Laivas

Laivas – savaeigė arba nesavaeigė priemonė, skirta judėti vandeniu ir po juo. Laivą, kaip architektūrinį statinį tiria mokslo šaka – laivo teorija. Laivas juda varomas sraigto, irklų (senieji irkliniai laivai), ratų (senieji ratiniai garlaiviai) arba burių, kartais tempiamas kito laivo (buksyro).

Kitos reikšmės – Laivas (reikšmės).

Pirmieji laivai buvo iš rąstų padaryti plaustai. X amžiuje pr. m. e. finikiečių laivai jau turėjo pagrindinius konstrukcinius elementus. VIII amžiuje pr. m. e. Mesopotamijoje naudotos oda aptemptos pintinės kėlė iki 100 t krovinį. Rytų Bengalijos gyventojai plaukiojo degto molio valtimis. Burlaivius naudojo daugelis senovės tautų: kinai, egiptiečiai, finikiečiai, graikai, romėnai. 1787 metais Anglijoje buvo pastatytas pirmasis plieninis 21,5 m ilgio laivas, o 1807 m. JAV – pirmasis garlaivis. Garlaiviai burlaivius jūrose pakeitė tik XIX amžiuje.

Laivo vadas vadinamas kapitonu (asmuo, turintis karininko laipsnį). Laivo savininkas nebūtinai turi būti kapitonas. Laivo savininkas ir kapitonas yra dvi skirtingos sąvokos. Kapitonas nėra laivo įgulos narys. Laivo įgula eksploatuoja laivą, kapitonas duoda nurodymus eksploatacijai. Laivo įgula susideda iš denio ir mašinų skyriaus įgulų. Laive plačiai išvystyta hierarchinė valdymo sistema. Laive esantį mašinų skyrių prižiūri vyr. mechanikas su jam paklūstančių mechanikų komanda. Laivo denį prižiūri vyr. kapitono padėjėjas su jam paklūstančiais jūreiviais, bei žemesnio rango karininkais. Į laivą atvykęs pašalinis asmuo automatiškai tampa pavaldus kapitonui, kuris už jį atsako.

Teisinius reikalavimus nustato jūrų teisė. Lietuvoje registruotų civilinių jūrinių laivų savininkas(i), kapitonas, ir jo įgulos nariai privalo laikytis jūrinio statuto nuostatų, kurį apibrėžia Lietuvos Respublikos konstitucija (kt. šalyse įregistruoti laivai – jų šalyse numatyto pagrindinio dokumento nuostatų). Šis statutas nustato civilinių jūrinių laivų, plaukiojančių su LR vėliava, nepriklausomai nuo laivo nuosavybės formos, kapitono, vadovaujančių asmenų ir kt. įgulos narių pagrindines pareigas, atsakomybę ir teises jiems laivuose vykdant LR įstatymų ir jos pasirašytų tarptautinių susitarimų reikalavimus, taip pat apibrėžia laivo savininko pareigas, užtikrinant saugią priklausančių arba jo vadovaujamų laivų eksploataciją. Šis statutas įgyvendina LR įstatymų ir tarptautinių dokumentų, reglamentuojančių jūrinę laivybą, laivo vėliavos naudojimo nuostatas. Laivo įgulos ir laivo savininko santykius reguliuoja šio statuto nuostatos ir LR įstatymai. Jokios laivo savininko sutartys su kitų valstybių teisiniais subjektais negali pakeisti arba papildyti šio |statuto nuostatų.

Laivas privalo būti žymimas (markiruojamas) pagal SOLAS ir MARPOL konvencijas (SOLAS – tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, MARPOL – dėl teršimo iš laivų prevencijos).

Midi španhautas:

bimsai (balkiai)
denio apsiuvos
liuko komingsas
falšbortas
planširis (falšborto bortelis)
španhautai
pereinama juosta
florai
kilis
borto apsiuvos
dugno apsiuvos
stringeriai
pilersai
knicos

krovininiai triumai
vairinė
mašinų skyrius
achterštevnis (laivagalis)
kuro talpykla
siurblinė
pirmo aukšto anstato denis
forštevnis
pirmas/antras dugnai

Paliktos tuščios angos tarp kuro talpyklos – tai kaferdamai. Avarijos metu apsaugo krovinį nuo galimų pažeidimų.

Virš denio esančių stiebų, jų skersinių (rėjų) ir pan. kietų dalių sistema yra rangautas. Rangauto paskirtis – šviesoms, antenoms, vėliavėlėms kabinti. Seniau rangautas laikydavo bures ir perduodavo laivo korpusui bures veikiančią jėgą. Dabar rangautas gali laikyti radaro anteną. Stiebus tarpusavyje ir su korpusu jungiančių virvių bei lynų visuma yra takelažas. Rangautai ir takelažai būna stovintys ir judantys.

