Žasliai

Žasliai – miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės rytuose, 9 km į rytus nuo Kaišiadorių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelio akmeninis grindinys išlikęs nuo 1931 m. Stovi Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1902 m.), Žaslių Kristaus kančios koplyčia, dvi Žaslių sinagogos, pastatytos 1908–1909 m. greta viena kitos (ortodoksų sinagoga – dabartinis kultūros ir tradicinių amatų centras, ir chasidų sinagoga), Žaslių piliakalnis, Žaslių akmuo su ženklais, veikia Žaslių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-56060). Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – kryžius, pastatytas 1928 m. šalia tuometinės Žaslių valsčiaus savivaldybės. Tuo metu šalia kryžiaus buvo ir vėliavos stiebas, kadangi čia vykdavo įvairios tautinės iškilmės. 1964 m. paminklas nugriautas, 1990 m. atstatytas toje pačioje vietoje.

Žaslių ežeras

Vytauto gatvė

Paminklas miestelio 555-osioms metinėms, atidengtas 2012 m., skulptorius Vidmantas Gylikis

Kitos reikšmės – Žasliai (reikšmės).

Žasliai
[[Vaizdas:Centrine zasliu aikstė.JPG|{{#if:|270px]]
Žasliai
54.865°š. pl. 24.590°r. ilg. / 54.865; 24.590 (Žasliai)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija	Žaslių seniūnija
Gyventojų (2021)	536
Vikiteka	Žasliai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Žãsliai Kilmininkas: Žãslių Naudininkas: Žãsliams Galininkas: Žasliùs Įnagininkas: Žãsliais Vietininkas: Žãsliuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Żośle, Zoszle, rus. Жосли[2], rus. Жосле[3]

Etimologija

Žasliai tikrai yra vandenvardinis vietovardis, tačiau nėra visiškai aišku, ar nuo Žaslos upelio, ar nuo Žaslių ežero (kuris anksčiau vadinosi tiesiog Žasliai).^[4] XX a. tarpukariu vartota forma Žąsliai.

Geografija

Miestelis įsikūręs prie kelių:

•  1809  Kaišiadorys–Žasliai 
•  4717  Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai 
•  143  Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys .

Jį supa ežerai: pietuose telkšo Žaslių ežeras (iš kurio išteka Žasla), rytuose – Liminas, šiaurės rytuose – Statkūniškės ežeras. Prie Žaslių ežero augo šimtametė Žaslių guoba (nupjauta 2010 m.), stūkso Žaslių piliakalnis, Bažnyčios slėnyje vyksta bendruomenės šventės. Šiauriniame miestelio pakraštyje stūkso mitologinis Žaslių akmuo su iškaltu daugialypiu kryžiumi.

Istorija

Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė Jauniui Valimantaičiui, vėliau – didikams Goštautams. Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti 1457 m. vasario 28 d. 1522 m. Žasliai jau minimi kaip miestas. XVI a. miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaip valstybinį dvarą Žaslius valdė seniūnai, tarp kurių XVIII a. išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1613 metų LDK žemėlapyje Magni Ducatus Lituaniae caeterarumque regionum illi adiacentium exacta descriptio, išleistame Radvilos Našlaitėlio Amsterdame, Žasliai pažymėti kaip miestelis. 1777 m. minima veikusi parapinė mokykla, joje mokėsi 6 bajorų ir 8 valstiečių vaikai. 1792 m. sausio 12 d. Lietuvos-Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės – laisvė“). Jau gegužės 25 d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios.

Žasliai minimi Lietuvos metraštyje užrašytoje legendoje apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus kunigaikščio Kukovaičio, kilusio iš Palemono giminės, motinai Pajautai, sūnus sukūręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės Pajautą laikę deive ir stabą garbino. Stabus sunykus, vietą ir vėliau žmonės garbinę.

Žaslių bažnyčia

Dar XVIII a. pabaigoje visi pastatai miestelyje buvo mediniai. Pagrindinės gatvės – Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Iš įmonių išsiskyrė malūnas ir spirito varykla, kuri stovėjo prie dvaro. Pirmojo visuotinio gyventojų surašymo 1795 m. duomenimis, Žasliuose buvo 376 gyventojai: dvidešimt septyniuose valstybinių valstiečių krikščionių kiemuose – 158, penkiuose klebonijos kiemuose – 27, trijuose bajorų kiemuose – 23, dvidešimt septyniuose žydų – 131, taip pat miestelyje gyveno 16 čigonų. XIX a. pabaigoje Žasliai – Trakų apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.^[5]

1555 m. pirmą kartą paminėti 13 Žasliuose gyvenusių žydų. Tai rodo miestelyje jau gyvavusią bendruomenę, kuri buvo viena pirmųjų žydų bendruomenių visoje Lietuvoje. 1782 m. Žaslių sinagoga pirmą kartą paminėta, o XVII a. pabaigoje įsikūrė chasidų maldos namai. 1897 m. Žasliuose gyveno jau 1955 žmonės, iš kurių net 1325 (67,8%) – žydai. Po 1905 m. didžiojo Žaslių gaisro atstatyti Chasidų maldos namai (1908 m.), ir ortodoksų beit midrašas (1909 m.). Žydai buvo įtakinga žasliečių dalis – turėjo 3 maldos namus, savo pradinę mokyklą, biblioteką, banko skyrių, gaisrininkų grupę, keletą organizacijų. 1941 m. nacių vykdytas genocidas sunaikino žydų bendruomenę ir jų turtingą kultūrinį palikimą. Išliko pasikeitę Žaslių sinagogų pastatai.

