Remove ads
Mìnskas [2] (bltr. Мiнск, rus. Минск) – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris. Vienuoliktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Tai artimiausia nuo Vilniaus užsienio sostinė.
| Minskas bltr. Мiнск, rus. Минск | |
|---|---|
  | |
 | |
  Minskas | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija |
| Sritis |  Minsko sritis |
| Rajonas | Minsko rajonas |
| Įkūrimo data | 1067 |
| Meras | Vladimir Kukharev[1] |
| Gyventojų | 1 996 553 |
| Plotas | 348,85 km² |
| Tankumas | 5 723 žm./km² |
| Tinklalapis | www.minsk.gov.by |
 Vikiteka | Minskas |
Rytų Europos miestas, išsidėstęs prie Svisločės upės (Dniepro baseinas) 280,6 m aukštumoje.
Administracinis suskirstymas
Šiuo metu Minskas suskirstytas į 9 rajonus (šiuose rajonuose išskiriami smulkesni mikrorajonai, bet jie neturi savivaldos):[3]
Remove ads
Pirmą kartą minimas 1067 m. kaip Менеск. Įvairiu metu buvo žinomas ir kaip Меньск, Міньск, iki 1933 m. rusifikacijos Менск[4]. XII–XIV a. miestas buvo Minsko kunigaikštystės sostinė. Nuo XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, 1793 m. atiteko Rusijos imperijai, buvo Minsko gubernijos ir Minsko apskrities centras.[5]
1918 m. kovo 25 d. tapo nepriklausomybę paskelbusios Baltarusijos sostine, 1919 m. Baltarusijos SSR sostine. 1921 m. buvo įkurtas seniausias Baltarusijos universitetas. Per II pasaulinį karą Minskas buvo visiškai sugriautas. Pokario metais miestas atstatytas. Sovietmečiu buvo mašinų, maisto, chemijos pramonės centras.[6] 1991 m. tapo nepriklausomos Baltarusijos sostine.
Remove ads
Išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų (БелавтоМАЗ, traktoriai МТЗ, staklių), prietaisų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai.
Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Naujosios Vilnios į Minską.
Nuo 1984 m. veikia Minsko metropolitenas. Yra Nacionalinis Minsko oro uostas. Miestą juosia Minsko žiedinis automobilių kelias.
Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Baltarusijos valstybinis universitetas, konservatorija ir kt.), 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų (Didžiojo Tėvynės karo, senovės baltarusių meno, liaudies architektūros ir buities, dailės), Minsko zoologijos sodas.
Architektūra
Išlikę vyriausybės rūmai (1930–1933 m.), sporto rūmai (1966 m.), vandens sporto kompleksas (1965–1969 m.).
Futbolas
- FK Ataka Minsk (1986–1998)
- FK Darida (2000–2008)
- FK Dinamo Minsk
- FK Dinamo-93 Minsk (1992–1998)
- FK SKVIČ (2000–2014)
- FK Minsk
- FK Partizan Minsk (2002–2014)
- Torpedo Minsk (1947–2019)
- FK Zvezda-BGU Minsk
- FK Krumkačy Minsk
- FK Energetyk-BDU
Motobolas
Minske lietuvių įsikūrė dar XIV–XV a. XIX a. pabaigoje veikė Lietuvos darbininkų sąjungos skyrius.[9]
Per Pirmąjį pasaulinį karą Minske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, kunigo Vincento Borisevičiaus įkurtas Lietuvių moksleivių šelpimo būrelis. 1917 m. mieste vyko Vakarų fronto lietuvių kareivių II suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 6000 lietuvių karių. Minske buvo leidžiami bolševikinės krypties lietuviški laikraščiai, knygos. 1928–1937 m. Minsko radijas kartą per savaitę transliavo laidas lietuvių kalba.[10]
Po SSRS žlugimo, 1992 m. tarp Lietuvos ir Baltarusijos atkurti diplomatiniai santykiai. Dabar Minsko centre veikia Lietuvos ambasada. 1994 m. Minske įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė, 1996 m. – sekmadieninė lietuvių mokykla. 2000 m. mieste įsteigtas Baltarusijos lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras.
Remove ads
Po vokiečių dirižablio bombos pataikymo į vieną Minsko namų. 1915 m. spalio 3 d.
Karo veiksmų sugriautas Minskas 1944 m.
Miesto vaizdas (2002 m.)
Minsko vaizdas nuo Svisločiaus upės (2011 m.)
Miesto vaizdas per žiemos metu užšalusią Svisločiaus upę (2013 m.)
Prie Staražovskio gatvės Minsko daugiabučiai ir Svisločiaus upė (2005 m.)
.jpg)
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads