From Wikipedia, the free encyclopedia
Lizergo rūgšties dietilamidas, sutrumpintai LSD, kartais LSD-25 (vok. Lysergsäure-diäthylamid, angl. lysergic acid diethylamide) – stipri pusiau sintetinė psichotropinė medžiaga, smegenyse sąveikaujanti su signalo perdavime dalyvaujančiais receptoriais (5HT1A ir 5HT2). Tai vienas iš haliucinogenų.
Kitos reikšmės – LSD (reikšmės).
Cheminė formulė: C20H25N3O
LSD sintetinamas iš lizergo rūgšties, gaunamos iš javų grybelių paprastosios skalsės (Claviceps purpurea), dažniausiai aptinkamų rugiuose.
1985 pirmą kartą pagamintas visiškai sintetinis LSD, nenaudojant alkaloidų kaip pirmtakų.
LSD dar dažnai vadinamas „rūgštimi“ (acid - angl.), medžiagos sukelti potyriai – kelione (trip arba acid trip - angl.).
Pirmą kartą 1938 m. LSD susintetino Dr. Albertas Hofmanas (Albert Hofmann) Sandoz laboratorijoje Bazelyje, Šveicarijoje. LSD haliucinogenines savybes 1943 m. balandžio 16 d. Hofmanas atrado netyčia, medžiagai patekus ant jo odos. 1943 m. balandžio 19 d. jis dar kartą išbandė LSD poveikį panaudodamas 250 mikrogramų medžiagos ir nustatė, kad tai yra veikianti LSD dozė. Šią dieną LSD vartotojai pažymi kaip „dviračio dieną“ (Bicycle Day), nes Hofmanas LSD poveikį patyrė važiuodamas dviračiu namo.
LSD naudota medicinoje: psichoterapeutams atsirado galimybė į pasaulį pažvelgti taip, kaip jaučiasi sergantis psichikos liga ligonis, pacientai galėjo atskleisti savo slaptas mintis bei emocijas, kurios smarkiai padėdavo psichoterapija ir psichoanalize užsiimantiems medikams gydant susirgusiuosius. Iš pradžių manyta, jog tokios psichikos ligos, kaip šizofrenija, sukeliamos organizmui savaime pagaminus ir išskyrus mažą kiekį LSD identiškos medžiagos. Buvo manoma, kad LSD gali pasitarnauti ieškant vaistų nuo šios ligos. Tačiau neilgai trukus mokslininkai paneigė šią hipotezę išsiaiškinę, kad šio psichodeliko poveikis ir ligos priežastys bei veikimas kardinaliai skiriasi. LSD taip pat buvo naudojamas kaip nuskausminantis vaistas ir kaip nuo pavojingesnių narkotikų padedantis atprasti pakaitalas. Bandymai gydyti šiuo narkotiku alkoholizmą davė kiek tai teigiamų rezultatų.[1]
Žinoma, kad LSD panaudojimo kariniais tikslais galimybėmis XX a. šeštajame dešimtmetyje domėjosi CŽV, kuri vykdė projektą kodiniu pavadinimu MK-ULTRA. Eksperimentavimu su LSD įtariamos ir kitos žvalgybos, tarp jų ir tarybinė GRU, nors tikrų duomenų apie tai nėra. LSD bandymais užsiėmė ir britų vyriausybė 1953-54 m. MI6 naudodami LSD tikėjosi rasti „tiesos narkotiką“ (tokius bandymus dalinai paskatino gandai apie TSRS išrastus „smegenų praplovimo“ narkotikus). Buvo domimasi galimybėmis LSD pritaikyti per apklausas, tardymus, minčių kontrolei, smegenų plovimui.
