Kazlų Rūda

Kazlų Rūda – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės. Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos. Stovi medinė Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1925 m.), stogastulpis Kazlų giminės garbei (autorius Vytautas Aputis), paminklas tremtiniams. Yra paštas (LT-69083), miško muziejus (1983 m. rugsėjo 16 d. jį Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, nuo 2004 m. čia veikia urėdijos informacijos centras), miesto parkas (pradėtas kurti tarpukariu iš jauno pušynėlio ir turėjęs Nepriklausomybės parko vardą), tautodailės skulptūrų ansamblis. Yra Kazlų Rūdos miškų urėdija ir Kazlų Rūdos girininkija.^[2]

Kazlų Rūda
Kazlų Rūdos reginys
Kazlų Rūda 54°45′07″š. pl. 23°29′56″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Kazlų Rūdos savivaldybė
Gyventojų (2023)	5 507
Plotas	3,93 km²
Tankumas (2023)	1 401 žm./km²
Pašto kodas	LT-69083
Vikiteka	Kazlų Rūda
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Kazlų̃ Rūdà Kilmininkas: Kazlų̃ Rūdõs Naudininkas: Kazlų̃ Rū̃dai Galininkas: Kazlų̃ Rū̃dą Įnagininkas: Kazlų̃ Rūdà Vietininkas: Kazlų̃ Rūdojè

Etimologija

Skulptūra broliams Kazlams

Manoma, kad vietovardžiui pradžią davė XVIII a. iš Mozūrijos miško atsikėlęs verslininkas bajoras Kazla (ar Kazlas, Kozlovskis; apsigyveno 2 šeimos, 5 ar 6 ar 7 broliai), kurio vardu ir buvo pavadinta išaugusi gyvenvietė. Su juo atvyko 12 baudžiauninkų šeimų palyda. Šitaip Užnemunės giriose prie Jūrės upelio išaugusi gyvenvietė buvo pavadinta bajoro vardu. Pavardė ir dabar pasitaiko Sūduvoje. Taigi, Kazlų Rūda yra asmenvardinis vietovardis.

1737 m. minima Kazlo degutinė. Toje vietovėje gyvenusių Kazlų (nuo lenk. kozioł – „ožys“) šeimoje buvo 6 ar 5 broliai – visi geri kalviai. Jiems pradėjus lydyti vietos rūdą, atsirado Kazlų Rūdos kaimas, kadangi gyventojai tas Kazlų geležies dirbtuvėles vadino rudniomis.^[3]

Dėl komponento Rūda nėra visiškai aišku. Žinoma, kad jis susijęs su rūdos gavimo ir apdorojimo vietomis, kurios vadinamos rūda, rudnia. Nors tai ir panašūs žodžiai, tačiau anksčiau jie turėjo gana skirtingą reikšmę: rudnia – „balų rūdos apdorojimo vieta“ (baltarusių ir lenkų kilmės), o rūda – „žaliava, iš kurios gaminama geležis, balų rūda“ (lietuviškos kilmės).^[4] Tikėtina, kad kuriantis Kazlų šeimoms čia būta pelkių rūdos, kurios gavyba ir vertėsi Kazlai. Atvykę į gyvenvietę Kazlai ėmėsi balų rūdos verslo. Gyvenvietė imta vadinti Kazlo rūda. Kai numirė Kazlas, įmonę ėmė valdyti Kazlienė, o gyvenvietę pavadino Kazlienės rūda. Kai ji numirė, gyvenvietė pavadinta Kazlų Rūda. XIX a. nutiesus geležinkelį, atokiau nuo senosios gyvenvietės įsikūrė stotis ir naujoji gyvenvietė, kuri pavadinta Kazlų Rūda (Kozlova Ruda).

