiko tris paauksuotas žvaigždes. Taip pat ir skulptūros juosta yra paauksuota. Paminklo pamatas pagamintas iš raudono ir pilko granito. Visas paminklas pastatytas ant gelžbetoninio rėmo. Paminklo fasadas yra nukreiptas į Dauguvą.
Garbės sargyba eidavo pareigas nuo paminklo pastatymo iki 1940 m. sovietinės okupacijos.[1] Ji buvo atkurta 1992 m. lapkričio 11 d.[1] Kareiviai einantys garbės sargybą tarnauja Nacionalinių Ginkluotųjų pajėgų Garbės Sargybos Štabe (latv. Nacionālo Bruņoto spēku Štāba bataljona Goda sardzes rota).[10] Garbės sargyba neturi eiti savo pareigų blogomis sąlygomis ir kai temperatūra būna nukritusi žemiau -10 °C ar pakilusi virš +25 °C.[11][12] Garbės sargyba budi 2 savaitinėmis pamainomis po 2, 3 arba 4 kareivius, kurie keičiasi kas valandą.[11][12] Be jų taip pat yra du budintys sargai kiekvienoje pamainoje, kurie užtikrina garbės sargybos saugumą.[12]
Įprastai sargyba keičiasi kas valandą tarp 9:00 ir 18:00. Po valandinės sargybos kareiviai turi 2 valandas laisvo laiko, kurį jie leidžia savo kambariuose Gynybos ministerijoje.[12] Nuo 2004 m. rugsėjo kareiviai taip pat kas pusę savo budėjimo valandos patruliuoja: apeina aplink paminklą ir grįžta atgal į pradinę vietą.[13]
Sargybiniai turi būti 1.82 m aukščio ir geros sveikatos, kad galėtų nejudėdami išstovėti pusę valandos.[10][11]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
