Unguros apskritis (Prūsija)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Unguros apskritis (vok. Landkreis Angerburg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Ungura.
- Apie dabartinę apskritį Lenkijoje žr. Unguros apskritis.
| Unguros apskritis Landkreis Angerburg | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Administracinis centras | Ungura | ||||||
| 1818-1945 | .svg){kind=small} Gumbinės apygarda | ||||||
| Gyventojų | 35 951 (1890), 41 527 (1939) | ||||||
| Plotas | 925,44 km² (1900) | ||||||
Geografija
Unguros apskritis apėmė centrinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Rastenburgo, Girdavos, Darkiemio, Alėckos ir Lėciaus apskritimis. Apskrities plotas 925,44 km².
Istorija
Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Lėciaus apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Unguroje įkurta Landrato įstaiga. Apskrityje buvo 9 parapijos. 1938 m. prūsiški kai kurių gyvenviečių pavadinimai suvokietinti, pav. Grondiškės pavadintos Gronden, Didieji Sakaučiai – Großsackau, Papieliai – Albrechtswiesen, Sabiečiai – Salpen. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Unguros miestas bei 70 savivaldybių.
1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Unguros pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.
Gyventojai [1]
Gyventojai pagal tikėjimą
| Metai | Viso gyventojų | Evangelikai | Katalikai | Judėjai |
| 1890 | 35951 | 687 | 106 | |
| 1900 | 34843 | 34288 | 98 | |
| 1910 | 35635 | 34824 | 299 | |
| 1925 | 38526 | 37622 | 553 | 96 |
| 1933 | 39745 | 38618 | 842 | 56 |
| 1939 | 41527 | 39689 | 927 | 18 |
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.