Geografija

Miestą iš rytų į vakarus kerta geležinkelis, padalindamas miestą į dvi, beveik lygias, dalis. Virš geležinkelio, 2006 m. atidarytas moderniausias Lietuvoje santvarinis pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtas viadukas. 2011 m. suremontuota Kazlų Rūdos geležinkelio stotis. Šiaurinėje miesto dalyje yra daugelis administracinių pastatų, ligoninė; pietinėje yra Miško muziejus, Kazlų Rūdos parkas. Miestą beveik iš visų pusių supa Kazlų Rūdos miškai, į pietryčius nuo miesto įkurtas valstybinis Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis. Valstybės saugomas 9 ha Kazlų Rūdos parkas. Apie 5 km į šiaurės rytus nuo miesto yra Kazlų Rūdos aerodromas, šalia jo – karinis Kazlų Rūdos poligonas.

Istorija

Pilviškių inventoriuje 1737 m. minima Kazlos deguto varykla (2 šeimos). Kazlų Rūda rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1744 m. Pilviškių parapijos sąrašuose, kai čia pradėta lydyti rūda, XIX a. viduryje išlydydavo apie 10 t geležies.^[5]

1861 m. per 2 km nuo Kazlų Rūdos kaimo, prie Lentvario–Virbalio geležinkelio pastatyta geležinkelio stotis, prie kurios ėmė kurtis miestelis. Per 1863 m. sukilimą 1863 m. vasario 2 d. ties Kazlų Rūda, prie Čystos Būdos įvyko vienos didžiausių kautynių. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino M. Brundza, J. Žilinskas. XIX a. pabaigoje Kazlų Rūda – kaimas Marijampolės apskrities Antanavo valsčiuje, priklausęs Višakio Rūdos parapijai.^[6]

1911 m. geležinkelio tarnautojų vaikams atidaryta pradinė rusiška mokykla. 1914 m. veikė milo vėlykla, paštas, vyko turgus. 1915 m. vokiečiai miestelyje įkūrė karo belaisvių stovyklą, medienai vežti nutiesė siaurąjį geležinkelį į Pavilkijį. 1922–1926 m. miestelis išsiplėtė nutiesus geležinkelį į Šeštokus, veikė elektrinė, 3 lentpjūvės, 2 malūnai. 1923 m. atidaryta lietuvių pradinė mokykla. 1927 m. įsteigta vasarvietė. 1931 m. Kazlų Rūda tapo valsčiaus centru. Per 1941 m. Birželio sukilimą veikė 64 partizanų būrys. 1944 m. vasarą miškuose susikūrė vienas pirmųjų Suvalkijos partizanų būrių. Nuo 1945 m. vasaros apylinkėse veikė Tauro apygardos Stirnos (Žalgirio) rinktinės partizanai, miškuose įkurtas apygardos štabas. 1950 m. pabaigoje Kazlų Rūdos apylinkėse, MGB duomenimis, dar veikė 6 partizanų grupės. 1983–1987 m. buvo rengiama LKBK medžiaga.

Miesto teises gyvenvietė gavo 1950 m., įsteigtas visuomeninis muziejus. 1996 m. patvirtintas Kazlų Rūdos herbas. Nuo 1997 m. leistas laikraštis „Kazlų Rūdos kronika“.^[7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1867–1915 m.	Antanavo valsčius	Marijampolės apskritis
1918–1919 m.	Kazlų Rūdos valsčiaus centras
1919–1931 m.	Antanavo valsčius
1931–1950 m.	Kazlų Rūdos valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras	Kazlų Rūdos rajono centras	Kauno sritis
1953–1954 m.
1954–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas
1962–1973 m.		Kapsuko (Marijampolės) rajonas
1973–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras
1995–2000 m.	Kazlų Rūdos seniūnijos centras	Marijampolės rajono savivaldybė	Marijampolės apskritis
2000–		Kazlų Rūdos savivaldybės centras

Ekonomika

Kazlų Rūdoje išplėtotas pirminis medienos apdorojimas („Juodeliai“, „Kirvilė“, „Jūrės medis“), medienos drožlių plokščių (,,IKEA Industry Lietuva"), tekstilės gaminių („VIP“), biologinio kuro („BioNovus“) gamyba, veikia šiluminės energetikos įrenginių bendrovė „Kazlų Rūdos metalas“. Yra Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacijos centras, kuriame atidarytas Miško muziejus, Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras.

Miestų partnerystė

• Zondershauzenas, Vokietija
• Lvuvekas, Lenkija
• Fromborkas, Lenkija ^[8]
• Oleckas, Lenkija
• Geldapė, Lenkija
• Onis, Gruzija
• Koriukivka, Ukraina

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Prano Dovydaičio progimnazija

• Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija
• Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyrius Kazlų Rūdos pradinė mokykla
• Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyrius lopšelis-darželis ,,Pušelė"
• Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyrius Prano Dovydaičio progimnazija
• Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyrius Antanavo mokykla
• Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyrius Bagotosios mokykla
• Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyrius Jankų mokykla
• Kazlų Rūdos „Saulės“ mokykla
• Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla „Elma“
• Kazlų Rūdos Valdorfo progimnazija
• Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokykla
• Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka
• Kazlų Rūdos sporto centras

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m.	1883 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.[9]	1959 m.sur.	1970 m.sur.[10]	1974 m.[11]	1976 m.[12]
233	455	771	1 338	3 478	4 308	5 300	6 000
1979 m.sur.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2011 m.sur.[16]	2017 m.	2020 m.	2021 m.sur.	-
6 312	7 715	7 401	6 635	6 018	5 543	5 590	-

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 6 635 žmonės:[17] Lietuviai – 97,51% (6470); Rusai – 1,13% (75); Baltarusiai – 0,27% (18); Ukrainiečiai – 0,24% (16); Kiti – 0,84% (56).

2001 m. gyveno 7 401 žmonės:[18] Lietuviai – 97,5% (7214); Rusai – 1,1% (85); Baltarusiai – 0,4% (31); Ukrainiečiai – 0,4% (29); Vokiečiai – 0,18% (14); Kiti – 0,37% (28).

Paminklas LR Prezidentui dr. Kaziui Griniui

Žymūs žmonės

Kazlų Rūdoje gimė:

• Vincas Žemaitis (1896–1983), nuo 1926 iki 1944 m. Kazlų Rūdos miškų urėdas. 35 metus Lietuvos miškininkų sąjungos pirmininkas
• Stasys Motiejūnas (1927–2011), kino ir teatro režisierius, aktorius
• Juozapas Zigmantas Paltanavičius (1928–1995) – nusipelnęs miškininkas, visuomenininkas. Gimė 1928 m. Kazlų Rūdos bandomojo miškų ūkio gamybinio susivienijimo direktorius, miškų urėdas. Suprojektavęs miškininkų gyvenvietę, organizavo darbus. Jam vadovaujant pastatyti Kazlų Rūdos medelyno ir girininkijos administraciniai pastatai. Restauravo ir įrengė Miško muziejų. Mirė 1995 m. Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės pilietis
• Rimvydas Žigaitis (1933–2010), kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas
• Leonas Ulevičius (1935–2000), pedagogas, choro dirigentas
• Aldonas Pupkis (g. 1939), kalbininkas
• Leonardas Bakaitis (g. 1953), pedagogas, karininkas, pulkininkas
• Juozas Banionis (g.1956), istorikas, matematikas, pedagogas, visuomenės veikėjas
• Audrius Brūzga (g. 1966), diplomatas, ambasadorius
• Aidas Vaišnora (g. 1967), inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas
• Eugenija Bendoriūtė (g. 1968), aktorė
• Aldona Bendoriūtė (g. 1972), aktorė
• Rytis Cicinas (g. 1973), pop dainininkas
• Loreta Piaulokaitė-Motuzienė (g. 1974). biomedicinos mokslų daktarė, Klaipėdos rajono politikė

Seniūnaitijos

2009 m. liepos 2 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. TS 21-696 įsteigtos 4 seniūnaitijos:

• Kazlų Rūdos miesto 1-oji seniūnaitija (1674 gyv.): Birutės, S. Dariaus ir S. Girėno, Daumanto, Eglių, Esperanto, J. Žemaitės, Jaunimo, K. Donelaičio, M. Daukšos, Marijampolės, Miško, P. Cvirkos, P. Dovydaičio, S. Daukanto, S.Nėries, Sodų, Strazdelio, Suvalkiečių gatvės;
• Kazlų Rūdos miesto 2-oji (Pušų) seniūnaitija (2741 gyv.): Alyvų, Ateities, Gedimino, Kęstučio, M. Valančiaus, Maironio, P. Vaičaičio, Pavasario, Pušų, Statybininkų, Vydūno gatvės;
• Kazlų Rūdos miesto 3-oji (Mindaugo) seniūnaitija (2010 gyv.): Algirdo, Atgimimo, J. Basanavičiaus, Lietuvaičio, Lietuvos Partizanų, Mindaugo, Mokyklos, Obuolių, Saulės, Šilo, Skvero, Sporto, Taikos, V. Borisevičiaus, V. Kudirkos, Vasario 16-osios, Vilniaus, Vytauto gatvės;
• Kazlų Rūdos miesto 4-oji (Liepų) seniūnaitija (737 gyv.): Ąžuolo, Beržų, Geležinkelio Zonos, J. Z. Paltanavičiaus, Liepų, M. K. Čiurlionio, Medeinos, Medžiotojų, Miškininkų, Parko, Pievų, Puškino gatvės.

Sportas

Kazlų Rūdos geležinkelio stotis 2013 m.

Nuo 2011 m. rudens miesto parke veikia virvių parkas. Įrengtos 4 įvairaus sudėtingumo trasos tarp medžių.

Galerija

• 
  Traukinukas
• 
  Pažintinis miško takas
• 
  Gamtos pažinimo aikštelė
• 
  Brolių Kazlų skulptūros miesto skvere
• 
  Virvių parkas
• 
  Mėnulio parkas
• 
  Poilsiavietė
• 
  Turizmo ir verslo informacijos centras
• 
  Miesto fontanai
• 
  Bažnyčia

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Kazlų Rūdos girininkija (Valstybinių miškų urėdija, VĮ Kazlų Rūdos regioninis padalinys). Geltoni.lt (tikrinta 2022-04-10).
3. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 211–212 p.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 87–90
5. Juozas Banionis. „Trumpa Kazlų Rūdos istorijos apžvalga“. Suarchyvuota iš originalo 2015-09-25. Nuoroda tikrinta 2015-09-25.{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)
6. Kozłowa-ruda. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 562 psl. (lenk.)
7. Juozas Banionis. Kazlų Rūda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 676 psl.
8. „Strony w dziale“. Frombork. Nuoroda tikrinta 4 May 2014.
9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Kazlų Rūda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 418 psl.
12. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Kazlų Rūda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 277-278
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
18. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today

Literatūra

• Kazlų Rūda. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 247 psl.
• Kazlų Rūdos savivaldybė: informacinis leidinys. – Kaunas: V3 studija, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9955-9704-1-3
• Kazlų Rūdos krašto tradiciniai valgiai (sud. Vitalija Kavaliūnaitė-Filipova). – Marijampolė: Piko valanda, 2005. – 114 p.: iliustr. – ISBN 9955-642-17-3
• Kazlų Rūdos krašto kryžiai ir kryždirbiai (sud. Vitalija Kavaliūnaitė-Filipova). – Kaunas: Aušra, 2006. – 96 p.: iliustr. – ISBN 9955-532-72-6
• Kazlų Rūdos šnektos žodynas / Lietuvių kalbos institutas (sud. Aldonas Pupkis). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2009. – 2 t. – ISBN 978-9955-704-69-0
  • T. 1: A-M. – 2008. – XXVI, 528 p.: žml. – ISBN 978-9955-704-68-3
  • T. 2: N-Ž. – 2009. – X, 553 p. – ISBN 978-609-411-031-3
• Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Kazlų Rūda. – Kaunas: Neolitas, 2010. – 159 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95209-0-2

Nuorodos

• Trumpa istorija, žemėlapiai Archyvuota kopija 2006-06-26 iš Wayback Machine projekto.