Ukrainos sostinė From Wikipedia, the free encyclopedia
Kyjivas, arba Kijevas (ukr. Київ)[2] – Ukrainos sostinė. Didžiausias Ukrainos (septintas Europoje) milijoninis miestas, įsikūręs šiaurinėje šalies dalyje prie Dniepro upės.
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
Kyjivas ukr. Київ | |
---|---|
Paminklas Maidane Ukrainos nepriklausomybei | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Ukraina |
Sritis | Kyjivo sritis |
Įkūrimo data | V a. m. |
Magdeburgo teisė nuo | 1494 m. |
Meras | Vitalijus Kličko |
Gyventojų | 2 937 239 |
Plotas | 847 km² |
Tankumas | 3 468 žm./km² |
Tel. kodas | +380 44 |
Tinklalapis | Kyjivo m. taryba |
Miesto globėjas (-ai) | Arkangelas Mykolas |
Kirčiavimas | Kýjivas, Ki̇̀jevas[1] |
Pagal „Būtųjų laikų pasakojimą“ (sen. rus. Повѣсть времѧньныхъ лѣтъ) Kyjivo pavadinimas kildinamas iš polianų genties kunigaikščio Kyjaus vardo – vieno iš trijų legendinių brolių, 482 m. įkūrusių Kyjivą.
Vienas seniausių Rytų Europos miestų, įkurtas maždaug V a. ankstyvųjų rytų slavų teritorijoje. Vėliau miestas tapo rytų slavų centru, o X–XII a. – Kijevo Rusios politine ir kultūrine sostine. 1238 m. mongolų invazijos visiškai nuniokotas, miestas ilgam prarado svarbą ir liko tik provincijos sostine, valdoma gretimų valstybių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, vėliau Abiejų Tautų Respublikos ir galiausiai – Rusijos. XIX a. pabaigoje, Rusijos imperijoje vykstant Pramonės revoliucijai, miestas išaugo.
1917 m. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, Kyjivas buvo neilgai gyvavusios Ukrainos Liaudies Respublikos sostine. Sovietmečiu tapo svarbiu pramoniniu miestu, nuo 1934 m. – Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sostine (pakeitė Charkivą). Per Antrąjį pasaulinį karą miestas smarkiai sugriautas; po karo miestui suteiktas sovietinis „miesto–didvyrio“ titulas.
Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos sostinė.
2004 m. lapkritį Nepriklausomybės aikštėje (vad. Maidane; ukr. Майдан Незалежності), kilo Oranžinė revoliucija – masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus, kurie baigėsi opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos pergale. 2013 m. rudenį Maidane vėl kilo proeuropietiški protestai, privertę iš šalies pabėgti nušalintąjį prezidentą Viktorą Janukovyčių.
2004 m. Eurovizijoje nugalėjus Ruslanai, mieste pravesta 2005 m. Eurovizija. 2016 m. Eurovizijoje Ukrainos atlikėja Džamala vėl laimėjo Euroviziją, tad 2017 m. Eurovizija vėl organizuota Kyjive.
2022 m. miestas nukentėjo per Rusijos invaziją, vasario 24 – balandžio 4 d. rusai užpuolė Kyjivą, bet Ukrainos kariuomenė privertė juos atsitraukti. Kilo legenda apie Kyjivo vaiduoklį.
Miestas Rytų Europoje, išsidėstęs abiejuose Dnipro upės krantuose, netoli Dnipro ir Desnos santakos.[1]
Klimatas vidutinių platumų; žemyninis. Vidutinė metinė temperatūra yra +8° C, vidutinis metinis vėjo greitis yra 2,4 m/s, vidutinis metinis oro drėgnumas yra 75 %.
