Aleksandras Lukašenka
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Aleksandras Grigorjevičius Lukašenka (Aliaksandras Ryhoravičius Lukašenka; blrs. Алякса́ндр Рыго́равіч Лукашэ́нка, rus. Александр Григорьевич Лукашенко, g. 1954 m. rugpjūčio 30 d. Kopysėje, Oršos raj., Vitebsko sr.) – Baltarusijos prezidentas. Vienintelis šalies prezidentas, užimantis postą nuo pat jo įsteigimo 1994 m. Po 2020 m. prezidento rinkimų, kurių skaidrumas kvestionuojamas, A. Lukašenkos prezidento statusas tarptautinėje bendruomenėje ginčytinas. Dėl faktiškai autokratinio valdymo stiliaus, A. Lukašenka dažnai įvardijamas „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“.
| Aleksandras Lukašenka Аляксандр Лукашэнка | |
|---|---|
| Baltarusijos prezidentas | |
_(cropped).jpg) | |
| Aleksandras Lukašenka 2021 m. | |
| Gimė | 1954 m. rugpjūčio 30 d. Kopysė |
| Sutuoktinis (-ė) | Galina Žauneroviča-Lukašenka |
| Vaikai | Viktoras Lukašenka Dmitrijus Lukašenka Nikolajus Lukašenka |
| Baltarusijos prezidentas | |
| Kelintas | 1 |
| Ėjo pareigas | 1994 – |
| Pareigos | politikas, papulkininkis |
| Partija | TSKP (1979–1991) „Komunistai už demokratiją“ (1991–1992) „Baltoji Rusia“ (2007–dabar) |
| Alma mater | Mogiliavo pedagogikos institutas |
 Vikiteka | Aleksandras Lukašenka |
| Parašas | |
 | |
A. Lukašenka galimai buvo vienintelis deputatas, balsavęs prieš Belovežo susitarimą (Tarybų Sąjungos panaikinimą).[1][2] TSRS suirimą jis vėliau pavadino „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“.[3]
Augo be tėvo. Baigė Mogiliavo pedagoginį institutą, įgijo istorijos ir visuomenės mokslų mokytojo kvalifikaciją (1975 m.) ir Baltarusijos žemės ūkio akademiją (neakivaizdiniu būdu, 1985 m.), gavo ekonomisto išsilavinimą.
1975–1982 m. tarnavo Sovietinės armijos pasienio daliniuose, dirbo komjaunimo ir komunistų partijos organuose. 1979–1991 m. – komunistų partijos narys.
1982–1983 m. – kolūkio „Udarnik“ (Šklovo rajone) pirmininko pavaduotojas, 1983–1985 m. – Šklovo statybos medžiagų kombinato direktoriaus pavaduotojas, 1985–1987 m. – Šklovo raj. Lenino kolūkio partkomo sekretorius, 1987–1994 m. – tarybinio ūkio „Gorodec“ (Šklovo raj.) direktorius.
1990 m. išrinktas Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Nuo 1993 m. vadovavo parlamentinei kovos su korupcija komisijai, įgavo kovotojo su šiuo nusikaltimu įvaizdį.
1994 m. liepos 10 d. išrinktas Baltarusijos prezidentu (surinko 80 % balsų antrame ture). 1996 m. balandžio 2 d. su Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu pasirašė sutartį dėl Suverenių Respublikų Bendrijos įsteigimo. 1996 m. Baltarusijos parlamentas balsų dauguma nusprendė pradėti apkaltos procesą A. Lukašenkai. Tada jis, pasinaudojęs netvarkingos posovietinės konstitucijos suteiktomis teisėmis, surengė referendumą dėl vykdomosios valdžios išplėtimo, kurio metu buvo paleistas parlamentas. Po šio referendumo, prezidentas įgavo didesnę galią ir pratęsė pirmąją kadenciją iki 2001 m.
2001 A. Lukašenka 75,65 % dauguma buvo išrinktas šalies prezidentu antrai kadencijai. Tačiau, pasak daugumos Europos Sąjungos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados politikų, tikroji Lukašenkos kadencija baigėsi dar 1999 m., ir sustiprinęs savo valdžią, A. Lukašenka užsitikrino perrinkimą Baltarusijos prezidentu, galimai klastojo rezultatus.