Šiuolaikiniai civiliniai laivai klasifikuojami pagal daugelį kriterijų.

pagrindinis klasifikavimo kriterijus – laivo paskirtis:^[1]
- transporto (skirti gabenti generaliniams kroviniams ir kiti)
- žvejybos (visų tipų žvejybiniai laivai)
- tarnybiniai – pagalbiniai (locmanų, kateriai, plaukiojantys dokai ir kiti)
- techniniai (žemsiurbės, žemkasės ir kiti)
pagal plaukiojimo rajoną:
- jūriniai (A kategorija)
- reidiniai (plaukiojantys uosto akvatorijoje)
- vidaus (skirti plaukioti vidaus vandenimis)
- kabotažiniai (laivas, plaukiojantis vienos valstybės jūroje)
- mišraus (laivai, skirti plaukioti jūromis ir vidaus vandenimis)
pagal judėjimo priemones:
- savieigiai ir nesavieigiai (laivai, gebantys judėti sava eiga, nesavieigiai – tempiami (baržos)
pagal variklio tipą:
- irkliniai (laivai, stumiami irklais)
- buriniai (vėjo „gaudymas“ burėmis)
- garlaiviai (su garo mašinomis)
- šiluminiai (su vidaus degimo varikliu)
- turbininiai (garo ir dujų turbinos)
- elektriniai (sraigtus suka elektros varikliai, kuriuos varo elektra iš akumuliatorių, kuriuos krauna dyzeliniai generatoriai)
- atominiai (pradinis energijos šaltinis – branduolinis reaktorius, kurio energija paprastai varo turbinas)
pagal judėjimo pobūdį:
- vandenį išstumiantys (įprasti, lėtaeigiai laivai)
- glisuojantys (dėl didelio greičio ir ypatingos dugno formos čiuožia vandens paviršiumi)
- su vandens sparnais (raketos)
- su oro pagalve (palaikomi virš vandens paviršiaus žemyn pučiamo oro srauto)
- ekranoplanai (ateities laivai, išvystantys milžiniškus greičius, skriejantys vandens paviršiumi, kur vandenį siekia tik uodega; daug saugesni nei lėktuvai, o greitis tolygus; šiuo metu naudojami beveik vien kariškių)
pagal korpuso medžiagą:
- mediniai
- metaliniai
- plastikiniai
- gelžbetoniniai (dokai)
- kompoziciniai (iš kelių medžiagų)
pagal architektūrą ir konstrukciją:
pagal korpusų skaičių:
- vieno korpuso (laivai)
- dviejų korpusų (katamaranai)
- trijų (trimaranai)
taip pat priklauso nuo antstatų išdėstymo vietos, denių skaičiaus, mašinų skyriaus vietos laive ir kt. veiksnių
pagal yrimąsi, velenų skaičių:
- vieną veleną (krovininiai, žvejybiniai laivai)
- du velenus (keleiviniai)
- tris (konteinervežiai, ledlaužiai)
- keturis (keleiviniai laineriai – gigantai)

Klasifikacija pagal grupes ir tipus.

kroviniai laivai:
- bendros paskirties sausakrūviai laivai
- specializuoti sausakrūviai laivai
  - refrižeratoriai (skirti greitai gendantiems kroviniams gabenti, šaldytuvai)
  - konteineriniai (konteineriams gabenti)
  - RO-RO (konteinerinių laivų atmaina)
  - Lo-Lo (pakrovimo įrangą turintys (autopakrovėjas laivagalyje))
  - Balkeriai
  - Miškovežiai
- įpilamieji laivai
  - tanklaiviai
  - dujų pervežimo laivai
- kombinuotų krovinių laivai
keleiviniai laivai:
- keleivių laineriai:
- turistų laineriai
- upiniai keleiviniai laivai
- vietinio susisiekimo laivai
- specialios paskirties transporto laivai
  - jūrų keltai
  - buksyrai (stūmikai)
gavybos laivai:
- traleriai (dideli, vidutiniai, maži žvejybiniai traleriai)
- Seineriai
- Žvejybos botai
- Tunų gaudymo laivai
- krabų gaudymo laivai
- traleriai šaldytuvai
- gavybos perdirbimo laivai (gaudo ir perdirba žuvį)
  - didelis žvejybos traleris, žuvies konservų gamyklos
  - didieji konservų traleriai
- perdirbimo laivai (negaudo žuvies, tik perdirba)
  - silkių
  - krabų
  - žuvies konservų
  - žuvies miltų laivai
  - gamybos refrežeratoriai
  - ir kt. plaukiojančios bazės
- aptarnavimo laivai
  - žuvų paieškos laivai
  - mokslo žvejybos laivai
  - priėmimo transporto laivai
  - laivai aptarnaujantys žvejybos eksploataciją
pagrindinių tarnybinių laivų klasifikacijos:
- aptarnaujantys laivai
  - ledlaužiai
  - buksyrai
  - gelbėjimo
  - priešgaisriniai
  - plaukiojantys švyturiai
  - locmano laivai (uostų laivai, orientuojasi į pagalbą atplaukiančiam laivui į uostą. Locmanas itin patyręs jūrininkas, perimantys teisę valdyti laivą kuriam laikui iš kapitono)
- tarnybiniai laivai
  - jachtos
  - žuvų apsaugos laivai
  - pašto laivai
  - policijos laivai
  - pasienio kontrolės laivai
  - mokslo tiriamieji
  - plaukiojančios ligoninės
  - kultūros, buitiniai laivai
  - plaukiojantys viešbučiai
  - laivai parodos
  - mokomieji laivai
kariniai laivai:
- povandeniniai laivai
- lėktuvnešiai
- karo technikos transportai
- ekranoplanai (kareivių transportas)