From Wikipedia, the free encyclopedia
Uma Turman (angl. Uma Karuna Thurman, g. 1970 m. balandžio 29 d. Bostone, Masačusetse, JAV) – garsi amerikiečių kino aktorė, filmų prodiuserė. Ji daugiausiai vaidina pagrindinius vaidmenis įvairaus žanro filmuose – romantinėse komedijose, dramose, mokslinės fantastikos, veiksmo trileriuose. Uma Thurman geriausiai žinoma iš Quentin Tarantino sukurtų filmų. Tarp garsiausių jos darbų yra „Pavojingi ryšiai“ (1988), „Bulvarinis skaitalas“ (1994), „Gataka“ (1997) ir du „Nužudyti Bilą“ filmai (2003–2004).
Uma Thurman | |
---|---|
U. Thurman 2017 m. | |
Tikras vardas | Uma Karuna Thurman |
Gimė | 1970 m. balandžio 29 d. Bostonas, Masačusetsas, JAV |
Šalis | JAV |
Žymesni vaidmenys | |
Cécile de Volanges („Pavojingi ryšiai“, 1988 m.) Mia Wallace („Bulvarinis skaitalas“, 1994 m.) Irene Cassini („Gataka“, 1997 m.) Beatrix Kiddo („Nužudyti Bilą“, 2003–2004 m.) | |
Apdovanojimai | |
Auksinis gaublys – Geriausia miniserialo aktorė (2003, „Isterinis aklumas“) Saturnas – geriausia aktorė (2003, „Nužudyti Bilą“) |
Šiuo metu Uma Thurman yra „Virgin Media“ korporacijos Jungtinėje Karalystėje „veidas“ ir, kartu su Scarlett Johansson, modeliuoja rankines bei kitus mados aksesuarus drabužių dizaineriui Louis Vuitton. Būdama 1,8 m. ūgio, ji yra viena iš aukščiausių Holivudo aktorių.
Thurman motina, manekenė Nena Birgitte Caroline von Schlebrügge, gimė 1941 m. Meksikoje, Meksiko mieste, vokiečių didiko Friedrich Karl Johannes von Schlebrügge ir Birgit Holmquist, kuri kilusi iš Treleborgo Švedijoje, šeimoje. Thurman senelė Birgit Holmquist buvo laikoma gražiausia Švedijos moterimi, ji 1930 metais pozavo nuogos moters skulptūrai, kuri tebestovi Smygehuko uoste[1]. Thurman tėvas Robert Alexander Farrar Thurman gimė Niujorke, teatro aktorės Elizabeth Dean Farrar ir „Associated Press“ redaktoriaus bei Jungtinių Tautų vertėjo Beverly Reid Thurman Jaunesniojo, šeimoje. Umos motina 1964-aisiais buvo trumpai susituokusi su LSD guru tituluojamu Timothy Leary, kai juos supažindino Salvadoras Dali; 1967 metais ji vedė Thurman tėvą.
Robert Thurman, vėliau tapęs gerbiamu Kolumbijos universiteto tibetiečių budizmo studijų profesoriumi, buvo pirmas vakarietis, įšventintas Tibeto budistų vienuoliu[2]. Savo vaikus jis mokė budistų tikėjimo; Umos vardas tibetiečių kalba reiškia Dbuma Chenpo („db“ – tyla; Mahamadhyamaka pagal Sanskritą reiškia „Didįjį Vidurinį Kelią“). Uma Thurman taip pat turi tris brolius – Ganden (g. 1971), Dechen (g. 1973) ir Mipam (g. 1978), bei pusseserę iš ankstesnės tėvo santuokos – Taya (g. 1960). Vaikystėje Uma su savo broliais daug laiko praleido Almoroje, Indijoje, kur jų namus kartais lankydavo Dalai Lama[3].
Kadangi Robert Thurman dažnai keliaudavo po įvairius universitetus, šeima vis keldavosi gyventi iš vienos vietos į kitą. Kai buvo vaikas, Uma daugiausiai gyveno Amherste, Masačusetso valstijoje ir Vudstoke, Niujorke. Mokykloje iš Thurman buvo šaipomasi dėl jos kaulėtos figūros ir aukštumo, neįprasto vardo (kartais Thurman būdavo vadinama Uma Karun vietoj jos įprasto vardo) ir 11 dydžio kojų[4] (kurias Quentin Tarantino vėliau mielai panaudojo filmuose su ja). Netgi draugai kartais akcentuodavo keistas Umos savybes – kai Thurman buvo 10 metų, draugo motina pasiūlė jai atlikti nosies operaciją[3].