Kyjivo klimatas | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Aukščiausia °C | 11,1 (1991) | 17,3 (1990) | 22,4 (1990) | 29,1 (1950) | 33,6 (2007) | 35,0 (1885) | 39,4 (1936) | 39,9 (1898) | 33,8 (1898) | 29,5 (1893) | 23,2 (1926) | 14,7 (2008) | 39,9 (1898) |
Vid. aukščiausia °C | −1,5 | −0,2 | 5,0 | 13,6 | 20,4 | 23,6 | 24,9 | 24,4 | 19,2 | 12,1 | 4,4 | 0,4 | 12,2 |
Vid. temperatūra °C | –4,3 | –3,3 | 1,3 | 8,9 | 15,1 | 18,3 | 19,5 | 18,9 | 13,8 | 7,9 | 1,8 | –2,0 | 8,0 |
Vid. žemiausia °C | –7,0 | –6,2 | –1,8 | 4,9 | 10,1 | 13,4 | 14,6 | 14,1 | 9,5 | 4,4 | –0,6 | –4,3 | 4,3 |
Žemiausia °C | –31,1 (1950) | –32,2 (1929) | –24,9 (1964) | –10,4 (1931) | –2,4 (1900) | 2,4 (1930) | 5,8 (1904) | 3,3 (1966) | –2,9 (1881) | –17,8 (1920) | –21,9 (1890) | –30,0 (1895) | –32,2 (1929) |
Krituliai mm | 38 | 37 | 36 | 49 | 53 | 75 | 85 | 56 | 58 | 37 | 51 | 46 | 621 |
Duomenys: Kyjivo klimatas[3] 2022-06-17 |
2001 m. Kyjive buvo atlikta miesto administracinė reforma, kurios metu iš buvusių 14 rajonų buvo suformuota 10 rajonų – iš jų septyni dešiniajame Dnipro upės krante, o trys kairiajame krante. Jų ribos buvo išvestos per svarbiausias miesto gatves bei geležinkelio magistralėmis.
Kyjivo dabartinis administracinis padalijimas ir rajonų gyventojų skaičius 2013 m. duomenimis (rajono pavadinimas, įskaitant ukrainietiškai, plotas, gyventojų skaičius ir tankumas):
Miesto rajonas: | Plotas km²: | Gyventojų skaičius tūkst.: | Gyventojų tankumas km²: |
---|---|---|---|
Dešiniakrantis Kyjivas: | |||
Ševčenkos (Шевченківський) | 25 | 229,0 | 8599 |
Pečerų (Печерський) | 27 | 141,4 | 7225 |
Podolės (Подільський) | 34 | 192,2 | 5640 |
Solomiansko (Солом’янський) | 40 | 343,8 | 8485 |
Obolonsko (Оболонський) | 110 | 315,8 | 2863 |
Sviatošinsko (Святошинський) | 110 | 336,0 | 3274 |
Holosijiovsko (Голосіївський) | 156 | 232,9 | 1449 |
Kairiakrantis Kyjivas: | |||
Desnos (Деснянський) | 148 | 359,5 | 2331 |
Dniepro (Дніпровський) | 67 | 346,5 | 5195 |
Darnicio (Дарницький) | 134 | 316,8 | 2396 |
Kyjivas: | 847,67 | 2 888 470 | 3408 |
Svarbus Ukrainos pramoninis centras. Hostomelio priemiestyje įsikūręs aviacinis mokslo-techninis kompleksas „Antonov“, kuriame pagamintas didžiausias ir galingiausias pasaulyje lėktuvas Antonov An-225 (sunaikintas per Antonovo oro uosto mūšį).
N | rodiklis | vienetai | 2006 |
---|---|---|---|
1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 4398,3 |
2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 11,5 |
3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 17573,0 |
4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 39 |
5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | −13174,7 |
6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 29946,5 |
7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 1865 |
8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 369,3 |
Kyjivas – vienas stambiausių Ukrainos transporto mazgų. Miesto tranporto sistemą sudaro 2 oro uostai, upės uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas).
1925 m. gruodžio 10 d. įkurtas Kyjivo autobusų tinklas. Dabar autobusai kursuoja 86 maršrutais, yra 8 autobusų parkai. Populiariausios markės: LAZ, Scania, Volvo.
1934 m. miestui tapus Ukrainos TSR sostine, įkurtas troleibusų tinklas. Po II pasaulinio karo nuolat plečiamas. Dabar troleibusai kursuoja 46 maršrutais, yra 4 troleibusų parkai. Populiariausios markės: LAZ, JUMZ, Kyiv, Škoda.
Autobusai ir troleibusai nuolat atnaujinami.
Kyjivas buvo pirmas Rusijos imperijos miestas ir vienas iš pirmųjų Europoje, kuriame buvo atidarytas tramvajų tinklas. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m. (linijos ilgis – 1,5 km). 1978 m. mieste buvo įrengta pirmoji TSRS greitojo tramvajaus linija.
2005 m. miesto tramvajų sudarė 509 vagonai; bendras bėgių ilgis 258,3 km. 2005 m. po Potono tilto rekunstrukcijos tramvajaus tinklas buvo padalintas į du skirtingus – dešiniojo ir kairiojo krantų.
2000 m. atidarytas naujas greitojo tramvajaus tinklas, kurį sudaro dvi linijos (bendras ilgis 18,5 km). 2007–2009 m. planuojamas infrastruktūros, transporto priemonių atnaujinimas.
Išvystyta metropoliteno sistema. Nuo 1960 m. nutiestos 3 linijos (bendras ilgis >60 km), kurios turi 45 stoteles. Kasdien metro naudojasi ~1,7 mln. keleivių. Daug stotelių – kultūriniai ir istoriniai paminklai. Statoma ketvirtoji, projektuojama penktoji metro linijos.
1905 m. gegužę pradėjo veikti Kyjivo funikulierius (keltuvas; ofc. Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas). Ilgis – 222 m, kalno statumas – 18–20°, greitis – 2 m/s, vagono talpa – 100 žmonių.
Kyjivas buvo antrasis miestas Rusijos imperijoje, po Odesos, kuriame buvo įrengtas keltuvas.
Per miestą driekiasi ilgiausias europinio tinklo kelias – E40 (Kalė–ideris); taip pat Kyjivas sujungtas su kitais miestais greitkeliais: M01,M05E95 (su Odesa), M07E373 (Kyjivas–Liublinas).
Svarbus geležinkelio mazgas. Centrinė miesto geležinkelio stotis – „Kyjivo Keleivinė“ (Київ-Пасажирський). Mieste yra Ukrainos Pietvakarių geležinkelio valdyba.
Iš Kyjivo driekiasi geležinkeliai 5 kryptimis; planuojamas Kyjivo aplinkkelio statymas, kuris sujungtų galines metro stoteles.
Trys pagrindiniai oro uostai: 29 km į rytus nutolęs Boryspilio tarptautinis oro uostas, 7 km į pietvakarius nutolęs Žuljanų tarptautinis oro uostas ir krovininis Antonovo oro uostas.
Įmonė Antonov savo tikslams (bandomieji, tarnybiniai reisai; aviacijos šventės) naudoja Sviatošin aerodromą (ICAO: UKKT), civilinei aviacijai naudojamas miesto vakaruose esantis aerodromas „Žuvėdra“ (ICAO: UKKJ), sportinė aviacija ir sklandytojai bazuojasi „Buzovaja“ aerodrome (ICAO: UKXB).
1897 m. ant Dniepro kranto pastatytas Kyjivo upių uostas. Sovietmečiu vykdyti krovininiai ir keleiviniai (priemiesčių ir tolimojo susisiekimo) pervežimai. Jiems nebeapsimokant, upe rengiamos tik turistinės ir pramoginės kelionės.
Demografinė raida tarp IX a. ir 2018 m. | ||||||
IX a. | XII a. | 1552 m. | 1770 m. | 1771 m. | 1806 m. | 1811 m. |
---|---|---|---|---|---|---|
50 000 | 100 000 | 6 000 | 20 000 | 17 000 | 27 200 | 23 300 |
1840 m. | 1863 m. | 1865 m. | 1874 m. | 1897 m.sur. | 1913 m.sur. | 1919 m. |
44 700 | 68 400 | 71 365 | 116 774 | 247 723 | 595 000 | 544 369 |
1923 m. | 1926 m.sur. | 1931 m. | 1933 m. | 1937 m. | 1939 m. | 1940 m. |
422 975 | 512 088 | 586 000 | 608 000 | 775 850 | 846 724 | 930 000 |
1943 m. | 1959 m.sur. | 1961 m. | 1964 m. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1981 m. |
180 000 | 1 104 334 | 1 174 000 | 1 292 000 | 1 631 908 | 2 144 000 | 2 248 000 |
1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2014 m. | 2018 m. |
2 587 945 | 2 611 327 | 2 660 401 | 2 700 000 | 2 740 233 | 2 868 702 | 2 937 239 |
Kyjivo gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes 2001 m. (skaičius, procentas):[4]
|
|
|
Baltų kilmės tautų skaičius Kyjive, 2001 m.: 406 lietuviai, 369 latviai.
Yra 18 aukštųjų mokyklų, pvz. Nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Konservatorija, Mohylos akademija, Nacionalinis statybos ir architektūros universitetas. Daug licėjų, gimnazijų, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.
Yra 27 muziejai, 25 teatrai, teatro studijos.
Lankytini kultūros paminklai:
Kyjivas – žalias miestas, garsėjantis kaštonais. Mieste yra du botanikos parkai, centre įsikūręs Kyjivo zoologijos sodas.
Mieste įsikūrę krepšinio klubas BC Kyiv bei ledo ritulio klubas HC Sokil Kyiv. Pastatytas Olimpinis stadionas (talpa: 83 450), kuriame vyko Euro 2012 finalinės rungtynės.
Žymiausi futbolo klubai:
Miestai, su kuriais užmegzti partnerystės ryšiai:[5][6]