2005 m. spalį Lukašenka patvirtino sieksiantis trečios kadencijos. 2006 m. šalies opozicijos atstovai ėmė kelti protestus, nukreiptus prieš A. Lukašenką ir palaikyti Aliaksandrą Milinkevičių.
2006 m. kovo 19 d. rinkimuose Lukašenka nugalėjo, gavęs net 84,2 % visų balsų. Po šių rinkimų į gatves išėjo daug opozicionierių, Baltarusijos ir užsienio šalių piliečių. Minsko centre apie 1 000 žmonių, siekdami rinkimų rezultatų perskaičiavimo, išstovėjo 4 d. Baltarusijos žiniasklaidos, protestuotojai buvo kaltinti chuliganizmu, o opozicija masinių riaušių organizavimu. Vėliau neramius protestuotojus milicija išvaikė, o kelis žmones, ypač aktyvius politikoje, suėmė 15 parų. „Pagrindiniu neramumų organizatoriumi“ pripažintas Aliaksandras Kozulinas, anksčiau jau prasižengęs viešajai tvarkai ir kaltintas šmeižto skleidimu apie prezidentą A. Lukašenką, buvo nuteistas kalėti 5,5 metų.
Po 2010 m. gruodžio 19 d. vykusių,[4] galimai suklastotų rinkimų Aleksandras Lukašenka ketvirtą sykį tapo Baltarusijos prezidentu. Anot Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos, A. Lukašenka surinko 79,65 % balsų (5 130 557), o rinkimų aktyvumas buvo 90,65 %. Rinkimų dieną per protesto akcijas du kandidatai buvo sumušti policijos.[5] Opozicijos kandidatas Uladzimiras Niakliajevas (Vladimiras Nekliajevas), patyręs galvos traumą, Baltarusijos pareigūnų buvo išvestas iš ligoninės.[6] Pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse pranešta apie maždaug 10 000 protestuotojų. Šimtai protestavusių žmonių buvo suimta, tarp jų ir 7 kandidatai į prezidentus.[5]
2011 m. balandžio 11 d. Minsko metro įvykdytas teroristinis išpuolis. Žuvo 15 žmonių, dar 203 sužeisti.[7] Europos Sąjungos teigimu, tyrimas buvo netinkamai atliekamas ir teismas nedirbo remdamasis teisiniais pagrindais, todėl Vokietijos parlamentas oficialiai suabejojo tarptautinio tyrimo objektyvumu, apkaltindamas Interpolą sąmoningai priėmus „klaidingus“ įrodymus, pateiktus Baltarusijos tyrėjų .[8] 2012 m. kovą dviem nuteistiesiems dėl atakos buvo įvykdyta mirties bausmė.[9]
2015 m. spalio 11 d. Baltarusijoje prasidėjo prezidento rinkimai. Tą pačią dieną vyriausybės opozicija surengė mitingą, skatindama Baltarusijos žmones boikotuoti rinkimus, nes jie gali būti vėl klastojami. Spalio 12 d. dieną paaiškėjo, kad Aleksandras Lukašenka ir vėl laimėjo, surinkdamas beveik 84 % balsų.[10]
2020 m. rugpjūčio 9 d. vyko eiliniai šalies prezidento rinkimai, kuriuose vėl dalyvavo A. Lukašenka. Rinkimuose buvo neleista dalyvauti keliems stipriems opozicijoms veikėjams, kurie buvo įkalinti ar priversti palikti šalį. Pagal šalies Centrinės rinkimų komisijos duomenis A. Lukašenka surinko daugiau kaip 80 % rinkėjų balsų, o opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja – daugiau kaip 10 %. Po šių rezultatų paskelbimo visuomenėje ir tarptautinėje bendruomenėje kilo daug abejonių dėl jų tikslumo, šalies miestuose prasidėjo žmonių susibūrimai, mitingai, juos pradėjo slopinti Baltarusijos milicijos ir kitos karinės pajėgos. S. Cichanovskaja paskelbė save laikanti prezidento rinkimų nugalėtoja.[11] Europos Parlamentas iki dabar nepripažinęs A. Lukašenkos teisėtai išrinktu prezidentu.[12] [13] 2024 m. vasario 25 d. Aleksandras Lukašenka paskelbė kandidatuosiantis 2025 m. prezidento rinkimuose. Tai būtų jo aštunta kandidatūra.[14]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