2001-aisiais metais, „Talk“ žurnalo interviu Thurman atskleidė, jog vaikystėje ji jautė nepatrauklumo baimę[5].
Uma Thurman lankė Northfield Mount Hermon parengiamąją internatinę mokyklą Norfilde, Masačusetse, kur ji pirmą kartą įgavo aktorinės patirties, vaidindama mokykliniuose spektakliuose. Uma buvo neatletiška ir vidutiniškai mokėsi, tačiau dar būdama visai jauna, vaidyboje pranoko visus. Talentų ieškotojai pastebėjo jos atliktą Abigeilės vaidmenį Artūro Milerio pjesėje „Salemo raganos“[6] ir įtikino pradėti profesionalės karjerą. Thurman metė vidurinę mokyklą, kad galėtų pradėti savo naująją aktorystės karjerą Niujorke ir ėmė lankyti Profesionalią vaikų mokyklą Manhetene, iš kurios ji buvo išmesta[3].
Uma Thurman savo, kaip modelio, karjerą pradėjo būdama penkiolikos[7]. Ji pasirašė sutartį su „Click Models“ agentūra ir ėmė sekti motinos pėdomis – stovėdama buvo beveik šešių pėdų ūgio su natūraliai išstypusiu kūno sudėjimu. Thurman sulaukė greito pasisekimo ir netrukus tapo „Glamour“ moterų žurnalo modeliu[7]. 1989-aisiais metais Uma pasirodė ant „Rolling Stone“ žurnalo viršelio[8].
Thurman debiutas kine įvyko 1988-aisiais, kai per metus ji pasirodė keturiuose filmuose. Pirmieji jos darbai buvo komedija apie vidurinės mokyklos mokinius filme „Johnny Be Good“ ir trileris „Kiss Daddy Goodnight“, tačiau abu kūriniai ypatingo dėmesio nesulaukė, tad Uma savo pirmuoju pasirodymu didžiojoje scenoje pripažinimo nepelnė. Kitas vaidmuo Thurman buvo skirtas „Barono Miunhauzeno nuotykiuose“, kur ji suvaidino Venerą, šalia Vulkano Oliver Reed. Tuokart, aktorė nuoga trumpai pasirodė scenoje, vaizduojančioje Sandro Botičelio paveikslą „Veneros gimimas“. Su 46 mln. dolerių biudžetu ir uždirbtais 8 mln., filmas tapo visiška komercine nesėkme[9].
Ketvirtuoju Umos Thurman vaidmeniu tapo Cécile de Volanges, filme „Pavojingi ryšiai“ (Dangerous Liaisons). Ši rolė tapo Umos pripažinimu, ja susidomėjo kino industrijos atstovai ir plačioji visuomenė. Aktorės Glenn Close ir Michelle Pfeiffer pelnė Oskarų nominacijas už savo vaidmenis, o Thurman atiteko didelis dėmesys dėl scenos, kurioje ji nusifilmavo pusnuogė. Po tokios atviros filmo vietos, Umai pasidarė nesaugu[10] ir ji beveik metams išvyko į Londoną, kur nedėvėdavo tik pridengiančių rūbų[7].
Po „Pavojingų ryšių“ išleidimo, žurnalai ir kiti žiniasklaidos leidiniai, troško kuo daugiau sužinoti apie Umą Thurman. Aktorė sulaukė ypatingų pagyrų iš Džono Malkovičiaus, kuris Umos intelektą apibūdino kaip išskirtinį ir pasakė, jog ji – nevienadienė žvaigždė[11].
