From Wikipedia, the free encyclopedia
Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (toliau LKJP) – tai Lietuvos Respublikos kariuomenės dalis, kuri stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. LKJP taip pat vykdo tokius veiksmus kaip povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimą ir kontrolę, išminavimo jūroje bei antiteroristines operacijas, laivybos apsaugą ir kontrolę, paieškos ir gelbėjimo darbus bei kitas specialiąsias užduotis. LKJP bendradarbiauja su kitomis valstybinėmis institucijomis ekstremalių situacijų atveju.
Lietuvos karinės jūrų pajėgos | |
---|---|
Karinių jūrų pajėgų emblema | |
Veikimo laikas | 1935 - 1939, 1992 - dabar |
Valstybė | Lietuva |
Pavaldus | Lietuvos ginkluotosios pajėgos |
Rūšis | Karinės jūrų pajėgos |
Paskirtis | Stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą |
Dydis | Daugiau nei 600 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų
Daugiau nei 10 laivų |
Būstinė | Naujoji uosto 24, LT-92244 Klaipėda |
Sukaktuvės | 1992 m. liepos 4 d. 1935 rugsėjo 1 d. |
Vadovybė | |
Karinių jūrų pajėgų vadas | jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas |
KJP vyriausiasis puskarininkis | vyresnysis laivūnas Darius Marozas |
Simbolika | |
Karinių jūrų pajėgų vėliava | |
Karinių jūrų pajėgų tvirtovės vėliava (giuisas) [1] | |
Pilotė |
Nors LKJP istorija skaičiuojama nuo tarpukario, tačiau šios institucijos ištakų galima ieškoti daug giliau. Nuo seniausių laikų gyvenusios prie Baltijos jūros aisčių gentys mokėjo statyti laivus, kuriuos naudojo ne tik prekybai, bet ir karybai. Be to, metraščiuose rašoma, kad XIII a. Rygos ir Klaipėdos pilis bandę sugriauti kuršiai ir žemaičiai buvo atplaukę laivais. Yra žinių ir apie lietuvių pergalę laivų mūšyje Nemune Vytenio laikais. Tačiau besikurianti Lietuvos valstybė nutolo nuo jūros. Tai sulėtino ir jūrų karybos plėtojimąsi mūsų šalyje.
Vienintelis jūrų uostas – Klaipėda – per miesto gyvavimo istoriją didesnį laiko tarpą priklausė ne Lietuvai. Tarpukariu veikę Lietuvos jūrų skautai padėjo kertinį akmenį Karinių jūrų pajėgų atsiradimui. Povilas Julius Labanauskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos jūrų skautų narių. 1924–1927 m. jis buvo išrinktas šios organizacijos vadu. Baigęs karo jūrų mokslus Italijoje P. Labanauskas tapo kone pirmuoju Lietuvos Respublikos diplomuotu jūrų karininku.
1923 m. sausį Lietuva prisijungė Klaipėdą. Tais pačiais metais buvo įsteigta pakrančių apsauga, kuri priklausė Vidaus reikalų ministerijai. Pakrančių apsauga naudojosi tik nedideliais laivais „Savanoriu“, „Lietuvaite“ ir „Šauliu“. 1923 m. buvo įsteigta ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, kuri aktyviai skatino vyriausybę ir verslininkus steigti laivyną bei įkurti jūrininkų mokyklą, rengiančią Lietuvos jūrininkus.
1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data yra laikoma oficialia Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmasis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona“, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė nupirko iš Vokietijos. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – ltn. Povilas Labanauskas, inžinieriumi-mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.
1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Jau kitą dieną vieninteliam Lietuvos karo laivui, šešiems pakrančių apsaugos laivams ir prekiniams laivams teko išplaukti iš uosto. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams.
1939 m. gruodžio 1 d. jūrų kapitonas A. Kaškelis, sulaukęs 60 metų, buvo atleistas iš tarnybos karo laive. Laikinu vadu buvos paskirtas kpt. ltn. Povilas Julius Labanauskas.
Po 1940 m. Lietuvos okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. Kpt. ltn. P. Labanauskas ir įgulos nariai V. Kuizinas bei Ričardas Nakas tokiam okupantų sprendimui nepakluso. Jie nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir nakties metu jachta išplaukė į užsienį. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys parodė pasipriešinimą sovietų okupacijai.
Sovietmečiu karo laivas „Prezidentas Smetona“ (vėliau „Pirmūnas“), buvo pervadintas „Korall“ vardu ir atiduotas tarybiniam Baltijos laivynui. Antrojo Pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose Baltijos jūroje su Vokietijos karo laivynu, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukęs ant minos nuskendo Suomių įlankoje.
