Katyčiai

Katyčiai – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Žemaičių Naumiesčio, šalia kelio Žemaičių Naumiestis–Rukai, abipus Šyšos upės. Seniūnijos, seniūnaitijos ir evangelikų liuteronų parapijos centras. Veikia Katyčių pagrindinė mokykla, paštas (LT-99011), vaikų darželis (nuo 1947 m.), biblioteka, medicinos punktas, vaistinė, Šilutės medicinos centro Šeimos gydytojo kabinetas. Veikia katalikų Katyčių Švč. Mergelės Marijos Globos koplyčia.^[2]

Apie kaimą Šilalės rajone žr. Katyčiai (Šilalė).

Katyčiai
[[Vaizdas:Katyčiai.jpg|{{#if:|270px]] Katyčių pagrindinė gatvė
Katyčiai
55.287°š. pl. 21.826°r. ilg. / 55.287; 21.826 (Katyčiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija	Katyčių seniūnija
Gyventojų (2021)	395
Vikiteka	Katyčiai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Katýčiai Kilmininkas: Katýčių Naudininkas: Katýčiams Galininkas: Katýčius Įnagininkas: Katýčiais Vietininkas: Katýčiuose
Istoriniai pavadinimai	vok. Koadjuthen

Miestelio plano struktūra radialinė. Dauguma pastatų išsidėstę palei kelius, kurie eina į Šilutę, Ž. Naumiestį, Stoniškius. Katyčių miestelio architektūriniai paminklai:

• Miestelio centrinė dalis,
• Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1734 m.,
• gyvenamas namas, XIX a. pab. – XX a. pr.
• sandėlis, XIX a. 2-oji pusė
• prekybos eilės, XIX a. pab. – XX a. pr.
• vandens malūnas, 1926 m.

Ilgą laiką buvo manoma, kad į vakarus nuo Katyčių yra XVII a.–XVIII a. karinių įtvirtinimų pylimas, tačiau naujausi objekto žvalgymai parodė, kad tai buvęs ledynmečio darinys – ozas.

Reformacijos 500 m. jubiliejaus iškaba 2017 m. rudenį

Etimologija

Vietovardis greičiausiai kilęs iš asmenvardžio Katýtis (plg. pavardės Katáitis, Katẽlė).^[3] 1555–1939 m. vokiečių dokumentuose, žemėlapiuose Katyčiai vadinami Kotyca, Koadjuthen, Koadjuten, Coadjuthen, Katytiai, Kottiten ir t. t.

Liaudies etimologija mena, kad XVI a. viduryje šias vietoves nusiaubė maras ir visi žmonės išmirė. Vėliau kažkas vaikščiojo po tuščius namus ir rado tik katę su šešiais kačiukais. Nuo tada kaimą ir pavadino Katyčiais.^[4]

Istorija

Stogastulpis su įrašyta Katyčių istorija

Pagal 1422 m. Melno taikos sutartį Katyčių gyvenvietės teritorija priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai. 1451–1485 m. Žemaičių seniūnas Jonas Kęsgaila įkūrė dvarą. 1533 m. Prūsijos kunigaikštystė užgrobė Katyčių kaimo žemes, kadangi Ldk Žygimantas Senasis priėmė vasalo priesaiką iš Prūsijos kunigaikščio, sūnėno Albrechto Brandenburgiečio, kuriam perleido dalį Žemaitijos su Katyčiais.^[5] Nors nuo 1525 m. Prūsija buvo Lenkijos karalystės vasalė, o Lenkijos karalius Žygimantas Senasis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas, Katyčiai nebuvo grąžinti Lietuvai, o nuo 1555 m. atiteko Prūsijai.

1568 m. pastatyta pilis, apie 1574 m. – Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia. XVIII a. gyveno nemažai prekybininkų, vyko dideli turgūs. XVIII a. pr. ir XIX a. pirmoje pusėje nuo maro ir choleros epidemijų išmirė žymi dalis Katyčių kaimo gyventojų ir į jų vietą buvo atkelti kolonistai vokiečiai, kurie 1861 m. sudarė 80 proc. Katyčių gyventojų. 1734 m. pastatyta nauja Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia. 1817 m. miestelis sudegė. Nuo 1891 m. Katyčiuose prekiauta lietuviškomis knygomis. Tuo metu miestelis priklausė Tilžės apskričiai, jame buvo pašto stotis.^[6]

1905 m. Katyčiuose lietuvių buvo 30 proc. 1911 m. įkurta lietuvių jaunimo kultūros draugija Vainikas, turėjo 145 narius, biblioteką. 1915–1919 m. čia kunigavo Vilius Gaigalaitis. 1922 m. pabaigoje Katyčiuose įsteigtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius. Po Klaipėdos sukilimo Katyčiai atiteko Lietuvai.