1990 metais, Thurman kartu su Fred Ward atliko pagrindinį vaidmenį provokuojančioje seksualinėje dramoje „Henris ir Džuna“ (Henry & June). Kadangi šis filmas buvo pirmasis, gavęs amerikietišką NC-17 reitingą (rekomenduojama žiūrėti nuo 17 metų), plačiai rodomas nebuvo, tačiau tai – vienas iš darbų, vertų paminėti Thurman karjeroje. Kritikai palankiai įvertino pagrindinį jos vaidmenį; „The New York Times“ rašė, jog Thurman, įkūnijusi veikėją Džuną, kilusią iš Bruklino rajono, filme ne tik itin gerai išvystė jos charakterį, bet ir atspindėjo savo asmenines savybes, idealiai atitikusi skirtą rolę[12].
Pirmuoju Umos Thurman vaidmeniu dideliame kino projekte tapo režisieriaus Gus Van Sant 1993-ųjų metų, Tom Robbins romano „Even Cowgirls Get the Blues“, adaptacija. Šis filmas tapo kritikos ir finansine nesėkme; Thurman už jį netgi buvo nominuota Auksinės avietės apdovanojimui už blogiausią aktorę. Laikraštis „The Washington Post“ jos vaidybą aprašė kaip paviršutinišką, vaidmenį – pasyvų, visiškai netinkantį pačios aktorės charakterizacijai[13]. 1993-aisiais Uma taip pat suvaidino pagrindinę veikėją dramoje „Pasiutęs Šuo ir Glorija“ (Mad Dog and Glory), kartu su Robertu De Niro, bet šis kūrinys patyrė piniginę nesėkmę. Vėliau, tais pačiais metais, Uma dirbo su įžymiuoju Stanley Kubrick, kuris kūrė filmą „Wartime Lies“, tačiau dėl asmeninių režisieriaus bėdų, niekada nepasirodžiusį kino teatruose. Thurman įvardijo, kad darbas su šiuo žmogumi buvo blogiausia jos aktorinė patirtis[14].
Po „Pasiutusio Šuns ir Glorijos“, Uma dalyvavo Kventino Tarantino filmo „Bulvarinis skaitalas“ (Pulp Fiction) atrankoje. Tarantino nė neketino jos priimti vaidinti, ypač kai pamatė Thurman atliekančią paskutinįjį, Glorijos, vaidmenį, tačiau po dalykinio pietų susitikimo, staigiai persigalvojo ir nutarė jai paskirti seksualiosios Mios rolę[14]. „Bulvarinis skaitalas“ tapo vienu iš sėkmingiausių visų laikų kultinių filmų su 8,5 mln. dolerių biudžetu ir uždirbtais, beveik 214 mln., dolerių[15]. „The Washington Post“ parašė, jog Thurman šiame kūrinyje atrodė kaip sunkiai nuspėjama, žavinga gangsterio draugė, dėvinti juodą peruką[16]. Perukas, aišku, buvo Tarantino stiliaus detalė, kuriai, dėl mažo filmo biudžeto, smarkiai pasipriešino komandos visažistas J. Sidebottom. Kitais metais, po filmo pasirodymo, Thurman buvo nominuota Oskarui už geriausią antrojo plano aktorę. Žurnalas „Entertainment Weekly“ pažymėjo, kad iš penkių, tais metais Oskaro nominacijas gavusių moterų, tik Thurman gali tvirtinti, jog jos pasirodymas tikrai įtiko žiūrovams[17]. Be to, Uma Thurman tapo viena mėgstamiausių Kventino Tarantino aktorių – 2003-aisiais, duodamas interviu „Time“, jis pasakė, kad Thurman priskiria prie savo „deivių“ Garbo ir Dietrich[18].
1996-aisiais, kartu su Janeane Garofalo, Thurman vaidino šviesiaplaukę supermodelį, pakankamai sėkmingoje romantinėje komedijoje, „Tiesa apie kates ir šunis“ (The Truth About Cats & Dogs). 1998 metais ji suvaidino antiutopiniame mokslinės fantastikos filme „Gataka“, kur susipažino su savo būsimu vyru Ethan Hawke. Nors Gataka ir nepelnė visuotinio pripažinimo, ją teigiamai įvertino daugelis apžvalgų ir išpopuliarino namų kino rinka[19]. Tąkart kai kurie kritikai buvo ne itin sužavėti Thurman vaidyba, pavyzdžiui, laikraštis „Los Angeles Times“ paminėjo, kad aktorei vaidmuo nelabai tiko dėl filme vyraujančio veikėjų neemocionalumo[20].
Dvi didžiausios kino nesėkmės Thurman ištiko 1997 ir 1998 metais, po jų jos karjerą ištiko krizė. 1997-aisiais Uma atliko Nuodingosios gebenės vaidmenį filme „Betmenas ir Robinas“ (Batman & Robin), ketvirtojoje populiarios franšizės dalyje. Vos pasirodęs kino teatruose, „Betmenas ir Robinas“ tapo viena didžiausių nesėkmių kino istorijoje, o Uma Thurman įvairiose kritikų apžvalgose, tarp jų ir „The New York Times“ bei „Houston Chronicle“ straipsniuose, savo pasirodymu įvertinta kaip sekso simbolis ir prilyginta aktorei Mae West[21][22]. 1998-aisiais buvo išleistas kitas, finansiniu požiūriu ir kritika, itin nenusisekęs darbas „Keršytojai“ (The Avengers). CNN kino apžvalgininkas Paul Tatara tiek Thurman vaidybą, tiek patį filmą apibūdino kaip visiškai nuobodų nesusipratimą[23]. Už abu kūrinius Uma gavo Auksinių aviečių nominacijas. Thurman filmavimų periodą baigė Viktoro Hugo romano „Les Misérables“ ekranizacija, režisuota Bille August, kur ji gavo Fantine vaidmenį.
Po pirmojo kūdikio gimimo 1998 metais, Thurman kurį laiką nebevaidino dideliuose kino projektuose ir atsidėjo motinystei. Kiti jos vaidmenys buvo mažo biudžeto televiziniuose filmuose, tokiuose kaip „Juosta“, „Vatelis“ ir „Isterinis aklumas“. 2000-aisiais, Niujorko Viešajame teatre, Uma įgarsino kompozitoriaus John Moran kūrinį „Book of the Dead (2nd Avenue)“. Už „Isterinį aklumą“, kurį pati prodiusavo, Thurman pelnė Auksinį Gaublį. Filme ji vaidino 1980-aisiais romantikos ieškančią moterį iš Naujojo Džersio. „San Francisco Chronicle“ apžvalgoje rašoma, jog šis, stiprios ir savimi pasitikinčios moters, vaidmuo Umai ypač tiko, filme ji atrodė itin įsijautusi į rolę[24].
Po penkerių metų pertraukos be didesnių vaidmenų, Uma Thurman sugrįžo 2003-aisiais John Woo filme „Prisiminti pavojinga“ (Paycheck), o vėliau pradėjo bendradarbiauti su Tarantino, kuris ruošėsi kurti „Nužudyti Bilą“ (Kill Bill). Prisiminti pavojinga sulaukė vidutinės finansinės ir kritikos sėkmės, tuo tarpu darbas „Nužudyti Bilą“ pradėjo naują, Thurman karjeros kine, etapą.
Filme „Nužudyti Bilą“, Uma atliko samdomos žudikės Beatrix Kiddo vaidmenį, išsiruošusios atkeršyti buvusiam mylimajam. Tarantino kūrinį parašė specialiai Thurman, vaidmuo jai buvo pasiūlytas per trisdešimtąjį gimtadienį. Tarantino paminėjo, kad aktorė buvo jo mūza, rašant scenarijų, ir Umai pačiai leido susikurti savo personažą, kurį vėliau abu sugalvojo, pamatę vienintelį „Bulvarinio skaitalo“ viršelį – nuotaką, paskendusią kraujyje.
Filmo kūrimas keliems mėnesiams buvo sustabdytas, kai Thurman tapo nėščia, kadangi Tarantino griežtai atsisakė perfilmuoti pirmąją „Nužudyti Bilą“ dalį. Tad visa juosta buvo pagaminta per devynis mėnesius ir nufilmuota penkiose skirtingose šalyse. Svarbiausias „Nužudyti Bilą“ akcentas buvo Thurman vaidyba, kuriai pasiruošti jai prireikė trijų mėnesių kovos menų treniruočių, fechtavimo pamokų ir japonų kalbos mokymosi[25]. Dvejų dalių veiksmo filmas Nužudyti Bilą iš karto tapo kultine klasika[26] ir puikiai buvo įvertintas kritikų. Šis darbas Umai pelnė dvi Auksinio Gaublio ir tris MTV kino apdovanojimų nominacijas už geriausią moters pasirodymą ir dukart už geriausią kovą. „Rolling Stone“ žurnalas Umą palygino su keršijančia 1940-ųjų Holivudo melodramos gražuole. Jis taip pat citavo Thurman interviu, kuriame ji sako, jog dėl visų išgyvenimų ir žiaurumų, kuriuos patyrė jos veikėja, kūrinys turėtų būti pervadintas į „Nužudyti Umą!“[27].