Maždaug iki 1940 m. buvo laidojama Žaslių žydų senosiose kapinėse. Žaslių žydų bendruomenė buvo viena seniausių Lietuvoje.^[6]

Žąslių partizanai, 1919 m.

1913 m. pavasarį surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas Žasliuose. 1914 m. veikė arbatinė, kurioje buvo galima paskaityti lietuviškų laikraščių ir knygelių. 1919 m. balandžio 2-8 d. vyko Žaslių kautynės tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų. Kautynėse dalyvavo 1400 Lietuvos karių, jiems komandavo karininkai Stasys Nastopka, Kazys Škirpa, Jurgis Butkus.

Sovietų okupantai 1941, 1948, 1949 ištrėmė 27 Žaslių gyventojus. Po II pasaulinio karo Žaslių apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos Lietuvos partizanai.

1947 m. miestelyje buvo 1440 gyventojų, 1959 m. – 861, 1970 m. – 753. 2003 m. 310 miestelio sodybų gyveno 825 žmonės, o visoje Žaslių seniūnijoje, kuriai be miestelio priklauso dar 61 kaimas, buvo 2840 gyventojų. Bendras seniūnijos plotas – 10 900 ha.

1972 m. Žasliuose ir jų apylinkėse buvo statomas gerai žinomas režisieriaus Balio Bratkausko filmas „Tadas Blinda“. Taip pat miestelyje buvo kuriamas filmas „Čia mūsų namai“. 1975 m. į pietus nuo miestelio esančioje Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia geležinkelio katastrofa Lietuvos istorijoje (žuvo 20 žmonių).

1992 m. patvirtintas naujasis Žaslių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1919 m.	Žaslių valsčiaus centras	?
1919–1946 m.		Trakų apskritis
1946–1950 m.		Kaišiadorių apskritis
1950–1995 m.	Žaslių apylinkės centras	Kaišiadorių rajonas
1995–	Žaslių seniūnijos centras	Kaišiadorių rajono savivaldybė

Žaslių biblioteka ir paštas

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[3]	1894 m.*[2]	1905 m.[7]	1923 m.sur.[8]	1959 m.sur.[9]	1970 m.sur.[10]	1979 m.sur.[11]
1 047	3 029	1 647	1 707	854	753	646
1983 m.[12]	1987 m.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2003 m.	2011 m.sur.[16]	2021 m.sur.[17]
743	749	801	818	825	644	536
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

Iškiliausias Žaslių seniūnijoje gimęs žmogus – kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000). Iš Žaslių kilo bei miestelyje gyveno daug žymių menininkų, mokslininkų, sportininkų, tyrinėtojų, visuomenės veikėjų – tai Leopold Godowski, B. Halperis, B. Mastauskas, A. ir V. Saunoriai, Č. Tveraga, E. Drėgva, architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas, V. Raudeliūnas, dailininkas Pranas Gudynas (1919–1979), Benediktas Kazlauskas, aktorius Vidas Petkevičius, ekonomistė visuomenės veikėja R. Melnikienė, sporto žurnalistas G. Mataitis, teisininkas S. Liutkevičius, chemikas Aušvydas Vareikis, alpinistas, juvelyras A.Jakštas, ilgametis Žaslių seniūnas A.Mataitis.

Žasliuose gyveno kunigai A. Burba, K. Kibelis, M. Cijūnaitis, J. Stakauskas, H. Surginevičius, Č. Kavaliauskas, Adomas Abramovičius.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Жосли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 12 (23) : Жилы — Земпах. С.-Петербургъ, 1894., 36 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 234 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 270–271
5. Żośle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 836 psl. (lenk.)
6. 38. Kaišiadorių rajonas, Žaslių miestelio žydų senosios kapinės litvakshtetls.com
7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Žasliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 874 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Žasliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 474 psl.
13. Žasliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 638
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Žasliai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 500 psl.

Nuorodos

• Bendruomenės svetainė
• Trumpai apie Žaslius Archyvuota kopija 2008-05-05 iš Wayback Machine projekto.
• Žasliai. Kaišiadorių enciklopedija.

Aplinkinės gyvenvietės
		Stabintiškės – 5 km
	GUDIENA – 7 km KAIŠIADORYS – 9 km		Paparčiai – 10 km
		ŽASLIŲ GS – 5 km