Tarpukario metais veikė draugija Santara, Katyčių giedotojų draugija, apie 1926 m. pastatytas vandens malūnas, kuris pokaryje kurį laiką miesteliui tiekė elektros energiją, buvo dvi pradžios mokyklos, valsčiaus policijos įstaiga, paštas, vaistinė, lietuvių bankelis, taupomoji skolinamoji kasa, draudimo įstaiga, kelios amatų dirbtuvės, plytinė, keletą krautuvių.

1950–1992 m. paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Po Antrojo pasaulinio karo Katyčiuose labai pasikeitė gyventojai – baigiantis karui dalis pasitraukė į Vakarus, o į jų vietą užpildė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių.

Bažnyčia 1955 m. sovietinės valdžios nacionalizuota, paversta kultūros namais, 1991 m. tikinčiųjų bendruomenė ją atgavo.^[7]

2011 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-835 patvirtino Katyčių herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1451–1485 m.	Jurbarko seniūnija
1818–1920 m.	Katyčių valsčiaus centras	Tilžės apskritis
1923–1939 m.		Pagėgių apskritis
1939–1945 m.			Gumbinės apygarda
1945–1950 m.
1950–1953 m.	Katyčių apylinkės centras	Pagėgių rajonas	Klaipėdos sritis
1953–1962 m.
1962–1977 m.		Šilutės rajonas
1977–1995 m.	Usėnų apylinkė
1995–	Katyčių seniūnijos centras	Šilutės rajono savivaldybė	Klaipėdos apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[8]	1885 m.[9]	1905 m.[10]	1910 m.[11]	1923 m.sur.[12]	1939 m.	1959 m.sur.[13]	1970 m.sur.[14]
358	761	882 iš jų 263 lietuviai	926	936	1 200	638	651
1977 m.[15]	1979 m.sur.[16]	1985 m.[17]	1989 m.sur.[18]	1997 m.	2001 m.sur.[19]	2011 m.sur.[20]	2021 m.sur.[21]
590	674	618	717	774	737	526	395

Žymūs žmonės

Katyčiuose gimė:

• Rimas Armonas, gydytojas ginekologas,
• Francas Kestenus sakytojas,
• Vidas Pielikis, Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Katyčių kapinėse palaidoti:

• Kristupas Cintijus, giesmių eiliuotojas.

Sportas

Tarpukariu Katyčiai garsėjo savo lengvosios atletikos sportininkais. 1927 m. ir 1928 m. Greta Šoksaitė tapo Lietuvos rutulio stūmimo čempione bei iškovojo bronzas ieties metime ir 200 m sprinte. 1929 m. Erika Kveselytė tapo Lietuvos 100 m sprinto bėgimo čempione bei laimėjo bronzą disko metime.

Galerija

• 
  Prie kelio
• 
  Katyčių evangelikų liuteronų kapinaitės
• 
  Kapinės priešais evangelikų liuteronų bažnyčią
• 
  Akmuo su raidėmis „TJM“ Stoniškių g., prie Teresės ir Juozo Murauskų sodybos
• 
  Šyša
• 
  Riboženklis

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Katyčių varpinė
3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
4. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 302
5. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 114–115 p.
6. Coadjuthen. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 711 psl. (lenk.)
7. Algimantas Miškinis. Katyčiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 569 psl.
8. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
9. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
10. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
11. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
13. Katyčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 79 psl.
14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
15. Katyčiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 374 psl.
16. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
17. Algimantas Miškinis ir kt. Katyčiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 237
18. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
19. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Katyčiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 710 psl.
• Žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	ŠILUTĖ – 26 km ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS – 12 km DEGUČIAI – 5 km
	PAŠYŠIAI – 11 km
		Stubriai – 6 km USĖNAI – 11 km RUKAI – 11 km	Sartininkai – 8 km