Pagrindinė „Nužudyti Bilą“ veikėja Nuotaka buvo įkvėpta antraeilių Holivudo veiksmo filmų kovotojų. Peržiūrėjusi darbus „Kofi“ (Coffy, vaidino Pam Grier) ir „Glorija“ (Gloria, vaidino Gena Rowlands), Thurman nutarė, jog šių juostų veikėjos yra vienintelės moterys, kurios laikydamos ginklą iš tikrųjų atrodė stiprios ir joms toks įvaizdis tiko[28]. Taigi Uma paprašė Tarantino sukurti jai panašų personažą.
2005 metais, Uma Thurman tapo viena iš geriausiai apmokamų Holivudo aktorių, gaudama 12,5 mln. dolerių už filmą[29]. Pirmuoju jos darbu tais metais, tapo „Būk kietas“ (Be Cool), 1995-ųjų juostos „Kontraktas su neūžauga“ (Get Shorty), tęsinys, kuriame Uma sutiko savo partnerį „Bulvariniame skaitale“, John Travolta. Filme „Būk kietas“, Thurman vaidino muzikos verslo vadovo našlę; šis kūrinys sulaukė prastų kritikų įvertinimų ir surinko mažai lėšų. Vėliau, 2005-aisiais, Thurman suvaidino filme „Mano geriausias meilužis“ (Prime) kartu su Meryl Streep, kur atliko brandžios, 37 metų moters, sužavėjusios 23-ejų vaikiną, vaidmenį. Paskutinė Thurman rolė buvo „Prodiuserių“ (The Producers) perdirbinyje, kuriame ji vaidino Ulą, švedų scenos dainininkę, svajojusią patekti į Brodvėjų. Muzikinėse juostos vietose, prodiuseriai Umą iš pradžių buvo sumanę pakeisti kita, profesionalesne, dainininke, tačiau aktorė griežtai užsispyrė naudoti savo vokalą[30], nors ir nebuvo patvirtinta, kad visame filme panaudotas jos balsas.
Po sėkmingo karjeros periodo, Thurman pagaliau galėjo sugrįžti prie mėgstamo modelio darbo. Kosmetikos kompanija Lancôme paskyrė ją savo atstove ir Umos Thurman vardu pavadino kelis lūpų šešėlius (kurie buvo parduoti tik Azijoje). 2005-aisiais Uma tapo prancūzų mados namų „Louis Vuitton“ atstove.
2006 m. vasario 7 d. apdovanota Prancūzijos menų ir literatūros ordinu (pranc. Ordre des Arts et des Lettres), jai suteiktas Pranzūzijos menui nusipelniuosio asmens riterio titulas.
2006 metų gegužę, Uma nusipirko teises ekranizuoti Frank Schätzing romaną „Spiečius“ (The Swarm), kuris dabar kuriamas ir turėtų pasirodyti šiais metais[31].
2006-ųjų liepą, Thurman kartu su Luke Wilson atliko pagrindinį vaidmenį filme „Mano super buvusioji“ (My Super Ex-Girlfriend). Uma vaidino paliktą draugo supermerginą Jenny Johnson, kuri sugalvoja subtiliai atkeršyti. Aktorė už šį darbą gavo 14 mln. dolerių, tačiau juosta visais atžvilgiais nenusisekė. Dar kartą, Thurman vaidyba buvo įvertinta teigiamai, bet pats kūrinys – ne.