LSD smarkiai išpopuliarėjo 7-ąjį dešimtmetį, kai vienu geriausiu pasaulyje laikomo Harvardo universiteto psichologijos profesorius Timitis Leris ir jo kolega Ričardas Alpertas pradėjo skatinti žmones pabandyti LSD, teigdami, kad tai gera priemonė dvasiniam tobulėjimui. Netrukus Harvardo universitetas gavo paramą ištirti LSD poveikį. Į eksperimentą buvo įtraukta apie 400 universiteto studentų. 90 % „keliavusiųjų“ pasakė, kad norėtų pakartoti, 83 % pasakė, jog „sužinojo kažką naujo“, ir 62 % teigė, kad tai pakeitė jų gyvenimus į geresniąją pusę. Kai kurie tyrimai parodė, kad net mažiausios dozės LSD gali dramatiškai pakeisti žmogaus asmenybę, pasaulėžiūrą ir net gyvenimo būdą.
Po kiek laiko Lerio ir Alperto tyrinėjimai pradėti vertinti kontroversiškai, nes profesoriai pradėjo ieškoti ryšių tarp LSD ir mistinių religijų bei ritualų, išryškėjo jų kontrkultūrinės pažiūros. Vėliau Leris parašė knygą psichodelijos tema bei tapo plačiai žinoma persona tarp hipių pasakęs savo garsiąją frazę apie LSD: „Turn on, tune in, drop out“.
1971 metais JAV uždraudė LSD, neilgai trukus šiuo pavyzdžiu pasekė ir kitos valstybės. Tačiau tai nesustabdė hipių, kurie toliau vartojo LSD bei kitus skatino taip pat elgtis, taip parodydami nepasitenkinimą draudimu. Moksliniai eksperimentai su LSD yra leidžiami, tačiau su žmonėmis atliekami tik labai retais atvejais. Praeityje naudotas medikų, oficialiai pripažįstamų medicininių naudojimo atvejų LSD šiuo metu neturi.[2]
Yra nustatyta tik keletas neigiamų efektų žmogui bei jo sveikatai, iš kurių dažniausiai pasireiškiantis – „bloga kelionė“ (nemalonūs ar bauginantys potyriai ir vizijos). Ši „bloga kelionė“ gali būti pakankamai rimta jog būtų reikalinga medicininė pagalba.[2]
Užtenka ypač mažos LSD dozės, kad ji sukeltų stiprų poveikį organizmui. Be to, medžiaga į organizmą gali patekti bet kuriuo keliu, net per odą. Dažniausiai praktikuojama per burnos gleivinę.
Cigarečių pelenai klozete atrodė kaip nuostabūs juodi perlai
Poveikis prasideda praėjus 30 maždaug minučių po pavartojimo ir trunka 8 – 12 valandų. Koncentracija kraujuje perpus sumažėja kas maždaug dvi su puse valandos.[2]
LSD nėra „tikrasis“ haliucinogenas – nors iliuzijos dažnos, grynos haliucinacijos pasitaiko retai.[6]
LSD poveikis labai skiriasi priklausomai nuo tokių veiksnių kaip ankstesnė patirtis, aplinka, dozės dydis. LSD efektus galima suskirstyti į: laukiamus, neutralius, nepageidaujamus ir atsirandančius dėl nuolatinio, ilgalaikio vartojimo.
LSD kultūra kai kuriose šaltiniuose minima „kaip nepakartojamas mokslo ir religijos lydinys“.[4] Buvo naudojama įvairiose netradicinėse religinėse apeigose.[4]
Su LSD eksperimentavo nemažai menininkų, bandydami savo kūriniuose perteikti narkotiko sukurtas vizijas. Šie kūriniai žinomi bendru „LSD meno“ pavadinimu. Tačiau tikslų tokių menininkų sąrašą sudaryti būtų sunku, ir kai kurie gana abstrakčiai kuriantys menininkai (Mati Klarwein) yra aiškai pasakę, jog narkotikai niekada ir niekuo daug neprisidėjo prie jų kūrybos. Šiuo metu atvirai LSD vizijas perteikinėjančių menininkų yra nelabai daug. Sakoma, jog tai nėra paprasta, nes LSD poveikyje labai suprastėja menininkui reikalingi techniniai sugebėjimai.[10]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