1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Tuo metu pagrindiniai valstybės tikslai buvo jos suvereniteto įtvirtinimas ir krašto apsaugos aparato formavimas. Balandžio 25 d. buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD), kurio generaliniu direktoriumi tapo Audrius Butkevičius. Svarbiausias KAD uždavinys – krašto apsaugos sistemos kūrimas. Po truputį buvo formuojami Lietuvos kariuomenės padaliniai, tarp jų ir Karinės jūrų pajėgos. 1992 m. liepos 4 d. visiškai atkurtos Lietuvos KJP, kurių vadu tapo Juozapas Algis Leišis.
1992 m. rugsėjo 29 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu nurodyta Jungtiniam štabui išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties Atskirą laivų divizioną ir jo bazėje sukurti Karinių jūrų pajėgų flotilę. Nuo tada Lietuvos karinis laivynas tapo savarankiška Lietuvos ginkluotųjų pajėgų rūšimi.
1992 m. spalio 29 d. LKJP flotilė papildyta iš Rusijos įsigytomis dvejomis lengvosiomis fregatomis: „Žemaitis“ (F11) ir „Aukštaitis“ (F12). Jau kitų metų birželio 5 – 12 d. šios fregatos dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje „US BALTOPS 93” su Lietuvos Respublikos vėliava. Nuo tada prasidėjo Lietuvos KJP tarptautinis bendradarbiavimas.
2004 m. balandžio 1 d. Lietuva buvo priimta į NATO organizaciją. Tai turėjo reikšmingos įtakos tolimesnei valstybės Karinių jūrų pajėgų plėtrai, buvo patikslintos pajėgų vykdomos funkcijos.
Pagrindinės Lietuvos karinių jūrų pajėgų funkcijos:
Lietuvos karines jūrų pajėgas sudaro:
Pavadinimas | Nuotrauka | Kilmės šalis | Klasė | Paskirtis | Pastatytas | LKJP naudojamas nuo | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priešmininių laivų divizionas (suformuotas 1999 m. gegužės mėn.) | |||||||
N42 „Jotvingis“ | Norvegija | Vidar klasės minų traleris | Minų traleris | 1977 | 2006 | Naudojamas kaip vadovavimo ir aprūpinimo laivas.[2] | |
M53 „Skalvis“ | Jungtinė Karalystė | Hunt klasė | Priešmininis laivas | 1982 | 2011 | Buvęs Jungtinės Karalystės KJP laivas M32 Cottesmore . | |
M54 „Kuršis“ | Jungtinė Karalystė | Hunt klasė | Priešmininis laivas | 1982 | 2011 | Buvęs Jungtinės Karalystės KJP laivas M35 Dulverton. | |
M55 | Jungtinė Karalystė | Hunt klasė | Priešmininis laivas / SAR | 1988 | Planuose 2023 | Buvęs Jungtinės Karalystės KJP laivas M41 Quorn. Parduotas Lietuvai 2020m. Vyksta modernizavimas, pritaikant laiva SAR(Paieškos ir gelbėjimo) operacijoms. | |
Patrulinių laivų divizionas (suformuotas 1999 m. gegužės mėn.) | |||||||
P11 „Žemaitis“ | Danija | Flyvefisken klasės patrulinis laivas | Daugiafunkcinis karinis laivas | 1985 | 2008 | ||
P12 „Dzūkas“ | Danija | Flyvefisken klasės patrulinis laivas | Daugiafunkcinis karinis laivas | 1988 | 2009 | ||
P14 „Aukštaitis“ | Danija | Flyvefisken klasės patrulinis laivas | Daugiafunkcinis karinis laivas | 1994 | 2010 | Danijos Karališkajame karo laivyne – P559 „Lommen“. | |
P15 „Sėlis“ | Danija | Flyvefisken klasės patrulinis laivas | Daugiafunkcinis karinis laivas | 1988 | 2017[3] | Danijos Karališkajame karo laivyne – P552 „Havkatten“ (liet. Vilkžuvė). | |
Pagalbinių laivų ir katerių divizionas (suformuotas 2009 m. vasario mėn.) | |||||||
PGL „Šakiai“ | Sovietų Sąjunga | Paieškos ir gelbėjimo operacijų laivas | 1986 | 2009 | |||
H21 „Vilnelė“ | Sovietų Sąjunga | Uosto kateris | 1983 | 1992 | 1992 m. gautas iš Lietuvos hidrometeorologijos centro. Naudojamas kaip aprūpinimo laivas. | ||
H22 „Atlas“ | Švedija | Uosto vilkikas | 1955 | 2000 | Gali būti naudojamas kaip uosto ledlaužis. |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.