2008 metų vasarį, Uma baigė filmuotis romantinėje komedijoje „Atsitiktinė santuoka“ (The Accidental Husband), šalia aktorių Colin Firth ir Jeffrey Dean Morgan. Filme ji vaidino moterį, prieš pat vestuves sužinojusią, kad yra susituokusi su kitu, ir nusprendusią leistis į nuotykį su nepažįstamuoju. Šis darbas apibūdinamas kaip tipiška Holivudinė juosta, bet, pasak Thurman, tokia situacija iš tikrųjų buvo įvykusi Niujorke[32].
2008 m. vasarą baigė filmuotis britų televizijos filme „My Zinc Bed“, kuriame suvaidino nuo kokaino priklausančią moterį.
2009 m. filmavosi mažo biudžeto juostoje „Motinystė“ (Motherhood). Šiuo metu ruošiasi 1950 metais išleistos knygos „Eloiza Paryžiuje“ kino adaptacijai, kur vaidins Eloizos auklę. Režisierius Charles Shyer, filmas pasirodys 2010 metais.
Bolivudo režisierius Vishal Bhardwaj pranešė kviesiantis Thurman vaidinti šalia Hrithik Roshan, biografinėje juostoje apie aktorės Nadiros gyvenimą. Kūrinys vis dar yra priešgamybinėje stadijoje. Thurman yra išreiškusi norą suvaidinti Marleną Dytrich arba Gretą Garbo[33].
Po „Pavojingų ryšių“ premjeros, norėdama išvengti žiniasklaidos dėmesio, Thurman gyveno Londone, kur pradėjo susitikinėti su režisieriumi Phil Joanou, tuo metu baigusiu kurti filmą apie grupę „U2“ – „Rattle and Hum“ (1988). Lankydamasi jo naujausios juostos „Nuolankumo būsena“ (State of Grace) filmavimo aikštelėje, Uma sutiko anglų aktorių Gary Oldman. 1990-aisiais jie akimirksniu susituokė, tačiau santuoka tetruko dvejus metus, nes dėl įtemptų filmavimosi tvarkaraščių, abu mažai laiko praleisdavo kartu.
1998 m. gegužės 1-ąją, Uma Thurman ištekėjo už aktoriaus Ethan Hawke, kai jiedu susitiko „Gataka“ filmavimo aikštelėje, vėliau jis skyrė Umai savo romaną „To Karuna“. Prieš įsipareigojant, Hawke net kelis kartus siūlė jai susituokti; viename interviu Thurman prisipažino, jog jų vedybos greitai įvyko dėl nėštumo – gegužės 1-ąją Uma laukėsi jau septintą mėnesį[34]. Pora turi du vaikus, dukterį Maya Ray Thurman-Hawke (g. 1998 m. liepos 7 d.) ir sūnų Levon Roan Thurman-Hawke (g. 2002 m. sausio 15 d.).
2003-aisiais Thurman ir Hawke išsiskyrė, o 2004 metais teisme įvyko oficialios jų skyrybos. Daugybė informacijos šaltinių pranešė, jog aktorių skyrybų priežastimi tapo Hawke neištikimybė su Kanados modeliu Jen Perzow. Šis tai paneigė, sakydamas, kad dėl visko buvo kaltas užimtas jų darbo grafikas[35]. Per Oprah Winfrey Šou, Thurman užsiminė, jog viskas įvyko tiesiog dėl netinkamų aplinkybių, Hawke jų santuokos pabaigoje buvo viskuo nusivylęs[36].
Žiniasklaidoje dažnai pasirodydavo gandų, jog Thurman palaiko slaptus ryšius su Quentin Tarantino, kuris ją vadina didžiąja savo įkvėpėja. Tačiau 2004-aisiais, „Rolling Stone“ žurnalo interviu jiedu tai griežtai paneigė, nors Tarantino vienąkart buvo užsiminęs apie romantiškus jų santykius, sakydamas, jog to nei neigia, nei neneigia[14].
Uma Thurman šiuo metu gyvena Haid parke, Niujorke. Ji taip pat turi namą Niujorko priemiestyje Grinviče. 2004-aisiais aktorė pradėjo susitikinėti su viešbučių savininku Andre Balazs, 2007 metais jie išsiskyrė[37]. 2007-ųjų spalį buvo pranešta, kad Turman susižadėjusi su buvusiu supermodelio Elle Macpherson partneriu, Rizikos draudimo fondų finansininku Arpad Busson. Uma tai paneigė ir pasakė, jog jiedu neturi jokių vedybinių planų[38].
Nors Thurman buvo užauginta budiste ir vis dar išpažįsta šį tikėjimą, ji save laiko agnostike.
Uma Thurman domisi politinėmis ir socialinėmis problemomis, nemažai laiko skiria joms spręsti. Ji palaiko Jungtinių Valstijų Demokratų partiją ir aukoja lėšas John Kerry, Hillary Clinton bei Joseph Driscoll kampanijoms[39]. Thurman yra ginklų kontrolės įstatymo šalininkė, 2000-aisiais ji dalyvavo Marie Claire kampanijoje prieš ginklų ir smurto naudojimą („End Gun Violence Now“) Jungtinėse Valstijose[40]. Uma taip pat dalyvavo pasaulinio organizacijų tinklo „Suplanuota tėvystė“ (Planned Parenthood) judėjime “March for Women’s Lives”, palaikiusiame abortų teisėtumą[41]. Thurman yra Niujorke ir Bostone veikiančios, ne pelno siekiančios, organizacijos Room to Grow, teikiančios pagalbą skurdžioms šeimoms ir benamiams vaikams, valdybos narė. Šiuo metu Thurman priklauso Tibet House Patikėtinių tarybai.
2007-aisiais, kartu su aktoriumi Kevin Spacey, Uma Thurman vedė Nobelio taikos premijos koncertą Norvegijoje, Osle.
Metai | Lietuviškas pavadinimas | Originalus pavadinimas | Vaidmuo |
---|---|---|---|
1988 | Pavojingi ryšiai | Dangerous Liaisons | Cécile de Volanges |
1988 | Pabučiuok tėtį šiąnakt | Kiss Daddy Goodnight | Laura |
1988 | Barono Miunhauzeno nuotykiai | The Adventures of Baron Munchausen | Venus/Rose |
1990 | Henris ir Džuna | Henry & June | June Miller |
1990 | Ten, kur širdis | Where the Heart Is | Daphne McBain |
1991 | Robinas Hudas | Robin Hood | Maid Marian |
1992 | Galutinis tyrimas | Final Analysis | Diana Baylor |
1992 | Dženifer 8 | Jennifer 8 | Helena Robertson |
1993 | Pasiutęs Šuo ir Glorija | Mad Dog and Glory | Glory |
1994 | Bulvarinis skaitalas | Pulp Fiction | Mia Wallace |
1995 | Mėnuo prie ežero | A Month by the Lake | Miss Beaumont |
1996 | Tiesa apie kates ir šunis | The Truth About Cats & Dogs | Noelle |
1997 | Gataka | Gattaca | Irene Cassini |
1997 | Betmenas ir Robinas | Batman & Robin | Dr. Pamela Isley/Poison Ivy |
1998 | Vargdieniai | Les Misérables | Fantine |
1998 | Keršytojai | The Avengers | Emma Peel |
1999 | Švelnus ir šiurkštus | Sweet and Lowdown | Blanche |
2000 | Vatelis | Vatel | Anne de Montausier |
2000 | Auksinė taurė | The Golden Bowl | Charlotte Stant |
2001 | Juosta | Tape | Amy Randall |
2002 | Isterinis aklumas | Hysterical Blindness | Debby Miller |
2003 | Prisiminti pavojinga | Paycheck | Dr. Rachel Porter |
2003 | Nužudyti Bilą. 1 dalis | Kill Bill Volume 1 | The Bride/Black Mamba |
2004 | Nužudyti Bilą. 2 dalis | Kill Bill Volume 2 | Beatrix Kiddo/The Bride/Mommy/Black Mamba |
2005 | Būk kietas | Be Cool | Edie Athens |
2005 | Mano geriausias meilužis | Prime | Rafi Gardet |
2005 | Prodiuseriai | The Producers | Ulla |
2006 | Mano super buvusioji | My Super Ex-Girlfriend | Jenny Johnson/G-Girl |
2007 | Atsitiktinė santuoka | The Accidental Husband | Emma Lloyd |
2008 | Mano cinkuota lova | My Zinc Bed | Elsa Quinn |
2009 | Motinystė | Motherhood | Eliza Welsh |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.